Karkasinis ar mūrinis namas

Panašu, kad mūsų žmonių logika yra labai paprasta: mūras - tai miesto sudėtinė dalis, medis - galbūt sodyba, arba mūras - elitiniam ir vidutiniam sluoksniui, o medis - varguoliui, arba mūras pagrindas, medis - papildas. Dar yra nekilnojamo turto politika: namo vertę apsprendžia sklypo vertė. Paaiškinsiu, jeigu mes pastatome medinį, inovatyvų, energiją taupantį ir aplinką tausojantį namą, iš natūralių aukščiausios „prabos" medžiagų, išskirtinės architektūros, vien langai už 18 tūkst. eurų, namo kokybę sertifikuoja ekspertai, jis orientuotas į žmogaus sveikatą ir sveiką mikroklimatą, tačiau jis vis tiek, anot banko rekomenduojamų nekilnojamo turto vertintojų, yra menkavertis, nes sklypas sodų bendrijoje. Ir priešingai - Lietuvoje medinis namas kažkaip apskritai nelabai derinasi prie prabangaus sklypo mieste. Štai tokia paradoksali tikrovė. Prieš kelias dienas teko bendrauti su klientu, kuris namo konstruktyvą vadina "gegnėmis". Teisingai, nors Lietuvoje vyrauja mūrinių namų statybos tradicijos, bet didžiosios dalies mūrinių namų stogai yra iš medinio karkaso - iš „gegnių", grubiai - apie ketvirtadalis namo. Šlaitinių stogų Lietuvoje turime apie 4 mln. m². Tai yra nemenka darbo su medinėmis konstrukcijomis ir jų eksploatavimo patirtis. Todėl medinis karkasas neturėtų mums būti staigmena ar kelti daug nepasitikėjimo. Bet kurio namo statyba vykdoma atsižvelgiant į statybos normas. Viskas susiveda į projektavimo ir darbo kokybę. Statybos technologijos nestovi vietoje. Mes neabejodami teigiame, kad šiuolaikinė medinio karkasinio namo sistema visais atžvilgiais yra pranašesnė už mūrinio namo, turint galvoje būtent individualų gyvenamą namą. Pas mus žmonės įpratę prie „hibridinių" sistemų, pavyzdžiui, „trisluoksnio mūro". Kai daug sistemų suplakta į krūvą, labai sudėtinga užtikrinti galutinio produkto kokybę. Išbrangsta tokio namo eksploatacija. Mūrinis namas neretai yra „kiauras", „šaltas", dėl to atsiranda drėgmė, o mineralinė vata neatspari drėgmei. Polistirolas drėgmę blokuoja, statybinės medžiagos dažnai tarpusavyje nesiderina. Tai apie ką mes kalbam? Mūriniame name naudojama žymiai daugiau kenksmingos sveikatai statybinės chemijos, naudojamos įvairios plieninės armatūros, kurios „draugauja" su elektromagnetiniais laukais ir taipogi neigiamai įtakoja mūsų sveikatą. Namo eksploatacijos kaštai yra ypač svarbūs mūsų gan permainingo klimato sąlygomis, kai šildymo sezonas trunka ilgiau nei pusė metų ir šaltojo sezono metu turime daugybę šilta-šalta ciklų, kurių metų padidėja ir mineralinių medžiagų susidėvėjimas. Mūrinių namų statybos būdas neigiamai įtakoja mūsų aplinką. Juo labiau, kad nesame ypatingai turtingi gamtinėmis mineralinėmis žaliavomis. Globalinių pokyčių kontekste, Lietuva nėra išskirtinė, daugybė šalių iš naujo atranda medinę architektūrą. Mes nesame „atsilikėliai". Tačiau situacija labai dinamiškai keičiasi, bet kuris mūsų vietinis medinių namų gamintojas ar statytojas galėtų paliudyti, kad jo eksportas sudaro absoliučią daugumą projektų, o Lietuvoje, deja, pastatomas tik vienas kitas namas per metus. Mažais žingsneliais, bet permainos pamažu įtakoja ir mūsų šalies tikslus bei prioritetus. 2007 m. LR Statybos Technologinės Platformos iškelti tikslai: lengvinti statybines konstrukcijas, taupyti energetinius išteklius, mažinti įvairių teršalų emisiją į aplinką. Šių tikslų įgyvendinimas suteiktų galimybę mūsų ūkį ir gerbūvį pakelti į aukštesnį kokybės lygį bei prisidėti prie aplinkos bei gamtinių išteklių tausojimo. Galų gale tai mus priartintų prie ūkiško, išmintingo, atsakingo vartojimo.