Sėdančios grindys ir pamatai: specialistas įvardija, į ką atkreipti dėmesį perkant būstą

Dėl silpno arba nestabilaus grunto kenčiančių pastatų problema Lietuvoje tampa vis opesnė. Ir nors staigmenų gali pateikti ir šimtamečiai pastatai, visgi pagal padarytas projektavimo ar statybos klaidas nauji statiniai – pirmauja. „Absoliutus mūsų rekordas – kai sėdančias grindis gavome tvarkyti dažais dar kvepiančiame privačiame name, į kurį gyventojai dar net nebuvo įsikėlę“, – pasakojo UAB „Geolift Baltic“ inžinierius Valdas Kordušas. Jis paaiškino, kas lemia tokias problemas ir įvardijo požymius, iš kurių įsigyjant būstą galima įtarti, jog pastatas stovi ant netinkamo grunto. Taip pat atskleidė, kas blogiausio gali nutikti, jei problema nebus sprendžiama.

Vargas dėl nestabilaus grunto – nepasisekė ar reikia ieškoti kaltų?

Nors nuo 2011 metų ypatingiesiems, o nuo 2017 metų – ir neypatingiesiems statiniams statyti sklype privalomi inžineriniai geologiniai ir geotechniniai grunto tyrimai, visgi iki šiol dažniausia sėdančių grindų ar pamatų priežastis – nestabilus arba silpnas gruntas. Pasak V. Kordušo, dažniausiai naujos ar sąlyginai naujos statybos pastatuose grunto sukeltas statinio stabilumo problemas lemia projektuotojų, kurie tinkamai neįvertino geologinių sąlygų ir nesuplanavo tinkamų konstrukcijų, klaidos. Klaidų padaro ir statytojai.

„Tarp statybinio broko pavyzdžių – piltinis, tačiau tinkamai arba nepakankamai sutankintas gruntas. Pasitaiko ir inžinerinių avarijų, kai gruntas išplaunamas, pavyzdžiui, dėl trūkusio vandentiekio, nors nuo tokių rūpesčių apsisaugoti tereikia laikytis vienos taisyklės – jokių jungčių po grindimis. Visgi pakankamai dažnai pasitaiko, kai klojant vamzdyną sutaupomos kelios dešimtys eurų, o vėliau tenka ardyti grindis ir ieškoti nesandarių mazgų, juos remontuoti, tuomet – užpildyti grunte susidariusias tuštumas ir gruntą stabilizuoti, ir, dažniausiai, dargi pakelti nusėdusias grindis, – pasakojo V. Kordušas. – Senesni pastatai ima smigti dėl gamtos išdaigų ir kitų aplinkoje vykstančių radikalesnių pokyčių, įvykių. Pavyzdžiui, yra pasitaikę atvejų, kai Vilniaus senamiestyje statytojai vietoje brangesnių gręžtinių polių panaudojo poliakalę ir visi aplinkiniai statiniai pradėjo aižėti tiesiog akyse“.

Požymiai, įspėjantys apie pastato problemas

Net jei nesate profesionalus statybininkas, iš tam tikrų požymių sėdančias grindis ar pamatus galima pamatyti ir plika akimi. Žinoma, su sąlyga, jog pastatas stovi jau bent 3–4 metus, nors pasitaiko atvejų, kai problemos į dienos šviesą iškyla ir dar visiškai naujuose pastatuose.

Renkantis būstą, pirmiausia rekomenduojama apeiti ir apžiūrėti visas sienas – tiek iš išorės, tiek iš vidaus. Ir jei jos sutrūkę, vertėtų kviestis ekspertą, kuris nustatytų, ar tai – tik netinkamų statybinių medžiagų panaudojimas, ar problema – jau gilesnė, siekianti pamatus.

„Iš trūkių išsidėstymo galime vertinti, dėl ko jie atsiranda, kas vyksta su namu. Pavyzdžiui, jei skilimai yra vieno namo kampe, abiejose sienose, tai jau yra pamatų problema, – vardijo specialistas. – Net jei įsigyjamas būstas yra daugiaaukštyje – pamatus turi kiekvienas namas, o jų keliamos problemos, jei tik tokių būtų, pasieks visuose aukštuose esančius butus ir jų gyventojus, tad apeiti namą ir apžiūrėti sienas kad ir iš išorės, kad ir tik pirmame ar cokoliniame aukštuose – labai pravartu“.

