Rąstinis namas, jo „šaknys“ ir „kepurė“

Formuojantis mūsų šalyje viduriniosios klasės sluoksniui, vis daugiau žmonių stengiasi persikraustyti iš tvankaus, užteršto miesto į ekologiškai švarų priemestį. Kai kas supranta, kad jeigu jau gyventi užmiestyje, tai geriausia tai daryti mediniame name. Nuostabios šios statybinės medžiagos savybės gerai žinomos . Tačiau ką daryti, kad šios savybės nebūtų prarastos statybų metu? Į šį klausimą ir pabandysime kartu atsakyti.

Vyrauja nuomonė, kad rąstinius namus geriau statyti iš džiovintos medienos. Tačiau mediena ir joje esančios dervos veikiamos aukštų temperatūrų praranda savo biologinį aktyvumą. Be to tai gerokai brangesnis malonumas. Tačiau mūsų protėviai suprato, kad statyti namą reikią iš kirstų rąstų turinčių natūralų drėgnumą. Tiesa prieš pradedant rąstiniame name apdailos darbus, statant langus, duris reikėtų, kad sukirstas namas pastovėtų po stogu kokius metelius kitus, natūraliai išdžiūtų, susėstų ir sandarintusi. Su natūralaus drėgnumo medžiu lengviau dirbti, didesnė išeiga ir, galutiniame rezultate, pigesnė statyba.
Klasikinė technologija sekanti: rąstinis namas iš natūralaus drėgnumo pušies statosi ant pamatų, montuojamas stogas, klojama stogo danga. Kiekvienas rąstas ar brusas dengiamas antiseptiku. Idealiausias atvejis jeigu antiseptikas turi ir priešgaisrinių savybių. Pagrindinis reikalavimas antiseptikams, kad darbo metu jis nesudarytų ant medienos paviršiaus orui nepralaidžios plėvelės (pvz „Pinoteks“  šiam reikalui netinka). Kad langų ir durų angų neiškreiptų, į jų šonus įstatomi taip vadinami „šliaužikliai“ arba angos nepjaunamos kur įmanoma visai. Rąstus tarpusavyje sujungia beržiniais arba ąžuoliniais kaiščiais („tiabliais“). Taip paruoštas namas stovi mažiausiai metus (jei turyte kantrybės tai ir du). Tuomet pradedate apdailą, montuojate šildymo sistemą, vandentiekį. Tarp kitko pageidautina visus staliaus gaminius darytis iš medienos, nenaudojant MDP, plokštinių medžiagų turinčių sudėtyje fenolo ir pan.
Sienojus kaip taisyklė naudoja nuo 16 iki 23 cm. Paskutiniuoju metu sandarinimui tarp rąstų  naudojama akmens vata arba geotekstilinė medžiaga (šiltinimui naudojama striukėse). Šios medžiagos turi tiek privalumų, kad galima duoti 100 taškų į priekį prieš lino pluoštą ar paklį.  Tai ekologiškos medžiagos, nesuyra į dulkes, nepūna ir gali tarnauti praktikškai amžinai, leidžia cirkuliuoti orui, todėl nesikaupia drėgmė, suspaustos ir vėl atleistos beveik pilnai vėl užima pirminį tūrį. Kas dar?  O,  jų nelesa paukščiai. Galu gale mes juk gyvename naujųjų tecnologijų laikmetyje.
Ir ką mes gauname:  derinant šiuolaikines medžiagas ir klasikines technologijas galite pasistayti namą, kuriame praktiškai pilnai išsaugomos natūralios medienos savybės, ekologiškai švarų namą kuriame lengai kvėpuosite sveiku oru, ir palyginus su miesto buto „maišu“, jame norėsis gyventi.
