Juostinių pamatų įrengimas

Pamatai vienas svariausių ir atsakingiausių namo statybos etapų. Planuojant statyti individualųjį namą pamatų tipas renkamas atsižvelgiant į daugelį veiksnių. Pagrindiniai jų: grunto tipas, gruntinio vandens lygis, įšalo gylis vietovėje, namas statomas su rūsiu ar be jo, laikančiųjų sienų tipas, architektūriniai sprendimai, finansinės galimybės.

Norint teisingai apsispręsti, kokie pamatai labiausiai tiktų namui reikėtų turėti vietovės inžinerinių – geologinių tyrimų rezultatus, galutinį statinio projektą, atliktus apkrovų skaičiavimus. Laikantis visų rekomendacijų ir instrukcijų, investuojant truputėlį daugiau į pasiruošimo darbus ir grunto tyrimus, galiausiai sutaupoma didesnė pinigų suma, palyginus su visais nuostoliais, kuriuos sukelia neteisingai pasirinkti ar blogai įrengti pamatai.

Juostiniai pamatai, monolitiniai ir surenkamieji

Juostiniai pamatai būna dviejų tipų: monolitiniai ir surenkamieji. Monolitiniai pamatai įrengiami rečiau. Jie sudaro standesnį pamatų rėmą, tačiau įrengimas trunka gerokai ilgiau, nei montuojant pamatus iš surenkamų blokų. Monolitinius pamatus rekomenduojama įrengti, kai namas statomas ant besiplečiančio grunto (molingo, smėlingo ar stambiablokio grunto, kuriame daugiau kaip 15 proc. molio priemaišų), tokiu būdu sumažinant pamatų deformacijos tikimybę. Toks juostinių pamatų įrengimas pasiteisina tik tuo atveju, kai statinys yra didesnis nei dviejų aukštų ir statomas iš plytų ar blokelių. Pastačius lengvesnį, pavyzdžiui medinį namą, ant taip įrengtų pamatų besiplečiantis gruntas vis tiek gali sukelti deformacijas. Tokiu atveju namas gali pradėti judėti kartu su pamatais.
Tvirtame grunte įrengiant sekliuosius juostinius pamatus (be rūsio) pamatų duobė gali būti kasama minimalaus gylio, t.y. giliau arba iki įšalo lygio (apie 1,2 m) ir giliau gruntinio vandens. Juostiniai pamatai įrengiami, jeigu laikančiųjų sienų medžiaga yra sunkesnė, pavyzdžiui blokeliai su plytine apdaila, mūras. Jeigu namo sienos yra iš lengvos medžiagos, o grunto savybės geros juostiniai pamatai nebus pilnai efektyvūs. Tokiu atveju pakanka sekliųjų stulpinių pamatų, kurie bus pigesnis variantas.

Sekliųjų juostinių pamatų montavimas

Montuojant sekliuosius juostinius pamatus, jeigu architektūrinis sprendimas nenumato aukšto cokolio, po laikančiomis sienomis pakanka dviejų eilių pamatinių blokų su papėde. Pamatų papėdės būna betoninės ir gelžbetoninės. Jų aukšis 300 – 500 mm. Betoniniai pamatiniai blokai būna briaunuoti arba pilnaviduriai, pamatų bloko aukštis apie 600 mm. Kai kurie gamintojai siūlo pamatinius blokus su jau įmontuota šilumos izoliacija. Įrengiant sekliuosius juostinius pamatus, pamatiniai blokai apšiltinami iš vidinės pusės ir žinoma apsaugomi hidroizoliacija. Montuojant blokinius pamatus pirmiausia pagal tam tikrus reikalavimus sudedamos kampinės ir orientacinės papėdės, vėliau pagal jas dedamos likusios, tarpai užmonolitinami. Pamatiniai blokai kampuose ir tarpinėse jungtyse jungiami armatūros tinklu. Tarpinės tarp blokų monolitinamos. Sudėjus pamatus duobė užpildoma sutankintu gruntu ir skaldos sluoksniu, kuris sulaiko drėgmės skverbimąsi į pamatus.

Įrengiant pastatą su rūsiu, pagal statytojo norą arba jeigu grunto savybės reikalauja gilių pamatų, rūsio sienas galima montuoti iš pamatinių blokų arba galima daryti monolitinę rūsio sieną. Pirmas variantas yra greitesnis ir dažniau naudojamas. Įrengiant rūsį svarbu iš išorinės pastatato pusės apšiltinti pamatų blokus. Apšiltinus ir įrengus rūsio vėdinimą išvegiama pastovios patalpų drėgmės. Taigi juostinius pamatus racionalu rinktis, kai statomo namo sienų medžiaga ir apdaila yra sunkesnė, pastatas yra kelių aukštų, ir kito tipo pamatų (pavyzdžiui polinių pamatų) nereikalauja labai silpnas besiplečiantis ar vandeningas gruntas. Juostiniai pamatai dažniausiai pasirenkami dėl paprastumo, nepaisant to, kad jų įrengimas trunka gerokai ilgiau nei, pavyzdžiui, gręžtinių pamatų. Tačiau gęžtiniai pamatai, be išimčių, reikalauja profesionalų darbo, bei geodezinių tyrimų, kad nustatyti reikiamą įgilinimą.Tuo tarpu juostinius pamatus neretai montuoti mėgina patys namų savininkai, be profesionalų pagalbos, taip tikėdamiesi sumažinti sąnaudas.