UAB Knauf ekspertų komentarai

Arko (silikatiniai blokeliai) yra geras pagrindas tinkavimui/glaistymui.
Tinkavimui rekomenduočiau naudoti kalkių cemento tinką Knauf KZ Maschinenputz, o po to, atsižvelgiant į reikalavimus paviršiui, dengti cementinį dekoratyvinį tinką Knauf Strukturputz arba Knauf Dekorputz ir dažyti arba glaistyti cementiniu glaistu Knauf Finishspachtel weiss ir dažyti.
Dėl OSB plokščių dažymo reikėtų kreiptis į plokštės gamintojus, nes glaistymui OSB plokštės yra kaprizingas pagrindas.
Lakuota medžio skiedrų plokštė yra pakankamai aktyviai reaguojanti į temperatūros ir drėgmės svyravimus, todėl dažnos stiprios plokštumos deformacijos.

Greičiausiai pamatų apdailą apgadino kapiliarinė drėgmė, kuri patenka į tinko sluoksnį nuo žemės paviršiaus ir/ar drėgmė patenkanti iš grunto per pamato konstrukciją.
Remonto darbų apimtis galima nustatyti tik detaliau įvertinus esamą padėtį.
Gali būti, kad reikalinga horizontali pamato konstrukcijos hidroizoliacija ir/ar apdailinio sluoksnio hidrpoizoliacija, galimai reikėtų tvarkyti arba įrengti drenažinį sluoksnį apie pamatą bei teisingai įrengti nuogrindą.
Ir tik pašalinus problemų priežastis naujai dažyti sienas.

Įgeriantį vandenį ir yrantį mūrą galima apsaugoti tinkuojant jį fasadiniais tinkais arba impregnuojant, t. y. sumažinant plytų mūro vandens įgėrimo gebą.
Stipriai pažeistą (byrantį) mūrą gali tekti tinkuoti ne su cementiniais ar kalkių ir cemento tinkais, o su kalkiniais, nes jie nėra tokie kieti ir geriau laiko mikroįtempimus, t. y. netrūkinėja.
Impregnavimo priemones mūrui siūlo daugelis gamintojų, jų kokybė ir veiksmingumas skiriasi, priklausomai nuo veikliųjų medžiagų (dažniausiai silikono/siloksano) koncentracijos.
Bet kokiu atveju reikėtų papildomai konsultuotis su impregnavimo priemonių gamintojų atstovais, kad teisingai įvertinti situaciją.

Teoriškai visi grindų dangos tipai gali būti naudojami grindiniam šildymui, bet rekomenduočiau pasidomėti grindų dangos tiekėjo kokie reikalavimai ar nuorodos keliami konkrečiam produktui jį naudojant grindinio šildymo konstrukcijose. Savaime suprantama, kad dangos, kurios pasižymi didesniu šilumos laidumu ir talpumu yra efektyvesnės tokiose konstrukcijose, tokios grindys greičiau įšyla bei ilgiau išlaiko šilumą.

Sertifikuota fasadų šiltinimo sistema yra pranašesnė už surinktą iš skirtingų produktų šiais aspektais:
- Skirtingų komponentų suderinamumas, t. y. naudojant nesisteminius produktus mes negalime žinoti ar jie tinkamai "dirba" būdami vienoje sistemoje, pvz., retas akrilinis tinkas yra tinkamas sistemoje su mineralinės vatos plokštėmis. Nors jie pozicionuojami, kaip tinkami fasado apdailos darbams, bet garų laidumo koeficientas dažnai yra nepakankamas, kai naudojamas ant ypač gerai garą praleidžiančių mineralinės vatos plokščių.
- Sistemos gamintojo ir tiekėjo garantija. Visada lengviau ieškoti priežasčių (kilus kokybės problemoms), kai produktai priklauso vienai sistemai.·
- Darbų atlikimo kokybė. Samdant rangovus reikėtų pasiteirauti, ar darbininkai susipažinę su konkrečios sistemos reikalavimais ir ar jie turi teisę atlikti tos sistemos montavimo darbus. Teoriškai jie turėtų būti apmokyti specialiuose kursuose.
- Pasirenkant sertifikuotą sistemą gauname aiškumą dėl degumo, mechaninio sistemos atsparumo, vandens įgeriamumo ir t. t. T. y. sužinome tuos duomenis, kuriuos išaiškina sistemos bandymo metu. Galų gale įstatymiškai Lietuvos Respublikoje reikėtų naudoti tik sertifikuotas sistemas. Išimtys liečia tik sodo paskirties, laikinus ir/ar nedidelius pastatus (daugiau žr. STR 2.01.10:2007 " Išorinės tinkuojamos sudėtinės termoizoliacinės sistemos").Vis dėlto atskirų komponentinių produktų naudojimas vienoje sistemoje neatlikus bandymų gali brangiai kainuoti, nes tokios "sistemos" kokybė yra neprognozuojama, t. y. gali būti, kad viskas bus gerai, bet žymiai didesni šansai susidurti su problemomis, kurias labai sunku ir brangu spręsti.

