Pradedu statybas. Galvoju statyti namą, kuris atitiktų pasyvaus namo filosofiją.
Turiu klausima del rekuperatoriaus. Ar rekuperatorius gali panaudoti grąžinimui šilumą iš san. mazgų ir virtuvės gartraukio?
Šiose patalpose sukuriama daug papildomos šilumos ir ji, pagal STR, turi būti išmetama lauk per naturalios ventiliacijos kanalus. Tokia nuostata man visai nepatinka. Žinau, kad virtuvėje ir san. mazguose ta šiluma yra su pertekline drėgme, todėl ir idomu, kaip rekuperatorius susitvarko šitoje aplinkoje. Gal galėtumėte parekomenduoti kokį konkretų modelį?

Ar galima naujos statybos name įsirengti vėdinimo sistemą, kurioje nebūtų siurblių ar ventiliatorių.

Ar reikia rąstiniame name įrengti priverstinę ventiliaciją? Ar naudinga rąstiniame name įrengti rekuperacinę sistemą?

Reikalingas komentaras dėl STR 2.09.02:2005 „Šildymas, vėdinimas ir oro kondicionavimas“ reglamento 42.5 punkto, kuriame pateikiami vėdinimo įrangos patalpos atskyrimo reikalavimai, taikymo. Dauguma gaisrininkų reikalauja sudėti priesgaisrinius vožtuvus.

Sveiki. Namo kambariuose neįrengtas vėdinimas. Truputėlį palyja, sienos kampuose rasoja, trūksta ventiliacijos. Ar padėtų jei kiekviename kambaryje sienoje iš lauko pusės išgręžčiau 120 mm skermens skyles ir įdėčiau ortakį su grotelėmis. O gal yra kokių kitų sprendimo būdų?

Kokio tipo, o gal konkretaus gamintojo rekuperacinę sistemą rekomenduotumėte nuosavam namui. Rekuperatorių yra kelių tipų, bet kiekvienas pardavėjas įrodinėja, kad jo parduodamas produktas geresnis. Kaip patartumėte pasirinkti?

Turime problemą: labai pelyja sienos ir lubos, sudėti plastikiniai langai bute, bet kambariai vėdinami, o sienų kampai ir lubos vis tiek pelyja. Gal galite patarti ką daryti, nes kai kas sako, kad įsidėjus vėdinimo sistemą, išsispręstų visos problemos. Laukiu patarimo.

Ar ventiliacijos sistemai būtinai reikalingi ugnies vožtuvai, jeigu suprojektuota ortakių dviguba izoliacija t.y. šiluminė izoliacija iš akmens vatos ir papildoma izoliacija iš nedegios akmens vatos. Ventiliacijos sistema eina per perdangas ir kitas patalpas. Dažniausias variantas, kad ventiliacijos įrenginys stovi rūsyje, oro paėmimo grotos yra pirmame aukšte, pastato fasade, o oro išmetimas yra ant pastato stogo. Oro išmetimas yra suprojektuotas atskiru ortakiu arba prisijungia į plytinį seną vedinimo kanalą, kuris tiesiogiai eina ant stogo. Pastatas yra dviejų aukštų. Kitas variantas - vėdinimo įrenginys yra tame pačiame aukšte, kaip ir oro paėmimas, t.y. pirmame, o oro išmetimas yra virš stogo.

Vėdinimo ortakiuose labai sitpriai rasoja ir kaupiasi kondensatas. Kol kas patalpos nešildomos. Ar vienintelė priežastis šildymas? Dar yra neišbetonuotos grindys rūsyje, ar tai irgi gali būti drėgmės kaupimosi priežastis. Gal yra kokiai principiniai vėdinimo įrengimo sprendimai.

Norėčiau gauti daugiau informacijos apie rekuperacines sistemas pasyvių namų vėdinimui.

Domina rekuperatorių techniniai paramatrai, pvz. kiek rekuperatorius sunaudoja elektros energijos, kokios temperatūros oras paduodamas į patalpos vidų, kai name +20, o lauke -20 laipsniu šalčio.

Ar tikslinga rekuperacinei vėdinimo sistemai, įtekančiam orui pašildyti (žiemą), panaudoti geoterminį šildymą. Vėdinamas tūris apie 300 kub.m. Iš ko susideda geoterminio šildymo sistema.

Turiu naujos statybos namą, kurio siena yra iš dviejų 20 cm storio putų betono blokų ir tarp jų 5 cm akmens vata. Nusprendžiau dar papildomai apšiltinti, kadangi sienos varža yra apie R=3,9. Kaip geriau šiltinti, iš vidaus ar išorės, atsižvelgiant į garų gebėjimą išeiti iš patalpų. Bijau, kad garai negalės išeiti per sienas dėl jų storumo ir kur nors sienos viduje ims kauptis drėgmė bei pelėsis. Taip pat žadu montuoti rekuperacinę vėdinimo sistemą, tai gal išpręstų garų problemą?

Pro ventiliacijos angą į kambarį su šaltu oru leidžiasi dūmai. Ventiliacijos anga tame pačiame kamine. Atidarius langą trauka kaip turi būti, į viršų. Problema atsirado sudėjus naujus  plastikinius langus ir duris. Ką daryt?

Blogai veikia ventiliacijos sistema. Vietoje traukos per ventiliacijos angas į patalpas patenka šaltas oras. Tai vyksta ir pirmame, ir antrame aukšte. Buvo ir rūsyje, tai teko iš trijų ventiliacijos kanalų palikti tik vieną, o du užkimšti. Gal ką galėtumėt patart?

Per antrojo aukšto perdangą ir palepę ant stogo išvedžiau 100 mm diametro kaminėlį (kaminėlis iš lauko kanalizacijos vamzdžio) kambario ventiliacijai, tačiau per jį laša į kambarį kondensatas. Kaminėlis palėpėje neapšiltintas, o virš stogo iškilęs apie 1 metrą. Kaip susitvarkyti su kondensato problema?

Name ventiliacijos kanalai sumontuoti iš 100 mm skardinių vamzdžių. Pučiant stipresniam vėjui, ventiliacijos kanalai ima „kaukti". Gal yra koks būdas panaikinti tą kaukimą?

Nusipirkau butą-ofisą cokoliniame naujos statybos namo aukšte. Kiekvienoje patalpoje yra išgręžtos ventiliacijos angos, kurios išeina tiesiai į lauką. Iš viso bute yra 5 tokios angos, taigi šildymas tampa kaip ir beprasmiškas reikalas, nes visa šiluma išeina į lauką. Kokį sprendimo būdą pasiūlytumėt?

Norėčiau montuoti orlaides vaikų 10 m2 kambaryje. Kokios tiktų tokių patalpų vėdinimui? Ką galėtume parekomenduoti? Girdėjau, kad „AERECO HYGRO“ vėdinimo sistemos varstosi priklausomai nuo drėgmės kiekio - ar tokios orlaidės nesudaro skersvėjų?

Ar rekuperatorius, o gal vėdinimo sistema bus efektyvus sprendžiant pelėsių namuose problemą? Gal yra dar kokių nors priemonių sureguliuoti mikroklimatą namuose?

Vieno kambario butas yra cokoliniame aukšte. Niekaip nepavyksta užtikrinti pakankamo oro drėgnumo. Pastoviai drėgmė laikosi ~80 % ir daugiau. Ar įsirengus rekuperatorių galima būtų išspręsti šią drėgmės problemą?

Kokie yra skaičiuojami gerai apšiltinto namo šilumos nuostoliai. Nuo ko priklauso patalpos atvėsimo greitis? Ar šildymo sistema turi veikti nuolatos?