Siekiant išsaugoti gamtą, sumažinti energetinių resursų naudojimą, vis populiaresniais tampa pasyvūs namai. Pasyvus namas tai nauja statybos koncepcija. Jau dabar Europoje stengiamasi statyti taip, kad pastatui šildyti reikėtų kuo mažiau iškastinių energijos išteklių. Šiuo metu Europos Sąjungoje rengiamas statybų įstatymų sąvadas, kuris įsigalios 2016 metais. Tuomet pasyvaus namo standartas taps bendras visose ES šalyse. Pasyvus namas - tai statybos koncepcija Pasyvus namas - tai pastatas, kurio normalios vidaus temperatūros (min 20° C) palaikymas ištisus metus nereikalauja aktyvaus energijos naudojimo. Pagrindinis reikalavimas
Pasyvusis daugiabutis - visiškai įmanomas dalykas. Jau kone klasikinis pavyzdys yra prieš keletą metų iki nulinių šildymo išlaidų BASF koncerno renovuotas senas daugiabutis namas Liudvigshafene, Vokietijoje. Toks namas yra tolesnė pasyviojo namo plėtotės pakopa: pastatas ne tik tenkina pasyviojo namo reikalavimus, bet ir nedidelį šildymui reikalingą energijos kiekį pasigamina pats.
Nedidelis energijos kiekis, reikalingas butams šildyti, gaunamas iš ant namo stogo įrengtų fotovoltinių baterijų. Karštam vandeniui ruošti reikalingą energiją tiekia ant pietinės namo sienos įrengti saulės kolektoriai. Gerą oro kokybę laiduoja
Neoporo naudojimas pasyvių namų apšiltinimui tampa vis aktualesnis pouliarėjant pasyviems namams. Svarbu žinoti, kokias medžiagas naudoti, kaip teisingai atlikti apšiltinimo darbus ir kt. Remiantis Vokietijos Pasyvaus namo instituto ekspertų nuomone, vienas iš geriausių variantų apšiltinant pasyvius skydinius namus, yra pilkšvasis polistireninis putplastis, dar vadinamas neoporu. Neoporas yra naujos kartos polistireninis putplastis, skirtas pilkšvos spalvos izoliacinėms polistireninio putplasčio medžiagoms gaminti. Ši medžiaga buvo sukurta “BASF” tyrimų laboratorijoje. Ją sukūrusiai mokslininkų grupei 2001 metais
Pasyvaus namo kriterijai Tai pastatas su tokiu mažu šildymo energijos poreikiu, kad didžiąja dalimi jį galima patenkinti esama modernia vėdinimo sistema. Pagal PassivHaus instituto (PHI) reikalavimus pasyvusis namas turi išpildyti 5 kriterijus: 1. Metinis šilumos poreikis ne daugiau 15 kWh/m2; 2. Maksimali reikalinga šildymo galia iki 10 W/m2 per metus, praktiškai tai reiškia, kad ir žiemą turėtų užtekti šilumos, gaunamos per vėdinimo sistemos šilumokaitį; 3. Pirminės energijos poreikis šildymui, karšto vandens ruošimui bei buičiai ne daugiau 120 kWh/m2; 4. Vasarinis komfortas (temperatūra virš 26 laipsnių < 10%); 5. Sandarumas
Vis dažniau mūsų žiniasklaidoje, ypač ten, kur kalbama arba rašoma apie architektūrą ir statybą, galime išgirsti keistokai lietuviškai skambančią sąvoką − „pasyvusis namas“. Šis apibrėžimas, kaip vertinys, trumpas ir patogus − kilęs iš vokiečių kalbos „pasiv haus“ ar anglų kalbos „passive house“ terminų. Daugelyje pasaulio šalių toks namas vadinamas labai įvairiai. Galbūt lietuvių kalba geriau būtų sakyti „pasyviosios energijos namas“, − čia žodį galėtų tarti kalbininkai.Pasyvaus namo šildymo sistemos nebūtina jungti prie šiluminių tinklų ar dujotiekio.
Europoje vis dažniau populiarėja energiją taupančių namų statyba, kuri ypač sumažina šildymui skirtas išlaidas lyginant su standartiniais namais. Pasyvus namas tai būsimas namų standartas, namo šildymui sunaudojamos energijos požiūriu. Pagal šildymui sunaudojamos energijos kiekį energiją taupantys pastatai Vokietijoje yra klasifikuojami į keturias žemiau pateiktas grupes: Pasyvūs namai Pasyvūs namai pasižymi ypač energiškai efektyviomis atitvaromis (maža šilumos perdavimo koeficiento U vertė), geru sandarumu ir minimizuotu ilginių šalčio tiltelių poveikiu. Norint pasiekti šiai grupei priklausančio namo energinę reikšmę,
|
Užduoti klausimą ekspertams