Grindų konstrukcija su dviem betono sluoksniais yra patogi tuo atveju, kai reikia įrengti rimtą hidroizoliacinį sluoksnį (ant pirmo betoninio sluoksnio), kokybiškai pakloti termoizoliacines plokštes bei patogiau dirbti ant stabilaus ir tvirto pagrindo nei ant sutankinto grunto. Kai aukštas ir agresyvus gruntinis vanduo, tai tokia grindų pagrindo konstrukcija dažnai pasidaro daugiau būtinybe nei laisvo pasirinkimo galimybė. Juodgrindžių sėdimas galimas dėl kelių priežasčių, pagrindinės jų:
- Netinkamai paruoštas gruntas/pagrindas - plastiškas (molingas) gruntas, nepakankamai sutankintas gruntas, netinkamos termoizoliacinės medžiagos ir pan.
- Neišlauktos būtinos technologinės pauzės - betonas, džiūvimo proceso metu, turi savybę riestis palei perimetrą. Tokiu atveju grindjuostės montuotos tokiu laiku, kai betonas yra taip vadinamoje "užsirietimo" fazėje, po to betonas grįžta į savo vietą, o pritvirtintos grindjuostės lieka savo vietoje (aukščiau betono).

Šiltinimui iš vidaus skiriami du tipai, t.y. šiltinimas difuziškai uždara sistema (su garo izoliacija) ir difuziškai atvira sistema. Pirmas atvejas - standartinis. Paprastai tam naudojamas metalinis ar medinis karkasas užpildytas mineraline vata, garo izoliacinis sluoksnis ir apdailos plokštės, dažniausiai gipso kartono plokštės. Gali būti ir kitokios sistemos atmainos, pvz., specialios jungtinės gipskartonio plokštės - gamykloje suklijuotos polistirolo plokštės su gipskartonio plokštėmis, jos gali būti netgi su integruota garo izoliacija. Tokios sistemos pliusas - montuojamos iš pakankamai standartinių medžiagų, sąlyginai nedidelė kaina, tačiau yra ir minusų - ribojamas termoizoliacinio sluoksnio storis, įprastai rekomenduojamas storis - ne didesnis nei 5 cm. Norint didesnio termoizoliacijos sluoksnio, reikėtų arba pasidaryti skaičiavimus ( dėl kondensato susidarymo ir esamų konstrukcijų drėgmės absorbcijos) ir tokiu būdu tiksliau sužinoti koks maksimalus storis yra galimas, arba pasirinkti antro tipo šiltinimą. Šiuo atveju naudojamos specialios sistemos (specialios termoizoliacinės plokštės ir visi kiti komponentai). Šios sistemos esmė: susidaręs kondensatas yra absorbuojamas tiek sienos, tiek ir termoizoliacinės plokštės ir po šalinamas į pastato vidų ir išorę. Tokios sistemos dažniausiai naudojamos restauracijoje, t.y. ten kur neįmanoma šiltinti iš fasadinės pusės. Tokios sistemos pavyzdys - Knauf TecTem. Tokios sistemos pliusas - galima pasiekti puikius termoizoliacijos rodiklius (iki 20 cm sluoksnio storis), minusai - specifinės medžiagos ir nemaža kaina.

