Tvoros

Vis dar neblėsta nenumaldomas žmonių nors izoliuotis ir atsiriboti nuo kitų tvoromis. Kartasi noras padaryti savo valdas kitiems nepreinamas, o ir svetimm žvilgsniui nepražvelgiamas, verčia atsitverti tas teritorijas tvoromis, atsiriboti atraminėmis sienelėmis, statinių aklinomis sienomis ar žalia gyvatvore.
Kiekvieno žmogaus siekis atsiriboti, izoliuotis, turėti kažką tikrai individualaus visai natūralus ir suprantamas. Gal tas pasireiškė pradžioje po senosios santvarkos žlugimo. Viskas buvo bendra ir nieko nuosavo. Siekis susikurti privačią nuosavybę mūsų krašte pasireiškė šiek tiekiškreiptai

. Iš kitos pusės, žmogus yra visuomenės subjektas ir jam būdinga visuomeninė veikla ir noras būti visuomenėje. Ypač tai jaučiama tarp jaunų žmonių. Žmogaus siekis veikti, dirbti ir visiškai save realizuoti gali būti pasiektas tik visuomenėje. O jei ir kieno nors veikla uždara, tai tos veiklos rezultatss skirtas visuomenei, jos nariams.

Ne visada tokie atitvėrimai puošia aplinką, suteikia miestams grožio ar miesteliams jaukumo. Priešingia, miestas tampa niūrus ir šaltas. Iš vienos pusės, suprantamas noras kiekvienam turėti savo privačią zoną, neutralią ir uždarą nuo svetimų žvilgnių. Iš kito spusės, visai nesinorėtų miestų gatvėse matyti tik beveides, aklinas ir aukštas tvoras, primenančias karinės bazės poligoną, nei gyvenamųjų namų kvartalą. O norint surasti protingą vidurkį tarp šių dviejų priešingų siekių, kuriami ir koreguojami normatyvai, reglamentuojantys tvoros aukštį, tvoros tankį, jos medžiagiškumą. Beveik kiekvienas mūsų norime kuo uždariau atsitverti nuo kaimynų, ir tuo pačiu visai nenorime aklinos ir masyvio kaimynų tvoros, kuri mestų šešėlį mūsų sklypo link, nes tojo sklypo dalis atsiduria amžiname pavėsyje. Sunku nuginčyti, kad augmenijos apsuptis ir tolyn matomi vaizdai blogiau nei mūro tvoros. Jei kaimynai ar jūs patys laikote šunį, tai tokiu atveju norint išvengti konfliktų, visai nebūtina apsitverti sklypus aklinomis tvoromis. Galima tarp želdinių ištempti vielos tinklą – sklypas užtvertas, tvoros tarsi ir nesimato, aplink gražiai sutvarkyti želdiniai.

Gyvatvorėmis atriboti teritorijas buvo įprasta kurortiniuose miestuose. Ir tik dėl girežtų reiklavimų šie miestai tapo labai jaukūs, skendintys įvairiausių dekoratyvinių medžių ir krūmų kompozicijose, o pro juos matyti tik mūrinių ar medinių namų fragmentai. Keista, kaip nepaisant ir kituose miestuose galiojančių normatyvų, atsiranda situacija galingos ir aklinos betono tvoros. Tokia situacija dažna mūsų didmiesčiuose, kai pakankamai turtingi mūsų visuomenės piliečiai atsiriboja savo valdas nuo viso pasaulio, tarsi jiems negaliotų visiems taikomi reikalavimai. Neskoningi ir griozdiški aptvėrimai ne tik nepupošia miesto bet ir nedaug džiaugsmo ir jaukumo suteikia jų savininkams, išleidusiems tokių tvorų įrengimui milžiniškas lėšas.

Bet koks aptvėrimas, individualių valdų izoliavimas turi būti padarytas taip, kad nepažeistų visuomeninės reikmėms skirtų erdvių ir kartu individualiose zonose sukurtų jaukumą, ramią, izoliuotą nuo išorės triukšmo, nuo aplinkinių šurmulio erdvę, kuri sudarytų sąlygas poilsiui ir individualiai veiklai. Būtent dėl pamnėtų priežaščių įsigiję privačią valdą ir panorę ją atsitverti nuo kaimynų, pirmiausiai susipažinkime su galiojančiais nomatviniais dokumentais, kurie galioja šalyje arba yra skirti tik jūsų regionui ar miestui. Šie reikalavimai laikas nuo laiko pasikeičia ir priklausomai nuo vietos gali turėti specifinių reikalavimų.

Kitokioms tvoroms reikia ruošti projektą, jį derinti ir gauti leidimą statybai. Jei jau panorome apsitverti savo valdą tvora, pagalvokime, kokia tvora mažiausiai pakenks jūsų gatvelės išvaizdai. Nebūtinai kaimynų bloga tvora turėtų būti jums rodiklis ir sektinas pavyzdys. O graži ir originali tvora galėtų paskatinti ir jus ne prasčiau atsirboti savo sklypą nuo pašalinių praeivių.