Gręžtinių pamatų kaina

Jūs absoliučiai teisus – kvalifikuotai dirbant tiek pamatų tikrai nereikia. Bėda yra ta, kad darant paprastus gręžtinius pamatus nėra taip paprasta patikrinti, ar būsimas pamatas tikrai bus atremtas į laikantį grunto sluoksnį, ar pilant betoną gręžinio dugnas nebus užvirtęs gruntu. Būtent dėl šių aplinkybių gali atsitikti labai negerų dalykų. Todėl, norėdami kažkiek apsidrausti, projektuotojai neretai tų pamatų pridėlioja kur tik įmanoma - kur reikia ir kur nereikia, kaip pavyzdžiui po langais ar kitomis angomis.
Tačiau minėta problema gražiai išsisprendžia, jeigu panaudoti gręžtinius pamatus su išplūktu padu, atsižvelgiant į pamatų projektavimui skirto Europos standarto “Eurocode7” vieną pagrindinių sampratų dėl pagrindo kokybės kontrolės. Šiuo atveju pagrindas yra testuojamas kiekvieno pamato vietoje ir, priklausomai nuo gaunamų rezultatų arba nieko tam gruntui nedaroma, arba gruntas toje vietoje išplūkiamas iki norimo tankio, arba dar daugiau – iš skaldos suformuojamas reikiamo pločio pamato padas. Kitaip tariant, iš vietinio grunto po kiekvienu pamatu yra suformuojamas reikiamo stiprumo pagrindas. Šių veiksmų dėka žymiai geriau gali būti išnaudojamas paties pamato konstrukcijos stiprumas, todėl šie pamatai pasižymi ne tik aukšta kokybe bei patikimumu, bet ir ženkliai mažesnėmis statybinių medžiagų sąnaudomis – iki dviejų kartų ir daugiau.
Dar kartą grįžtant prie Jūsų klausimo bei atsižvelgiant į čia pristatytą pamatų sprendimą, polių kiekis po šiuo namu galėtų būti kur kas mažesnis, o jų gylis tesiektų tik kokius 2 metrus. Tikslų polių kiekį galima būtų pasakyti tik pateikus projektinę dokumentaciją.

  

Gręžtinių pamatų gylis priklauso nuo grunto. Gręžtinis pamatas, polis, turi remtis į tvirtą tankų gruntą.
Gali būti parinktas ir kitas sprendimas, pavyzdžiui juostiniai blokiniai pamatai, reikėtų atlikti tyrimus ir atsižvelgti į gruntą.