Egzistuoja įvairios medžiagos ir technologijos, tačiau šis būdas labai glaudžiai susijęs su higroterminio (šilumos ir santykinės drėgmės) režimo modeliavimu, t.y. įstatymiškai norint šiltinti iš vidaus reikėtų daryti projektinius skaičiavimus, kad įsitikintumėte, kad ateityje problemų dėl kondensato vandens pertekliaus ir galimo pelėsio pasirodymo nebus. Aišku, praktikoje tuo niekas neužsiima, tačiau galima teigti, kad naudojant nedidelius termoizoliacinės medžiagos storius (5-7 cm) ir įrengiant sandarią garo izoliaciją, bėdų neturėtų būti. Dėl Jūsų pasirinkto būdo: putų polistireno (EPS) plokštes klijuoti galima, tačiau ant jų klijuoti gipskartonį – tikrai ne. Galima užsakyti ir įsigyti specialias gipskartonio plokštes, kurios gamykliniu būdu suklijuotos su aukštos kokybės putų polistirenu (sistema Knauf InTherm). Jos būna netgi su integruota garo izoliacija. Arba galima montuoti metalinį karkasą, jį užpildyti mineraline vata, sumontuoti garo izoliacinę plėvelę ir prisukti gipskartonio plokštę.

Montuojant kampus, popierinę juostą, prieš ją įplukdant į glaistą, reikėtų sudrėkinti, t.y. paruošti reikiamo ilgio juostą ir prieš naudojimą trumpai palaikyti vandenyje. Taip juosta įsiplukdys nesudarydama oro burbulų. Teisingai instaliavus kampų armavimo medžiagas (profilius ar juostas), jos laikui bėgant savaime atšokti negali. Tai gali atsitikti tik dėl fizinio poveikio.

Vonios patalpoje, įrengiant lubas, reikia atskirti dviejų skirtingų drėgmės režimų plotus: plotus tiesiogiai veikiamus vandens (pvz., dušo kabina) ir plotus veikiamus tik drėgmės. Vandens veikiamus plotus reikia dengti hidroizoliaciniu sluoksniu, pvz. Knauf Flachendicht. Po to rekomenduotina dėti maždaug 2 mm storio elastingų plytelių klijų, pvz., Knauf Flexkleber sluoksnį, jis tarnaus, kaip sukibimą užtikrinantis tarpsluoksnis. Tuomet cementinis glaistas Knauf Finischspachtel weiss ir galiausiai dažas. Drėgmės veikiamuose plotuose hidroizoliacinis ir kontaktinis plytelių klijų sluoksniai nebūtini. Pakaktų paviršių gruntuoti gruntu Knauf Putzgrund, glaistyti cementiniu glaistu ir dažyti.

Koklinės sienelės paskirtis - šildymas. Tai lyg radiatorius, todėl bet kokie papildomi sluoksniai (dažai, klijai, plytelės ir pan.) mažina efektyvumą.Tradiciškai kokliai (glazūruota arba ne keramika) nereikalauja jokios papildomos apdailos, tuo labiau, kad juos veikia pakankamai aukštos temperatūros.Jeigu vertinti koklius kaip keraminį, santykinai nedaug įšylantį paviršių, tai klijuojant plyteles reikia užtikrinti tam tikrus bendrastatybinius principus:
- Užtikrinti pakankamą sukibimą su pagrindu, t. y. pašalinti visus sluoksnius, kurie trukdo sukibimui. Šiuo atveju tai būtų visi senieji dažai;
- Plyteles klijuoti tik su elastingais plytelių klijais, pvz. Knauf Flexkleber. Tai parodo jų klasė pagal Europos normas, turėtų būti S1 arba S2 klasės.
- Plytelių siūlių glaistai taip pat turi būti elastingi, pvz. Knauf Fexfuge Elastic Plus.
- Klijuojamo paviršiaus temperatura negali viršyti +500C. (Darbo ir mišinių rišimosi metu šildymas turi būti išjungtas).

