Rovanesta ekspertų komentarai

Įšalo sluoksnis smėliui iki 120cm, moliui iki 150cm. Per mažai įkasėte.

Pelyjamas reiškia, kad yra drėgmė. Visų pirma reikėtų padaryti išorinė sienų hidroizoliaciją, galima sienas šiltinti, galima nešiltinti, svarbu, kad nebūtų drėgmės. Paskui reikėtų sienas išdžiovinti iš vidaus. Galite išsinuomoti tokį įrengimą, kuris džiovina sienas. Pamatą (vietas, kurios liečiasi su žeme) reikėtų išlyginti, nugruntuoti, priklijuoti bituminę ritinninę dangą, užleidžiant vieną sluoksnį ant kito mažiausiai 10 cm. Sujungimo siūles reikia gerai aptepti bitumine mastika. Toliau galima pamatą šiltinti, pvz. klijuoti putų polisterolį, o ant viršaus įrengti hidroizoliacinę membraną. Pamato apačioje visu perimetru reikėtų pakloti drenažinį vamzdį.

Tokia technologija yra. Pamato papėdėss gali būti betoninės arba monolitinės ir su, ir be nuožulnumos. Kokią rūšį, storį, aukštį naudoti dažniausiai sprendžia konstruktoriai vadovaujantis apkrovų paskaičiavimais.

Tikriausiai betonas pamatams buvo maišytas vietoj, t.y. neteisingos proporcijos, trūksta cemento, ar netinkamas smėlis (žvyras). Galiu spėti, kad buvo naudotas toks, kuris buvo po ranka vietoj. Tokie pamatai neturi nešančios galios ir statyti ant jų negalima!!! Išeitis? Reikalaukit iš rangovo sugriauti ir viska perdaryti. Bet kurio atvieju statybininkai neturėjo daryti iš netinkamų medžiagų...

Jokių pamatų sėdimų neturi būti - netinkamai įrengti pamatai.
"Sėdimas" gali buti tik, jeigu pamatai įrengti netinkamai, statybininkai nesilaiko technologijų ir konstruktyvo. Tai ir armavimas ir netinkamas gylis ir kt. priežastys.
Pasikveskite professionalų statybininką. Reikėtų įvertinti įtrūkimus - kur ir kokie jie. Tada galima bus patarti, kaip padaryti kosmetinio įtrūkimų užtaisymą.

Sakyčiau, kad gerai būtų padaryti hidroizolicinę apsaugą pamatams, kad išsaugoti betoną nuo išorinio poveikio, tačiau be apšiltinimo medžiagų ir jokių putplasčių, nes polistereno putplastis paliktas be išorinės apdailos neišsilaikys. Šiaip porą metų galima tiesiog palikti pamatą, tik gerai uždengti garo izoliacine plėvele.

Rūsio grindys nelaiko pamato. Grindis galima daryti įvairiai, paprastai konstrukcijos mazgą duoda architektas arba konstruktorius. Arba mazgo konstruktyvą paprastai kuo puikiausia žino statybinkai...

Pamatų konstrukcija (pvz. grežinių gylys) ir rūšis (grežtiniai, juostiniai ar kt.), priklauso nuo grunto. Reikia padaryti grunto tyrimus ir specialistas, t. y. archirektas, konstruktorius arba statybininkas su patirtimi galės išspręsti kokią būtent konstrukciją ir technologiją panauduoti statyboje. Jeigu gylyje iki kiek gręšite gruntas yra pakankamai tankus, jokio papildomo sutankinimo nereikės daryti.

Į viską reikia atkreipti dėmesį: armavimas, klojiniai, išmatavimai, betonas būtinai turi būti vibruojamas ir būtina pamato hidroizoliacija, ten kur liečiasi su gruntu.

Jeigu mūro mišinys nėra žieminis, tai tada būtinai reikalingas priedas.

Nematant pamato negaliu vienareikšmiškai atsakyti į Jūsu klasimą kadangi gali būti skirtingos priežastys ir skirtingi sprendimai remontui. Jeigu yra įtrūkimai, reiškia yra ir priežastis: ar dėl blogų rišamųjų medžiagų ar dėl apkrovų ir pan.

Siūlytume:1) Renuovuoti arba išnaujo padaryti išorinę rūsio sienų hidroizoliciją (bituminė mastika, ruloninė hidroizoliacija Mida ir membraninė izoliacija). 2) Tada reikalingas išorinis drenažas palei rūsio sienas. 3) Padaryti rūsio grindų hidroizoliaciją. Ir tada galima būtų išnaujo daryti grindų betonavimą.

Blokelio storis ne labai įtakoja namo šiluminės varžos, varža labiausiai priklauso nuo apšiltinimo medžiagos storio. PVZ: blokelio Fibo 200 mm storio šiluminė varža būtų ~ 1,05; 250 mm ~ 1,3; 300 mm ~ 1,57. Vatos reikia minimum 150 mm, nes akmens vatos 150 mm storio varža - 4,05. Šiluminė varža turi būti ne mažnesnė kaip R=5,0. Polisterolio varža panaši į vatos. Dar galima įvertinti oro tarpa ir kt., bet tai ne esminiai skaičiai. Šaip viska apskaičiuoti ir suprojektuoti turi Jūsų architektas ar konstruktorius.

