Šiandien Lietuvoje stogo dangų pasiūla yra tokia didelė, jog sunku apsispręsti, kokią pasirinkti savo stogui. Tačiau net ir iš naujos, kokybiškos medžiagos sumontuoti stogai dažnai leidžia vandenį. Taip dažniausiai atsitinka dėl to, kad yra neteisingai įrengtas stogo apšiltinimas arba vėdinimas, netaisyklingai paklota danga. Gyvenamųjų namų stogai dažniausiai būna šlaitiniai. Šlaitinių stogų dangos gali būti skirstomos į 2 grupes: tokias, kurias naudojant turime įrengti hidroizoliacijos sluoksnį (visos stogų dangos, išskyrus bitumines čerpeles ir ritinines dangas), ir tokias, kurias naudojant hidroizoliacijos
Pastaruoju metu vis daugiau kalbama apie energinį pastatų efektyvumą, šilumos nuostolių mažinimą ir tiek apie senų būstų modernizavimo, tiek apie energiškai efektyvių naujų namų statybos sprendimus. Kad pasiektume norimą rezultatą ir gyventume šiltuose jaukiuose namuose, reikėtų atkreipti dėmesį į tinkamą būstų šiltinimą. Pradėkime nuo šilumos izoliacijos įrengimo, t.y. bendrųjų nuostatų, taikomų šilumą izoliuojančių medžiagų gaminiams. Šiltinant sienas reikia žinoti, kad: • šilumos izoliacija turi priglusti prie šiltinamo paviršiaus; • šilumos izoliacijos plokštės turi būti perstumtos viena kitos
Jei viso namo ar jo dalies stogas sutapdintas, jį įrengti yra kur kas lengviau nei šlaitinį, - svarbu pasirinkti tinkamas stogo dangas, o darbus patikėti profesionalams. Sutapdinto stogo įrengimas Brėžinyje parodyta tipinė sutapdinto stogo detalė. Darbų eiga panaši kaip įrengiant šlaitinį stogą - pirmiausia įrengiama garo izoliacija (galima naudoti 200 mikronų storio polietileno plėvelę), ant jos klojama šilumos izoliacija. Populiariausia naudoti specialias sutapdintiems stogams skirtas mineralinės vatos plokštes, kadangi jos yra nedegios, atsparios temperatūrų svyravimams, yra stabilių matmenų, laidžios vandens garams. Stipris
Visas pastatų sienas galime suskirstyti į du tipus: tai vėdinamos ir nevėdinamos sienos. Vėdinamos sienos - tai tokios, kai tarp šilumos izoliacijos ir apdailos sluoksnio yra oro tarpas į kurį patenka oras iš lauko ir tos sienos viršuje oras išeina į lauką. Tokiu būdu oras pastoviai juda ir siena vėdinasi. Nevėdinamos sienos - kai nėra vėdinamo oro tarpo ir apdailos sluoksnis glaudžiai liečiasi su šilumos izoliacija. Laikančioji sienos dalis abiem atvejais gali būti iš labai įvairių medžiagų: betono, įvairių plytų ar blokelių mūro, medinio karkaso, medžio rąstų. Tačiau betoninę, mūrytą iš plytų ar blokelių ir medžio
Lietuvoje atsiradus sandaraus šiltinimo technologijai, prasidėta naujosios šiltinimo kartos namų statyba. Kelią šilto ir ekonomiško būsto link santykinai galima padalyti į kelis etapus. Kiekvieno jų rezultatas - tam tikro ekonomiškumo namų karta.Palyginkime trijų šiltinimo kartų namus. Kokį pasirinksite?I-oji karta (iki 1985 m. ) - tai namai, suprojektuoti ir pastatyti su tuščiais oro tarpais sienose arba nešiltintomis sienomis be oro tarpų, šaltomis palėpėmis, kurios nuo kambarių atskirtos nesandariomis nešiltintomis perdangomis. Šiuo etapu namo šiltinimas buvo saviveikla. Spaliai, pjuvenos, perlitas polietileno maišuose, keramzito
Daugelis jau suprato, kad išorinėse namo sienose esantys oro tarpai - tai „kaminas“ aplink namą, ištraukiantis iš patalpų didelę dalį šilumos.
Kas vyksta sienose?
Tuščiame oro tarpe nuo vidinės sienos dalies sušilęs oras kyla į viršų ir išneša iš patalpų apie 80% per sienas netenkamos šilumos, užleisdamas vietą per įvairius nesandarumus apačioje besiskverbiančiam šaltam orui. Šio proceso intensyvumas nedaug tepriklauso nuo sienoje esančio oro tarpo storio.
Per pastogę nespėjęs išeiti šiltas oras prisiliečia prie išorinių šaltų plytų, atiduoda joms šilumą ir šaldamas leidžiasi
|
Užduoti klausimą ekspertams