Kaip pavyzdį su kokiomis problemomis dėl nestabilaus grunto susiduriama daugiaaukščiuose V. Kordušas įvardijo atvejį, kai Vilniaus Fabijoniškių mikrorajone keliems daugiabučiams sėdo balkonus laikančios kolonos, kurios kartu su savimi pradėjo tempti ir išorines sienas. „Po atliktos ekspertizės buvo nuspręsta nedelsiant sutvirtinti gruntus po kolonų pagalvėmis, taip sustabdant tolimesnį irimo procesą“, – pasako inžinierius.

Tikrinant pastatą dėl galimo grindų sėdimo individualiame name, ypač jei jis – jau įrengtas, rekomenduojama atkreipti dėmesį į grindjuostes, perėjimus tarp kambarių, virtuvės baldus, kurie turi fiksuotą padėtį, ir pasižiūrėti, ar viskas lygu, ar nėra tarpų tarp grindjuosčių ir grindų, baldų, taip pat ar nėra didesnių tarpų sanmazguose. „Pavyzdžiui, jei vonioje tarp sienų ir grindų plytelių matote centimetrą silikono, į tai reikėtų atkreipti dėmesį. Nes didesni užpildų kiekiai gali byloti apie paslėptas problemas“, – įspėjo specialistas.

Vienas problemos sprendimo būdų – geopolimerinės injekcijos

Grindys ir pamatai sėda dėl skirtingų priežasčių, todėl yra tvarkomi pasitelkiant skirtingas technologijas. „Pavyzdžiui, individualiuose namuose sėdančių grindų atveju jos pakeliamos, o po grindimis esantis gruntas stabilizuojamas ir sutvirtinamas, kad daugiau nekristų. Naudojame geopolimerinių medžiagų įpurškimo technologiją, kuomet susmegusias grindis ar ištisus pastatus kilstelti pajėgiantys geopolimerai į reikiamą gylį sušvirkščiami per nedideles išgręžtas angas, praktiškai netrikdant šeimynos gyvenimo, – sakė V. Kordušas. – Ir nors tiek sėdančių grindų, tiek ir sėdančių pamatų tvarkymo procesas – panašus ir dažniausiai viskas susiveda į gruntą, visgi kiekviena situacija yra individuali, todėl pirmiausia mūsų tikslas – išsiaiškinti, dėl ko visa tai įvyko ir dirbti būtent ten, kur reikia, kad problema būtų išspręsta kartą ir visiems laikams“.

Nieko nedarant, galimas ir juodžiausias scenarijus

Jei problemą sukelianti priežastis nesprendžiama iš esmės, t. y. tvarkant gruntą, dėl sėdančių grindų gyventojams vidutiniškai kas 10 metų tenka darytis remontą. Jo metu grindys kaskart išdaužomos ir keičiamos naujomis, greičiausiai – iš naujo vedžiojamas šildymo vamzdynas, elektra, nes darbų metu juos pažeisti – itin lengva.

O štai sėdantys pamatai, jei nieko nebus imtasi, gali sukelti dar daugiau vargų ar net pasibaigti tragedija – namas ar jo dalis gali tiesiog sugriūti. „Kiekvienas statinys gali judėti iki tam tikros ribos ir kai tos ribinės vertės yra pasiekiamos, pastatas tampa nebesaugus eksploatuoti. Beje, į privačius namus žiūrima kiek atlaidžiau, nes juose nėra didelės žmonių koncentracijos. O štai daugiabučiai turi būti nuolat techniškai prižiūrimi. Pastebėjus pokyčius, jie turi būti stebimi – fiksuojamas procesas, progresas, ir, jei problema kelia pavojų ar laikoma potencialiai pavojinga, ji turi būti šalinama“, – akcentavo V. Kordušas.

Jis taip pat atkreipė dėmesį, jog nors pastaruoju metu grunto, pastatų stabilumo problemų sprendimas geopolimerinėmis injekcijomis taikomas itin plačiai, visgi pasitaiko atvejų, kai ekonomiškai naudingiau pastatą griauti, sutvarkyti gruntą ir tuomet statyti jį iš naujo. Tad įsigyjant būstą pasidomėti, ar pastatas neturi grunto keliamų problemų, itin pravartu ir iš finansinės pusės.