Jūsų problema, vis dėlto, geriausiai sprendžiama šiltinant pastatą iš fasadinės pusės, tokiu būdu išvengiama galimybė šalčio tiltelių palikimui bei neužimamas vidinis plotas/erdvė. Tačiau tais atvejais, kai toks renovacijos būdas yra neįmanomas, galima problemą išspręsti ir šiltinimo iš vidaus būdu. Tam tikslui Knauf tiekia specialias, taip vadinamas, jungtines gipso plokštes (sistema Knauf InTherm). Tai yra gipskartonio plokštė, gamykloje suklijuota su aukštos kokybės putų polistirenu (šilumos laidumo klasė 0,032). Jos storis - nuo 53 iki 113 mm, storis pasirenkamas pagal technines galimybes ir poreikį. Didesnio storio plokštės turi integruotą garo izoliaciją, tai svarbu kondensato problemos sprendimui. Plokštės klijuojamos prie pagrindo (tinkas, betonas ir pan.), siūlės armuojamos ir glaistomos, ant jų gali būti klijuojamos plytelės. Tiesioginio vandens poveikio zonose reikėtų įrengti hidroizoliacinį sluoksnį.

Grindų konstrukcijos įrengimas gali būti atliekamas ir sausu būdu, t.y. išsiverčiant be betonavimo. Tokias grindis pakankamai lengva įsirengti, procesas nereikalauja nei ypatingų, brangių įrankių ar įrengimų, nei daug darbininkų. Trumpai apie konstrukciją: ant esamo pagrindo klojamas specialus impregnuotas popierius (Knauf Schrenzlage), po to pilamas sauso keramzito (2-4 mm) sluoksnis 10-100 mm, atskirais atvejais galima ir daugiau. Keramzito paviršius išlyginamas ir ant jo klojama gipskartonio plokštė Knauf Brown (du tarpusavyje suklijuoti sluoksniai) arba gipso plaušo plokštė Knauf Brio (klijuojami tik plokštės špuntai). Ant paklotos plokštės galima dengti praktiškai visas grindų dangas. Klojant PVC arba plonos kiliminės dangos medžiagas reikia dar išlyginamojo glaisto sluoksnio (2 mm). Tokia grindų konstrukcija yra greitai įrengiama, nereikia laukti kol betonas išdžius, yra nedidelio svorio ir pasižymi labai geromis smūginio garso izoliacinėmis savybėmis.

Siūlyčiau apšiltinti pastatą taip vadinama "fasadų termosistema", t.y. iš išorinės pusės klijuojant termoizoliacines plokštes (specialias mineralinės vatos ar putų polistireno plokštes), ant jų paviršiaus įrengiant armavimo sluoksnį, o po to dekoratyvųjį sluoksnį. Termoizoliacinių plokščių storis įprastai naudojamas apie 150-170 mm. Vidaus apdailoje, gipskartonio plokštes naudojant kaip „sausą tinką", t.y. be papildomo šiltinimo, jokių plėvelių naudoti nereikia. Šilumą saugo termoizoliaciniai sluoksniai, plėvelė tarnauja kaip garo izoliacinis ir sandarumą užtikrinantis sluoksnis. Įrengiant perdangą įprastai plėvelės (garo izoliacijos) montuoti nereikia. Ji reikalinga tik tais atvejais, kai perdanga skiria šildomą ir nešildomą/nešiltintą plotus (pvz, pastogę). Tokiais atvejais plėvelė montuojasi prieš termoizoliacinį sluoksnį, t.y. iš šiltosios pusės.

Apšiltinant pastatus iš išorės, įprastai renkamasi tarp dviejų pagrindinių šiltinimo sistemų, t.y. ventiliuojamų ir kontaktinių - tinkuojamų konstrukcijų. Ventiliuojamos: į medinį ar metalinį karkasą klojama mineralinė vata, įrengiamas vėjo izoliacinis sluoksnis, ventiliuojamas oro tarpas ir apdaila, pvz., medinės lentos, keraminės plokštelės, kabinamos plytelės ar cementinė plokštė,kurią galima tinkuoti ir dažyti (pvz. plokštė Knauf Aquapanel). Tinkuojamos: ant fasado klijuojamos mineralinės vatos ar putų polistireno plokštės, ant jų įrengiamas armavimo sluoksnis, o po to apdailinis sluoksnis (dekoratyvinis tinkas ir dažas). Šilumos izoliacijos atžvilgiu abi sistemos yra lygiavertės, t.y. šiluminė varža gaunama atitinkamai padidinus šilumos izoliacinį (mineralinė vata ar polistirolas) sluoksnį, tačiau tinkuojama sistema yra sandaresnė, o tai padeda taupyti energiją.

