Geologinių grunto tyrimų svarba ruošiantis statyti namą

Grunto tyrimai, arba žemės tyrimai statybos tikslais – viena taikomųjų inžinerinės geologijos mokslo sričių. Plačiau žvelgiant, inžinerinė geologija – tai viena geologijos mokslo sričių, tirianti geologines bet kokių inžinerinių statinių sąlygas, racionalų geologinės aplinkos naudojimą ir apsaugą nuo neigiamų geologinių procesų bei reiškinių.

Grunto tyrimus būtina atlikti prieš projektuojant bet kokio statinio pamatus. Prieš užsakant inžinerinius geologinius tyrimus reikėtų žinoti būsimo namo kontūrus, ar numatoma įrengti rūsį, požeminį garažą, kelių aukštų namas bus statomas. Nuo to priklauso tyrimo vietų kiekis ir gylis.

Prieš pradedant darbus inžinieriai geologai prašo topografinės sklypo nuotraukos. Ją reikėtų užsakyti šia veikla užsiimančiose įmonėse – sklype išmatuojami absoliutiniai aukščiai, įvertinamas reljefas, drenažo sistema, esamos ar buvusios požeminės komunikacijos ir kiti reikalingi duomenys. Šio dokumento galiojimo laikas – vieneri metai. Topografinėje nuotraukoje, kuri pateikiama inžinieriams geologams, turėtų būti pažymėtas statinio kontūras. Ruošiant tyrimų ataskaitą joje pažymimos atliktų tyrimų vietos. Daugiausia užsakymų inžineriniams geologiniams tyrimams tradiciškai gaunama pavasarį bei rudenį. Vis dėlto, prireikus darbai gali būti atliekami netgi žiemą, tiesa, dėl galimo įšalo, sniego ir žemos temperatūros, sunkiau atlikti darbus – minusinė temperatūra nėra pati tinkamiausia technikai ir darbininkams. Atliekant grunto tyrimus, sklypo savininko dalyvavimas nėra būtinas, tačiau, kai kurie savininkai pasirenka stebėti darbus.

Gruntų tyrimuose, norint įvertinti jų savybes, naudojama daug lauko metodų, tačiau paskutiniais dešimtmečiais greičiausiu, pigiausiu ir populiariausiu būdu tapo statinio zondavimo bandymas. Šiuo metodu gruntai tiriami pastoviu greičiu ir tam tikra statine jėga spraudžiant kūginės formos zondą ir maždaug kas 2,5–20 cm matuojant grunto pasipriešinimą ir šoninę trintį. Po to remiantis gautais duomenimis sprendžiama ar gruntas yra stiprus, ar silpnas. Greta šio bandymo vietos daromi gręžiniai leidžia išsiaiškinti grunto sudėtį bei požeminio vandens slūgsojimo gylį. Esant būtinybei, gręžiniai taip pat leidžia paimti grunto ir vandens bandinius.

Nesudėtingam stačiakampio formos pastatui, statomam sklype, kuriame nėra stačių šlaitų, buvusios pelkės likučių, su nesudėtingu reljefu gali užtekti iširti gruntą dviejose vietose, skirtinguose būsimo namo kampuose. Jeigu namo kontūras yra sudėtingesnis, tarkime L formos, gręžinių kiekis gali padidėti iki 3-4. Tyrimų gylis vieno ar pusantro aukšto namui be rūsio, priklausomai nuo gruntų, siekia iki 5-6 m gylio. Tiek paprastai užtenka pamatų konstruktoriams, norint tinkamai suprojektuoti namo pamatus. Gręžimas ir statinis zondavimas yra du pagrindiniai būdai, naudojami siekiant ištirti gruntą. Planuojant sudėtingesnius statinius, esant mažiau palankiam reljefui ir geologinėms sąlygoms pasitelkiami ir kiti lauko, laboratoriniai, geofiziniai tyrimų metodai. Užsakovas po grunto tyrimų gauna inžinerinių geologinių tyrimų ataskaitą, kurioje būna pateikti šie duomenys: Inžineriniai geologiniai gręžinių aprašymai, su išskirtais grunto tipais, jų apibūdinimu pagal stiprumą ir tankumą. Lietuvoje gruntai pagal savo litologinę sudėtį ir naudojamą klasifikaciją yra labai įvairūs. Jų tikslūs pavadinimai yra svarbesni specialistams, o paprasčiausia, juos būtų suskirstyti į: – smėlinius; – molinius; – organinius gruntus. Grunto stiprumas ir tankumas, kartu su kitais pateikiamais rodikliais, gali būti tinkamas atskaitos taškas mąstant apie pamatus.