UAB Litmax Trading ekspertų komentarai

Kondicionieriaus išoriniam blokui kuris montuojamas balkone, leidimai ir sutikimai nereikalingi.

Kondicionieriui reikalingas atskiras išorinis įrenginys. Pagal kliento norus, jei norėtumėte galima statyti vieną išorinį lauko bloką ir su juo sujungti du vidinius įrenginius, tokia sistema vadintųsi Multi-split. Jei norėtumėte atskirų dviejų išorinių blokų vidiniams kondicionieriams, tai vadintųsi Split sistema.

Teisingiausia uždaryti langus, kad atvėsintas oras nebūtų šalinamas iš vėsinamos patalpos, o kad oro kondicionierius atvėsintų kuo daugiau patalpų ploto, reikia laikyti duris atidarius.

Tinkamiausias ir praktiškiausias sprendimas kondicionieriaus lauko bloką statyti balkone, kadangi montavimas ir pajungimas bus daug paprastesnis ir sutikimų iš kaimynų nereikės. Dėl montavimo ant daugiabučio namo stogo, jei jis yra plokščias - galimybė tikrai yra, na o dėl fasado sienos, reikalingas kaimynų sutikimas.

Oras-oras šilumos siurblio sistema pastoviai negyvenamo namo šildymui puikiai tiktų. Kadangi oras-oras šilumos siurbliai reikalauja pakankamai nedaug pradinių investicijų, taip pat tai vienas efektyviausių šildymo būdų. Be abejonės orinis šildymas nėra pats komfortabiliausias, tačiau kaip minėjote, kada yra didžiausi šilumos poreikiai šis namas negyvenamas, todėl ši sistema puikiai tiks.

Jūsų namuose dėl didelės drėmės ir CO2 koncentracijos oras yra kenksmingas. Todėl jums būtinai reiktų spręsti vėdinimo problemą. Kondicionierius šiuo atveju nepadėtų, nes jis tiesiog šaldo patalpas, o ne vėdina.

Jūsų atveju geriausias pasirinkimas būtų mini-rekuperatorių sistema (jei kambaryje jau padarytas remontas). Jie netik užtikrintų normalią oro kokybę patalpoje, bet ir vėdinant patalpą jos neatšaldytų. Galime jums pasiūlyti Lunos e2 arba eGo sistemą.

Taip, tokia galimybė yra. Tiesiog reiktų užtikrinti, kad oro srautui pratekėti netrukdytų užstatyti baldai. Jūsų atveju rekomenduoju rinktis montavimo po langu, o ne rekuperatorių su prailginimu. Prailginimas sukelia papildomus slėgio nuostolius, kas atitinkamai gali sumažinti oro srautą.

Populiariausi šildymo būdai elektra yra:
- Elektrinis grindinis šildymas, pats didžiausias komfortas, tačiau jeigu namuose jau padaryta apdaila, šiek tiek apsunkina situaciją;
- Elektriniai radiatoriai, tai taip pat pakankamai nebrangi investicija ir komfortiškas šildymo būdas, tačiau elektros sąnaudos pakankamai didelės.
- Oras-oras šilumos siurblys, tokiu atveju būtų reikalinga montuoti vidinį ir išorinį bloką, tai itin efektyvus šildymo būdas, tačiau iš šių 3 variantų mažiausiai komfortiškas, kadangi šildo orą, o ne atitvaras. Privalumas, kad labai efektyvus ir galimybė šaldytis žiemą.

Sausintuvas padeda nuo pelėsio ir drėgmės, tačiau dažniausiai gyventojai jo nenaudoja 24/7. Todėl optimaliausias sprendimas yra vėdinimo sistema kuri cirkuliuos orą patalpose ir tuo pačiu sausins jį, ko pasekoje išnyks drėgmė, o laikui bėgant ir pelėsis.

O kokią vėdinimo sistemą rinktis priklauso nuo namo įrengimo, ploto ir finansų. Jeigu butas išremontuotas, tai optimaliausia sistema pas jus būtų mini-rekuperatorių sistema, kur išorinėse sienose statytųsi po mini-rekuperatorių. Reikėtų tik paskaičiuoti reikalingą oro srautą, kuris skaičiuojasi pagal gyventojų skaičių, o jei tokio pastovaus nėra, reikia skaičiuoti pagal gyvenamąjį plotą.

Namuose drėksta kampai ir kondensatas renkasi kampuose, todėl, kad pas jus namuose yra sumažėjusi oro apykaita. Prieš apšiltinimo darbus, jūsų namas buvo "kvėpuojantis", daug oro pritekėdavo per visus nesandarumus. Šį klausimą reikia spręsti su vėdinimo įrangą, patalpose turi būti sukurtas priverstinis oro judėjimas. Tai galima padaryti montuojant rekuperacinę ortakinę sistema, mini rekuperatorių sistemą arba tiesiog orlaides su ištraukimo ventiliatoriais.

