Medinės konstrukcijos statyboje

Medienos gaminiai statyboms dažniausiai daromi iš spygliuočių ar lapuočių medienos – pušies, eglės, beržo, ąžuolo, liepos, buko ir kt. Spygliuočių medžių kamienai tiesesni, mediena – nedidelio tankio, lengvai apdirbama ir lėčiau pūva, nes joje yra smalingų medžiagų.
Mediniai elementai ir jų konstrukcijos naudojamos įvairiems pastatams ar jų dalims: gyvenamųjų namų sienoms, perdangoms, stogams, žemės ūkio pastatams, sandėliams ir kt. Atsiradusios klijuotinės medinės konstrukcijos naudojamos visuomeninių pastatų statyboje: sporto salių, prekybos pastatų ir pan. Medines konstrukcijas netikslinga naudoti pastatams, kai patalpų drėgnis didesnis kaip 95%, didelių tarpatramių plokštiems denginiams, požeminiams statiniams. Jų negalima naudoti, kai patalpų aplinkos temperatūra būna aukštesnė kaip 50 laipsnių Celsijaus. Medinės konstrukcijos statyboje

Pagrindiniai medinių konstrukcijų privalumai yra:
1. Didelis santykinis stiprumas (stiprio ir tankio santykis) ir dėl to medinės konstrukcijos būna lengvos.
2. Mažas šilumos laidis, palyginti su metalu, gelžbetoniu, mūru, todėl medieną galima naudoti kaip laikančiąją ir atitvarinę kontrukciją.
3. Didelis cheminis atsparumas. Mediena kelis kartus atsparesnė daugeliui cheminių poveikių negu metalas arba gelžbetonis.
4. Paprasta apdoroti, sujungti, montuoti.

Didelę įtaką medinių konstrukcijų naudojimo laikui pailginti turi įvairios konstrukcinės priemonės:
1. Sausos medienos naudojimas ir apsaugojimas, kad nesudrėktų statant ir eksploatuojant.
2. Projektuoti taip, kad prie medinių elementų prieitų oras ir jie gerai vėdintųsi.
3. Siekti, kad nesusidarytų kondensatas.
4. Naudoti medieną be žievės.
5. Užglaistyti medienos nelygumus ir plyšius.
6. Išsikišusias į išorę medienos dalis apdoroti taip, kad nesusilaikytų ir gerai nutekėtų vanduo.

Dėl išvardintų medžio savybių statybinė mediena dažnai naudojama statybose įvairioms medinėms konstrukcijoms ir pastatams statyti.