Už padarytus darbus pagal LRSĮ atsako darbų rangovas: paslieptiems darbams (grežtiniams pamatams taip pat) taikoma 10 metų garantija. Jeigu statybininkai rizikavo nedarydami grunto tyrimus tai reiškia kad arba jie įsitikinę dėl grunto tankio, arba tai buvo iš jų pusės neatsargus ir neprofesionalus žingsnis: kodėl?Todėl, kad jeigu gręžtinis pamatas neturės kieto pagrindo, prasidės „namo sedimas“ , sienų trūkiai ir pan. Blogiausiu atvieju ieškokite problemų pamatuose, darykite ekspertizę ir prašykite pašalinti trūkumus, kurie gali išlįsti: namą perstatyti (tikiuosi nereikės, teisiog tokiu atvieju jūsų rangovas turės savo lešomis taisyti Jūsų apdailą tol, kol namas neišsistovės ir bus sienų trūkiai. Tik neišsigaskit: viskas ka aš išvardinau nebūtinai atsitiks. Teisiog žinosite, kur ieškoti priežasčių.

Viskas priklauso nuo grunto salygų aiškų, gręžtinių pamatų (jeigu leidžia grunto tyrimai) įrengimas išeina ekonomiškesnis palyginus su juostiniais pamatais. Nesvarbu kokio dydžio (m2) Jūsų pastatas, 5 0m2 ar 250 m2 įrenginėjant pamatus. Aišku senais laikais statė pirteles ir ant akmenų. Galima ir taip, bet tai bus neišvengiami sienų trūkinėjimai, sėdimai ir t.t. Jūsų pirtelės sienos pastoviai judės, tol kol neišsistovės pilnai. Jeigu gruntas būtų akmeninis, pvz. kalnuose, kaip pas Norvegus, tai kitas reikalas: galima ir ant akmenų, bet ir Norvegai šio metu įrenginėja ištisinius pamatus.

Tam, kad atsakyti į Jūsų klausimą, reikėtų žinuoti koks yra gruntas ir nustatyti ar įmanoma padaryti gręžtinius pamatus ir kokiam gylije. Tam bus reikalingas grunto tyrimas. Jeigu gruntas „leidžia“ daryti gręžtinius, įrengti gręžtinius pamatus +stulpeliai, kurių altitiudė virš žemės turėtų būti ne mažesnė kaip 300 mm. Pamatiniai balkiai 10x10 manau ne tiks, turėtų būti gelžbetoninės sijos. Reikėtų apskaičiuoti apkrovas, aišku galima spėlioti dėl sijų išmatavimų, bet geriau įvertinti moksliškai, kad vėliau neturėti problemų.Jums reikėtų atlikti grunto tyrimą, specialistams arba konstruktoriui parodyti savo pastato projektą ir spręsti dėl sijų: gali būti ne tik gelžbetoninės sijos bet ir metalines dvitėjinės sijos.

Pamato pagrindas turi būti atitinkamai paruoštas: turi būti įrengtas drenžas, žvyro padas, pamatų papėdės ir jau tada montuojami pamatų blokai.

Būtina! Būtina įvertinti rekonstruojamo pastato apkrovas ir vadovaujantis tuo spręsti, kaip rekonstruoti pamatus.

Patariu kreiptis pas konstruktorių, nes reikėtų įvertinti apkrovas (nešančiųjų konstrukcijų bei perdangų).

Jeigu turėjote omeny silikatines plytas, tai taip, jos yra gana stiprios, bet neturi praktiškai jokios šiluminės varžos, paligynus su keramikiniais arba Fibo blokeliais. Mūrijant silikatines plytas daugiau išleisit ir darbams. Yra tikrai nemažas pasirinkimas įvairiu blokų, bet iš visų patartumėm keramikinius, arba Fibo.

Pamatų tipo pasirinkimas priklauso nuo grunto (dažniausiai daromi geologiniai grunto tyrimai, tam, kad nustatyti gręžtinių pamatų gylį) - ir tai yra labai svarbus klausimas. Labai retai, bet pasitaiko atvejų, kai gręžtinių pamatų įrengimas neįmanomas arba yra labai brangus dėl grežinių gylio. „Normalus“ gruntas - dar neaišku, kad yra pakankami tankus ir stabilus gręžtiniam pamatui. Todėl, norėdami sutaupyti laiko, medžiagų, nervų ir ateityje išvengti problemų su namo „sėdimu", sienų trūkinėjimu, padarykite grunto tyrimus. Turint tyrimus, galima spręsti, kokio tipo pamatus padaryti pigiau: ar tai bus optimalūs gręžtiniai pamatai su rostverku, ar tai bus juostiniai pamatai (g/b/blokų) arba kt. Kiekvieno pamato kainą skaičiuojame individualiai, kadangi kaina priklauso nuo objekto konstruktyvinių ypatumų, atstumų, privažiavimo sąlygų ir t. t. Šiai dienai, vidutinė gręžtinių pamatų kaina (technika, darbai, medžiagos, transportas, firminiai klojiniai) yra ~220 Eur/m3 be PVM. Darant gręžtinius pamatus, išlošiamas m3 kiekis. Juostinių pamatų atvieju, m3 kiekis tam pačiam objektui, bus didesnis, tačiau įrenginėjant juostinius, surenkamujų g/b blokų pamatus, jų įrengimo kaina už m3 yra šiek tiek mažesnė, todėl viską reikia skaičiuoti ir pasirinkti optimaliausia variantą.

Gręžtinių pamatų gylis priklauso nuo grunto. Gręžtinis pamatas, polis, turi remtis į tvirtą tankų gruntą. Gali būti parinktas ir kitas sprendimas, pavyzdžiui juostiniai blokiniai pamatai, reikėtų atlikti tyrimus ir atsižvelgti į gruntą.

Rūsio sienoms naudojama bituminė mastika bei klijuojama bituminė danga „Mida“ + apšiltinimas polistirolu ir drenažine membrana. Taip pat reikėtų įrengti drenažinę sistemą: aplink pamatą klojamas drenažinis vamzdis.