Grįžtant iš padangių ant žemės reikėtų kai ką žinoti ir apie pamatus. Pagrindinis kriterijus pasirenkant pamatus yra gruntas. Priklausomai nuo jo tipo ir pasirenkami pamatai: juostiniai, juostiniai-stulpiniai, plokštiniai. Paskutiniuoju laiku statant medinius namus labai populiarūs juostiniai pamatai. Tokio tipo pamatai efektyvūs kai statote esant aukštam gruntiniam vandeniui ar kai gruntas lakus. Tai paprasti, nebrangūs pamatai. Jeigu pas jus labai lakus gruntas, tai patikimiau daryti pamatus, kurių apačia yra žemiau pašalo zonos. Kadangi mediniai namai yra palyginant lengvi, tai taip gilinti visus pamatus per didelė prabanga. Tuomet galite drąsiai darytis juostinius-stulpinius pamatus – stulpelių apačia bus žemiau pašalo zonos ir veiks kaip įnkarai, o tuo pačiu sutaupysite lėšų. Pastaruoju metu pradėti pas mus montuoti ir plokštiniai pamatai. Tai monolitiniai gelžbetoniniai pamatai po visu namo plotu, kartu tarnaujantys ir kaip pagrindas namo pirmo aukšto grindims. Tai aktualu kai gruntinis vanduo ypač aukštai ar gruntas nepakankamai tvirtas. Tokios konstrukcijos pamatai išlygina vertikalius ir horizantalius grunto pasislinkimus, todėl kartais vadinami „plaukiojančiais“.
Galima drąsiai tvirtinti, kad toks namas Jums tarnaus kaip sakoma šimtą metų, ypač jegu jūs rūpinsitės jo „sveikata“, kaip jis rūpinasi jūsų  - vėdinsite, šiltinsite, laiku antiseptikuosite. Žinoma tiek pat metų turi tarnauti ir stogas. Būtent dėl to specialistai pataria mediniams namams naudoti „sunkius“ stogus. Kad tarnautų ilgai, atrodytų efektingai ir leistų namui greičiau susėsti. O kas geriau tam tinka jeigu ne čerpės. Aišku nendrinis stogas irgi sunkus, tačiau toks stogas ne visur tinka, o kaina ne visiems įkandama. Aišku visada atsiras, tvirtinančių kad sunkus stogas tai  didelė apkrova stogo konstrukcijai, kad dėl to naudojama daugiau medžiagų, brangsta pats stogas. Tačiau montuojant bet kurį stogą atsižvelgiama ne tik į pačios dangos svorį, kas beje čerpiniame stoge sudaro tik 13% visos skaičiuotinos apkrovos, bei į kitas daug didesnes apkrovas: vėjus (17%), sniego svorį (60%). Taigi dėl padidėjusios apkrovos pakanka sutankinti gegnes ir stogo konstrukcijoje naudojamos medžiagos pabrangs tik  keliais procentais, o kai kurios čerpės kainuoja netgi mažiau nei metalinė danga.
Čerpinis kilimas padengia namą puošniu šarvu, sunkiu ir kartu elastingu, kurio nereikia dažyti ar remontuoti, juk kokybiškos čerpės tarnauja iki 150 metų (gamintojai duoda garantiją 30 ir daugiau metų). Dėl to kad čerpės dengia namą kaip žvynai, jos lengvai praleidžia orą. Dėl savo mažų matmenų jas lengva pritaikyti prie įvairiausių stogo formų. Jos nedegios, nekaupia statinės elektros,  tvirtos jeigu ant stogo kartais reikia užlipti, ekologiškai švarios. Palyginus su kitomis stogų dangomis jos karštu metų laiku neįkaista, vasarą po tokiu stogu vėsu, o žiemą šilta. Jeigu atkreipti dėmesį į tai, kad čerpinis stogas puikiai sugeria triukšmą lietaus ar net krušos metu, tai pasidaro aišku, kad toks stogas puikiai tinka namams su mansardomis. Galu gale galima pakalbėti ir apie estetinę pusę. Tai gražu, elegantiška, prestiziška, puikiai tinka prie gamtinio lanšafto,  pagyvina namo išvaizdą. Na, po tokiu argumentų rodos aišku kodėl Europoje virš 70% naujų namų dengiami čerpiniais stogais.
Na o kokias čerpes pasirinkti spreskite patys. Tiek molinės, tiek betoninės čerpės turi savus privalumus. Natūralios molinės čerpės sendamos gražėja, jos savaime keičia spalvą. Molinės čerpės tai solidu ir elegantiška tuo pačiu metu, jos tiks jeigu norite pasistatyti namą iš geriausių medžiagų. Betoninės čerpės tai tvirtesnė, didesnę spalvų gamą turinti, pigesnė nei molinė stogo danga, tačiau tarnaujanti tiek pat ilgai.
Mes nenorime įrodyti, kad tai pati tinkamiausia danga jūsų stogui. Mes tik norėjome pasidalinti savo mintimis apie medinį namą ir jo „kepurę“, apie naujas tendencijas, apie tai, kad jūsų namas atrodytų ne tik puikiai, bet ir padidėtų jo vertė. Taigi rinkitės patys.