Trečioji šiltinimo karta padeda taupyti

Lietuvoje atsiradus sandaraus šiltinimo technologijai, prasidėta naujosios šiltinimo kartos namų statyba. Kelią šilto ir ekonomiško būsto link santykinai galima padalyti į kelis etapus. Kiekvieno jų rezultatas – tam tikro ekonomiškumo namų karta.


Palyginkime trijų šiltinimo kartų namus. Kokį pasirinksite?

I-oji karta (iki 1985 m. ) – tai namai, suprojektuoti ir pastatyti su tuščiais oro tarpais sienose arba nešiltintomis sienomis Trečioji šiltinimo karta padeda taupytibe oro tarpų, šaltomis palėpėmis, kurios nuo kambarių atskirtos nesandariomis nešiltintomis perdangomis. Šiuo etapu namo šiltinimas buvo saviveikla. Spaliai, pjuvenos, perlitas polietileno maišuose, keramzito granulės – tai medžiagos, kuriomis kartais buvo bandoma pagerinti šilumines namų savybes.

Akivaizdu, kad tokiomis priemonėmis nebuvo pakankamai sulaikoma nei kondukciniu, nei radiaciniu, nei konvekciniu būdais iš patalpų į lauką perduodama šiluma. Tokių namų energijos sąnaudos, skirtos šildyti, sudaro 250–300 kWh/kv. m per metus. Pirmosios kartos vidutinio (apie 130 kv. m gyvenamojo ploto) namo šildymo išlaidos per metus siekia iki 5 000 Lt. Šiuo metu nemažai tokių pastatų jau yra virtę vaiduokliais. Juos belieka tik nugriauti.


II-oji karta (1985 – 2008 m. ). Atsiradus kokybiškesnėms šiltinimo medžiagoms (stiklo ir akmens vata, putų polistirenas) pradėta projektuoti ir statyti apšiltintus namus.
Šilumos izoliacijos sluoksnių storį sąlygoja statybos techniniame reglamente įvardyti rodikliai. Deja, tarp jų nėra sandarumą reglamentuojančių rodiklių, todėl projektuojant ir šiltinant namus į šią savybę nebuvo kreipiama pakankamai dėmesio.

Kodėl apšiltinama nepakankamai sandariai?
Tradicinės lakštinės šiltinimo medžiagos ir nepakankamas sandarumo reikšmės supratimas nesuteikia galimybės namus apšiltinti pakankamai sandariai. Šiltinimo medžiagų sluoksniai, kurių šiluminė varža pakankama, ir naudojamos šilumą atspindinčios medžiagos (selektyvinės stiklo dangos, blizgios plėvelės, klijuojamos už radiatorių) pakankamai gerai sulaiko kondukciniu bei radiaciniu būdais netenkamą šilumą, bet nesulaiko didžiausio – konvekciniu būdu netenkamo šilumos kiekio.

Šiuo etapu projektuojami ir statomi namai, orientuoti į šildymo energijos sąnaudas 75 – 100 kWh/kv. m per metus.
Tačiau praktinėje statyboje su tradicinėmis šiltinimo medžiagomis, deja, nepavyksta pasiekti tinkamo apšiltintų konstrukcijų sandarumo, todėl šios sąnaudos realiai dažniausiai būna gerokai didesnės.
Antrosios kartos vidutinio namo šildymo išlaidos – apie 1 500 – 2 000 Lt per metus.

III-oji karta (nuo 2008 m. ). Tai šiuo metu projektuojami ir statomi namai su sandariu apšiltinimu ir šilumą taupančiu vėdinimu.
Naujausios sandaraus šiltinimo GAMO termovata technologijos pagalba pasiekiamas visiškas šiltinimo sandarumas, o puiki šiluminė varža leidžia pasiekti energiškai efektyvaus namo šiltinimo veiksmingumą su minimaliais šiltinimo medžiagos sluoksniais: stogui – 15 cm, sienoms ir grindims – 10 cm.

 

Kaip sandariai šiltinti ir taupyti?
Kanados bendrovės ICYNENE Inc. sukurta sandaraus šiltinimo GAMO termovata sistema skirta kompleksiškai apšiltinti statomus arba atnaujinamus ir kitokius pastatus.

Specialia įranga ant šiltinamo paviršiaus užpurkšta medžiaga per 3 − 5 sekundes išsiplečia iki 100 kartų, sudarydama minkštą šiltos, elastingos ir sandarios baltos GAMO termovatos sluoksnį. Ši unikali termovata prilimpa prie visų šiltinamų paviršių, užpildo visus nesandarumus ir sudaro ištisą šiltą bei sandarų sluoksnį, saugantį pastatą ne tik nuo šilumos išspinduliavimo, bet ir nuo šilto oro nutekėjimo per konstrukcijas. Be to, ypatinga smulkių atvirų porų struktūra neleidžia GAMO termovatai siurbti į save drėgmės, bet užtikrina pakankamą garų pralaidumą, t. y. ši medžiaga kvėpuoja.
Trečiosios kartos namuose sandaraus šiltinimo GAMO termovata veiksmingai sulaikoma visais būdais pernešama šiluma – ir kondukciniu, ir radiaciniu, ir konvekciniu būdu.
Todėl šiltinimas 10 - 15 cm storio GAMO termovatos sluoksniu yra nepalyginti veiksmingesnis už šiltinimą 25 – 30 cm storio tradicinių antrosios kartos šiltinimo medžiagų sluoksniu.
Taip apšiltinto vidutinio dydžio namo su įrengta ekonomiška vėdinimo sistema ir pakankamai sandariais langais bei durimis šildymo išlaidos gali sumažėti iki 700 − 800 Lt per metus.


Kaip priimti protingą sprendimą?

Dabartinė ekonominė situacija palanki tuo, kad paskatins žmones išmokti gyventi ekonomiškiau ir taupiau. Praeis nedaug laiko ir, patikėkite, atsigavusi ekonomika vaiduokliais pavers ne vieną antrosios kartos namą.

Nuoširdžiai tikiu, kad rimti, save ir klientus gerbiantys architektai, projektuotojai bei konstruktoriai jau nebesiryš tiražuoti riboto ekonomiškumo antrosios kartos namų projektų, o konstruktyviai mąstantys klientai galvos tik apie trečiosios kartos namus.

Parengta pagal UAB „Sandarus namas“ medžiagą
Autorius V.Čeikauskas

Gauk ekspertu patarima