Fasadai

Namo išvaizdos formavimas, apdailos medžiagų parinkimas vyksta jau pirmosiomis projekto rengimo stadijomis, kai pasirenkama sienų konstrukcija. Statybos metu, šios medžiagos tik konkrečiai įvardijamos, galutinai pasirenkamos jų spalvos ir deriniai. Apdailos medžiagų pasirinkimas vyksta vadovaujantis gyvenamojo namo konstrukciniu modeliu ir jam pritaikyta sienos konstrukcija, apdailos medžiagų išvaizda ir asmeninėmis simpatijomis vienai ar kitai medžiagai, taip pat – apdailos medžiagų eksploatacinėmis savybėmis, ekologiškumu, ilgaamžiškumu. Ir tikrai ne paskutinėje vietoje atsiduria kaina. Taigi, tenka ieškoti sprendimo, derianant finansines galimybes ir norus, estetinius poreikius.

Populiariausios apdailos galimybės pastato išorei:
Apdailos plytos. Galima naudoti klinkerio arba molio plytas. Tai, beje, ilgaamžiškiausia, atspariausia visiems atmosferiniams poveikiams, turinti begalę įvairių spalvinių ir toninių variantų apdailos medžiaga. Skirtingų gamintojų produktai skiriasi savo išvaizda, kokybe ir kaina. Rinktis reikia pagal galimybes. Patartina naudoti nevisiškai lygias plytas tiek spalvos, tiek tekstūros atžvilgiu – tuomet namo sienos paviršius atrodo daug įdomiau, maskuojami nedideli plytų pažeidimai, kurie praktiškai neišvengiami statybos metu ir vėliau pastatą eksploatuojant. Mūrijant namą iš tokių plytų, plytas reiktų imti tolygiai iš visų palečių – tik taip pastato fasadas bus vienodai margas. Jei pastato apdailai pasiryžote naudoti tamsias plytas, atminkite, kad dalį jų teks išmesti, nes dėl tamsaus tono, matomas kiekvienas įbrėžimas. O pervežant plytas į statybos aikštelę, žinoma, jų pasitaikys ne vienas...

Tinkuota ir dažyta išorės siena. Tai vėlgi ne viena apdailos sistema, o visa jų grupė. Ji dažniausiai naudojama dvisluoksnėse masyvių namų sienose. Nors galima ir trisluoksnio mūro išorinį sluoksnį mūryti iš paprastų plytų, o po to jš nutinkuoti ir dažyti. Tinkuotas paviršius gali būti ant:
• Plytų mūro;
• Ant monolitinio betono;
• Ant dujų silikato, keramzitbetonio ar dar kitokių blokelių;
• Ant kietų apšiltinimo medžiagų (akmens vatos, stiklo vatos putų polistireno).
Pirmieji trys išvardinti pagrindai yra daug atsparesni mechaniniams pažeidimams. Bet jiems visada reikalingas rimtas pamatas, o visa tai kainuoja. Ant apšiltinimo medžiagų uždėtas tinkas vizualiai nesiskiria, kaip ir ant kietų statybinių medžiagų. Konstrukcija lengvesnė, jai nereikia pamato, taigi, lyg ir mažiau kainuoja. Tačiau būtina griežtai laikytis visų šiai apdailos technologijai pateiktų nurodymų. Ją patartina naudoti tose vietose, kurių žmogus, eksploatuodamas namą, nepaliečia – taip išvengiama galimybės jį pažeisti (praktiškai nuo 1,5 m aukščio). Ant tinkuoto paviršiaus gai būti dedamas dekoratyvinio tinko sluoksnis, kuris sudaro vienokio ar kitokio piešinio struktūrą. Šitaip paruoštas paviršius dažomas pasirinkta spalva. Išorės apdailai patartina naudoti plonasienius dekoratyvinius tinkus. Jie turi struktūrą, kuri suteikia tinkui įdomią faktūra ir lauko sąlygomis suniveliuoja sienos nelygumus bei maskuoja eksploatacijos metu atsiradusius sienos įbrėžimus.
Patys paprasčiausi ir, ko gero, mažiausiai kainuojantys yra mineraliniai dekoratyviniai tinkai. Šią tinko rūšį patartina dėti ant fasado nedažytą ir po to jį nudažyti fasadiniais dažais. Tokio tinko geroji savybė – laidumas garams. Sintetinių dervų glublėti tinkai suteki fasadui struktūrą, yra labai atsparūs lietui, saulės spinduliams, yra ilgaamžiai.
Kiek atsargesniems reikėtų būti su tinkais, kurie sudaro garui nepralaidžią plėvelę. Tokie tinkai gali būti dedami tik ant tokių sienų, kur yra išspręstas garo pašalinimas iš sienos konstrukcijos kitaip, nei per visą sienos paviršių. Priešingu atveju, toks tinkas greitai atšoks ir atsilups nuo sienos.

Namo apkalimas apdailos lentelėmis. Labai patogus ir populiarus apdailos būdas paprastų, šeimyninės rangos būdu statomų namų apdailai. Apdailos lentelių yra daug rūšių, įvairių medžiagų, visokiausių spalvų. Bene pati populiariausia ir ekologiškiausia – medinė dailylentė. Ją tereikia atitinkamai paruošti – ištepti specialiomis cheminėmis medžiagomis, stabdančiomis medienos puvimą, didinančiomis medžio atsparumą ugniai. Taip paruoštos medžio dailylentės puošia ne vieną modernios ir šiuolaikinės architektūros pastatą.

Galima naudoti ir kitokias, gamykliniu būdu pagamintas dailylentes, kuris išvaizda ir dažnai labai artima medžiui, tačiau sudėtyje turi cemento ar kitų cheminių medžiagų. Tokios dailylentės tarnauja ilgiau, yra atsparesnės ir gerokai tvirtesnės, tačiau kartu – brangesnės. Karkasinių namų statyboje ir sluoksniuoto mūro išorės apdailai, dažnai naudojamos plastikinės dailylentės. Su šia, itin pigia medžiaga reiktų elgtis atsargiai, mat jų nėra ekologiška ir natūrali, kita vertus, gaisro atveju, galimi mirtini apsinuodijimai dėl į aplinką išskiriamų toksinių medžiagų.