Vienas paprastesnių ir labai plačiai naudojamų sprendimų yra mini rekuperatorių sistema, kai nereikia vedžioti ortakių ir vėdinimas gali būti sumontuotas jau įrengtame bute/name.

Geriausiai tiekimo ir išmetimo angas montuoti toliau viena nuo kitos, atstumai priklauso nuo oro ištekėjimo greičio, bet jei tai gyvenamasis namas rekomenduojama apie 5 metrai tarp angų ir 2 metrai nuo grindų. Montuoti jūsų apibūdintu metodu nerekomenduojama montuoti arba montuoti tik neturint kito pasirinkimo, kadangi oro srautai pakankamai dideli, todėl pasimaišymo galimybė irgi didelė.

57 kv.m nėra didelis plotas, tokioms karkasinio namelio patalpoms pagal STR 2.09.02:2005 pilnai užtektų mini-rekuperacinės sistemos. Tokioje sistemoje svarbiausia atkreipti dėmesį į šilumogrąžos efektyvumą ir ventiliatoriaus skleidžiamą triukšmą. Be abejonės galima montuoti ir centralziuotą rekuperacinę sistema su lanksčiais/standžiais ortakiais, tačiau sąmata tokiu atveju iškils, o tokio dydžio patalpoms ženkliai geresnės oro judrumo charakteristikos neišgausite

Šilumos siurblys naudoja lauko orą, kuris yra žemo potencialo. Ištraukiamo oro siurblys naudoją šiltą aukšto potencialo orą iš šalinamo oro tuo pačiu vėdindamas patalpas. O trūkumai jo būtų, sudėtingesnė konstrukcija ir brangesnė kaina. O veikimo principas tas pats.

Taip, metodas yra. Kompleksiškiausias ir paprasčiausias būdas spręsti drėgmės klausimą yra vėdinimas. Kadangi senuose butuose centralizuotą rekuperaciją įsidiegti sudėtinga, todėl montuojami yra mini rekuperatoriai. Susisiekite su mumis, pateiksime kelis sprendimo variantus.

A+ klasės pastatui reikalinga rekuperacija (taip nurodo standartas STR 2.01.02:2016). Kokia rekuperacinė sistema (centralizuota ar mini rekuperacija) nėra svarbu, svarbu, kad atitiktų efektyvumo rodiklius. Kondicionierius nieko bendro su vėdinimu ir rekuperacija neturi, tai tik šildymo/šaldymo įrenginys.

Jūsų nurodytai patalpai reikalingas apytiksliai 4kW kondicionierius. Energijos suvartojimas labai priklauso nuo to kaip jūs jį naudosite, maksimaliu rėžimu visuomet ar pasišaldyti esant pikiniam karščiui. Reiktų daugiau informacijos.

Kabinant standartinį kondicionierių prijungti papildomos patalpos nėra galimybės. Tokiu atveju reiktų rinktis Multi-Split sistemą, kuri susidėtų iš dviejų vidinių blokų ir vieno išorinio.

Langų rasojimas, drėgmės kaupimasis, pelėsis - tai dažna problema daugiabučiuose. Tam, kad išvengti rasojimo ir pelėsio reikia intensyviai vėdinti patalpas. Galima palikti atidarytus langus, įsistatyti ventiliatorius. Tačiau žiemą dažnai žmonės uždarinėja langus dėl šalto oro ir diskomforto. Tuomet šią bėda reikia spręsti rekuperatorių pagalba. Rekuperatoriai galimi centralizuoti ir sieniniai. Galite kreiptis dėl detalesnės informacijos.

Tam, kad išvedžioti ortakius reiktų projekto. Ortakių išvedžiojimas turėtų remtis STR 2.09.02:2005, ten viskas detaliai paaiškinta. Tiekiamo ir šalinamo oro kiekis turėtų būti vienodas, kad pastate nesigautų disbalansas. Esant disbalansui įtakoti tai, kad net veikiant vėdinimo sistemai užterštas oras bus traukiamas į švarias patalpas.

Pelėsis patalpose atsiranda dėl didelės drėgmės, tačiau vėdinimas turėtų šią problemą išspręsti. Reiktų žinoti lofto tūrį ir rekuperatoriaus tipą. Galimai parinktas per mažas rekuperatorius, todėl neužtikrina tinkamos oro cirkuliacijos patalpose.