Jūsų aprašytas sprendimas turi tiesos, nes apšildžius iš karto iš išorinės pusės liks šilumos nuostolių problema, t.y. šiluma per tą oro tarpą dėl galimos mikroventiliacijos (o ji greičiausiai bus) gali pasišalinti. Užpildžius oro tarpą, pasiekiamas tam tikras sandarumas. Medžiaga, kurią jums siūlo naudoti oro tarpo užpildymui, pasižymi labai normalia šilumos izoliacine geba (šilumos laidumo klasė - 0,04 palyginama su putų polistireno ar mineralinės vatos medžiagomis), geru „kvėpavimu" (vandens garų varžos faktorius lygus 1-2, o tai panašu į tą patį esamą neužpildytą oro tarpą). Klausimas tik toks: ar pavyks tolygiai užpildyti oro tarpą, nepalikti tuštumos? Oro tarpo užpildymas padės pagerinti situaciją, bet išspręsti problemą pilnai, pasiekti tokį termoizoliacijos lygį kokio reikalauja normos, tikrai nepavyks, nes tarpas akivaizdžiai bus per plonas. Todėl rekomenduočiau tą tarpo užpildymą traktuoti kaip būtiną, tačiau pagalbinę priemonę. O pagrindinę termoizoliaciją sienų konstrukcijoms turėtų suteikti šiltinimas iš išorinės pusės. Tam tikslui galima naudoti plonasluoksnes tinkuojamas šiltinimo sistemas, pvz., Knauf TermoPlus P (su putų polistireno plokštėmis) arba Knauf TermoPlus M su mineralinės vatos plokštėmis.

Ši, Jūsų paminėta sistema, pasižymi didesniu atsparumu fiziniam poveikiui ir pan., nors atskirti marketingo pristatymą (nanotechnologijos ir pan.) nuo konkrečių fizinių-techninių parametrų yra sudėtinga ir kartais neįmanoma, tuo labiau jei jie nepateikti viešojoje erdvėje. Lietuvoje siūlomos įprastos, standartinės fasadų šiltinimo sistemos, kurios turi turėti ETA sertifikatą, t. y. jos būtinai turi būti išbandytos pagal tokiai sistemai keliamus kriterijus.

Galima daryti prielaidą, kad trūkiai galėjo atsirasti dėl namo "sėdimo" deformacijų, t.y. namas pakankamai naujas ir pamato sėdimas gali sukelti charakteringus horizontalius trūkius. Kadangi jokio tarpinio "amortizuojančio" (pvz. termoiziliaciniai sluoksniai) sluoksnio nėra, t.y. visi sluoksniai yra standūs (mūras - tinkas - dekoratyvinis tinkas/glaistas - dažas), tai net minimalios pastato deformacijos įtakoja trūkių atsiradimą. Galimas remonto būdas: jei trūkių daugoka, tai būtų pageidautina įrengti armuojantį sluoksnį (armuojantis cementinis mišinys apie 5 mm storio, pvz. Knauf Klebespachtel su stiklo audinio tinkleliu) ir toliau įrengti naują fasado apdailą. Jeigu trūkių nedaug ir jie jau neaktyvūs, tai gali pakakti fasadą paprasčiausiai perdažyti su elastingesniais fasadiniais dažais.

Nuvalyti cementinių skiedinių, glaistų, remontinių mišinių apnašas nuo senovinių plytų galima su Knauf Klinker- und Cotto-reiniger, tai itin veiksmingas klinkerio ir akmens masės cemento likučių valiklis. Naudojimo instrukciją rasite http://www.knauf.lt/www/media/pdf_prie_produktu/baumarktas/klinkerundcot... Nuvalius plytas jas reiktu impregnuoti su Knauf Klinker- und Cotto-Öl klinkerio atnaujinimo ir impregnavimo priemone. Impregnantas atgaivins plytų spalvą ir saugos mūrą nuo užsiteršimo. Knauf Klinker- und Cotto-Öl naudojimo instrukciją rasite http://www.knauf.lt/www/media/pdf_prie_produktu/baumarktas/klinkerundcot...