Renovuotame daugiabutyje vėdinimas yra privalomas dėl tokių priežasčių:

- Prieš renovaciją daugiausia oro į butą patenką per nesandarumus, atlikus renovaciją sandarumų nebėra ir jeigu nėra vėdinimo žmonėms trūksta oro, ant sienų dedasi pelėsis, rasoja langai.

- Vėdinimas renovuojant yra privalomas, gali būtų ir paprastas vėdinimas su ventiliatoriais, tačiau renovuojant namą yra taupoma šiluma ir taip vėl įsileisti šaltį per angas visiškai nelogiška. Todėl reikalinga rekuperacija kuri grąžina šilumą.

O nusiskundimai yra todėl, kad yra labai daug gamintojų. Dažniausiai renovacijos rangovai pasirenka mažiausios kainos rekuperatorius. Jie dirba triukšmingai, tinkamai nevėdina, greit lūžta. Todėl reikia pasirinkti tinkamą ir patikimą gamintoją.

Kaip juokingą pavyzdį galiu pateikti, kad jeigu vienam žmogui sulūžo jo senas Dacia automobilis, tai nereiškia, kad visi pasaulio automobiliai yra prasti.

Laba daug priklauso nuo to kaip pas jus suprojektuota rekuperacinė sistema. Pagal visus standartus jeigu san. mazge yra oro šalinimas 54 m3/h per centrinį rekuperatorių, tuomet papildomo ištraukimo nereikia. Tačiau, pagal mūsų praktiką daug žmonių montuojasi papildomą oro ištraukimą, tam, kad ištrauktu drėgme pikiniu laikotarpiu, nes rekuperacinės sistemos neužtenka pašalinti visai drėgmei kai žmogus yra po dušu.

Taigi atsakymas būtų toks, jeigu rekuperacinė sistema suprojektuota tinkamai, ištraukimo nereikia, nebent pagal savo poreikį. Jei rekuperacinė sistema suprojektuota prastai, ištraukimas iš san. mazgų būtinas.

Galėtume jums pasiūlyti du sprendimus.

1. Tai būtų vienas mini rekuperatorius Lunos e260, jis veikia labai tyliai, vidutiniu greičiu nesigirdės jokio triukšmo. Tačiau jo montavimui reikia prasivesti laidą nuo elektros šaltinio.

2. Kitas variantas būtų Silvento+ALD sistema, tai būtų miegamojoje erdvėje ant išorinės sienos gręžiama skylė ir ten statoma ALD orlaidė, o san. mazge montuojamas Silvento ištraukimo ventiliatorius. Tokiu atveju būtų sukuriama oro cirkuliacija miegamajame, taip pat kvapai šalinami iš san. mazgo ir ši sistema kur kas pigesnė ir orlaidei nereikia elektros pravedimo.

Mūsų įmonė kasdien susiduria su tokiu klausimu. Visa problema yra ta, kad jūsų ventiliatoriaus oro kiekis yra pakankamas, tačiau jis neįveikia susidarančio slėgio. Spėju, kad jūsų ventiliatorius buvo pirktas už 50-100€. Mūsų įmonė siūlo ventiliatorius kurie įveikia iki 400Pa slėgį. Jeigu jis nepatenkins jūsų poreikio, mūsų įmonė sutinka grąžinti pinigus.

Dažniausiai pasirenkamas šildymo būdas A klasės pastatams yra šilumos siurblys, kadangi tai efektyviausias šildymo būdas, tuo pačiu turintis vėsinimo galimybę. Be abejo pradinė investicija didelė, tačiau jo atsiperkamumas greičiausias.

Geriausias pasirinkimas yra šilumos siurblys. Jeigu lyginant šilumos siurblį su elektriniu šildymu, tai šilumos siurblys atsiperka labai greit, kadangi pas mus nėra tokių elektros tarifų kaip Skandinavijoje, taip pat šilumos siurblys turi ir vėsinimo funkciją. Todėl Lietuvoje elektrinis šildymas įrengiamas labai retai. Juo labiau, su elektriniu šildymu sunku išgauti A+ klasę, o jei projekte numatytas šilumos siurblys, jo negalite keisti dėl pastato pridavimo.
Dažniau žmonės lygina šilumos siurblį su dujiniu katilu, yra vienas rodiklis ar yra dujų įvadas. Jei dujų įvadas yra tuomet šilumos siurblio atsipirkimas su dujiniu katilu yra apytiksliai 10 metų, tačiau dažnai žmonės renkasi dujinį katilą dėl mažos pradinės investicijos. Jei įvado nėra, tuomet šilumos siurblys atsiperka per 4-6 metus.