Akyto betono blokeliai yra normalus, įprastinis statybinis pagrindas, visaverčiai tinkantis tinkavimui.Kokių paskatų vedami meistrai siūlo armuoti gipsinį tinką - sunku pasakyti, gal tai vienas iš daugelio mitų, sklandančių apie gipsinius tinkus.Gipso tinkas kaip tik labai atsparus trūkiams, t.y. jie pasižymi mažu vidiniu medžiagos įtempiu rišimosi metu, todėl, skirtingai nei cementiniai tinkai, jie paprastai netrūkinėja. Mašininiam profesionaliam tinkavimui naudojamas Knauf MP-75, tinkuojant rankiniu būdų naudojamas Knauf Rotband.Aišku, įmanomas toks scenarijus, kai trūkiai atsiranda dėl konstrukcinių pagrindo, šiuo atveju akytbetonio blokelių mūro, trūkių.Tokiu atveju tinkas tik perima šiuos trūkius ir akivaizdu, kad sienos pleišėjimo tinkas sustabdyti negali.Taigi, technologiškai gipsinio tinko armavimo, tinkuojant ant akytbetonio mūro, nereikia.Armavimas gali būti reikalingas tik tam tikrose vietose, pvz., skirtingų mūro medžiagų sandūros vietos, susiformavusių (neaktyvių) mūro trūkių vietos ir t.t.Reikėtų priminti svarbų technologinį reikalavimą, tinkuojant ant akytbetonio: tokius, stipriai drėgmę įgeriančius pagrindus būtina gruntuoti gruntu Knauf Stuc Primer.

Tarpelio tarp plėvelės ir gipso ploktės palikti nereikia. Jos veikimo principas toks pats kaip ir garo izoliacinės plėvelės kurią mes klijuojame ant profilių prieš užsukdami gipso plokštę.

Dviejų sluoksnių gipso kartono plokštės yra žymiai tvirčiau už vieną. Siūlės persidengia antru sluoksniu, dėl stiprumo galima netgi priklijuoti rizikingas vietas (per ilgį durtas plokštes) prie pirmojo sluoksnio PVA klijų pagalba. Tai labai aktualu šlaitinėms luboms, aukštoms sienoms. O jeigu mes panaudojame mėlyną (smūgiams atsparią) plokštę gauname dar geresnį rezultatą.

Sienų glaistymo darbai pradedami tik tada, kai daugiau neprognozuojamos gipso plokščių plokštuminės deformacijos dėl temperatūros ir drėgmės pokyčių. Glaistant patalpos temperatura negali būti žemesnė, kaip 10 laipsnių šilumos.Montuojant gkb plokštes drėgmė neturi viršyti 80%.

Vaistų kaip suglaistyti OSB plokštę, kad ji netrūkinėtų, mes neturime. Tačiau jeigu ant viršaus užsuksite GKB plokštes. tai tampa įmanoma. Knauf neturi tokių maišytu sistemų, tačiau skandinavai tai praktikuoja. Žinoma, jie naudoja ne OSB, o fanerinę plokštę ant viršaus užsukdami GKB plokštę.

Montuoti gipskartonį galima ir skersai ir išilgai montavimo profilių. Tačiau svarbu žinoti, kad plokščių galai turi būti susukti. Dedant plokštes skersai montavimo profilių tai gaunasi savaime, kai kita kryptimi tenka papildomai dadėti profilius. Tačiau montuojant du sluoksnius mes privalome montuoti skersai montavimo profilių, priešingu atveju mums nesigaus susukti plokščių galus. Montuoti skersai yra lengviau, nereikia tiksliai matuoti atstumo tarp profilių, jis gali būti max iki 500 mm. Taigi montuodami skersine kryptimi mes galime sutaupyti ne tik jungtis ir profilius, bet ir laiką.