Namo šiltinimas

Iš viso rasta 39 įrašų
Nauja oro tarpo šiltinimo technologija GLUEPORAS
Gyvenant sename mūriniame name šeimininkai dažnai susiduria su oro tarpo problema. Oro tarpas esantis aplink visą namą tarsi kaminas ištraukia didelę dalį šilumos iš pastato. Iš jūsų namo per oro tarpą gali pasišalinti nuo 35% iki 50% susikaupusios šilumos. Oro tarpo šiltinimui rinkoje seniai naudojama ekovata, putų polistirolas, termo puta. Tačiau vis šie šiltinimo būdai yra jau pasenę technologijos ir turi daugiau ar mažiau minusų. Šiuo metu geriausias rinkoje esantis būdas, tai yra nauja technologija GLUEPORAS. Technologija GLUEPORAS oro tarpo šiltinimui naudoja polistireno granules su klijais. Medžiaga skirta oro tarpo
Ekologiška, mineralinė vidaus šiltinimo sistema perlito izoliacinių plokščių pagrindu
StoTherm In Comfort Ekologiška, mineralinė vidaus šiltinimo sistema perlito izoliacinių plokščių pagrindu StoTherm In Comfort yra nepakeičiama vidaus šiltinimo sistema, kuri pasižymi ypatingomis drėgmės sugėrimo ir paskirstymo savybėmis. Sistemos šerdis yra perlito izoliacinė medžiaga. Ši mineralinė medžiaga yra ne tik visiškai natūrali, tačiau ir visiškai nedegi. Perlitas pasižymi ypatingai geromis šilumos izoliacinėmis, bei drėgmės paskirstymo savybėmis. Rasos taškas, susidarantis už plokštės, sėkmingai absorbuojamas specialių mineralinių klijų bei perlito plokštės, kuri, drėgmę paskirsto visu šiltin
Visus reikalavimus atitinkantis A klasės pastato apšiltinimas: stogas (IV)
Reikalavimai A klasės pastato stogo izoliaciniam sluoksniui yra dar didesni nei sienoms, todėl stogo storis gali padidėti iki 60 cm ar net daugiau. Tai iš esmės keičia viso pastato konstrukcijas, nes reikia ne tik sugalvoti, kaip tokį stogą įrengti, bet ir dėl storos stogo konstrukcijos apkrovos perskaičiuoti laikančiųjų sienų ir pamatų stiprius. Todėl tinkamą konstrukciją ir medžiagas reikia pasirinkti jau projektuojant tokį namą. Reikalavimai A klasės stogui yra tokie patys, kaip ir kitoms konstrukcijoms: pakankamas izoliacijos storis, efektyvi apšiltinimo medžiaga, sandari konstrukcija su minimizuotais šilumos tiltel
Naujoji namų šiltinimo karta padeda taupyti
Lietuvoje atsiradus sandaraus šiltinimo technologijai, prasideda naujosios šiltinimo kartos namų statyba. Kelią šilto ir ekonomiško būsto link santykinai galima padalyti į kelis etapus. Kiekvieno jų rezultatas – tam tikro ekonomiškumo namų karta. Palyginkime trijų šiltinimo kartų namus. Kokį pasirinksite? Senoji karta (iki 1985 m.) – tai namai, suprojektuoti ir pastatyti su tuščiais oro tarpais sienose arba nešiltintomis sienomis be oro tarpų, šaltomis palėpėmis, kurios nuo kambarių atskirtos nesandariomis nešiltintomis perdangomis. Šiuo etapu namo šiltinimas buvo saviveikla. Spaliai, pjuvenos, perlitas polie
Šildomų patalpų papildoma izoliacija iš vidaus su FF-PIR plokštėmis
Ką daryti žmonėms, kurie gyvena senos statybos nerenovuotuose butuose, kai kiekvieną žiemą šiluma prarandama per neapšiltintas išorines sienas, tenka mokėti dideles sąskaitas už šildymą, o renovacija jų name neprasidėjus? Dalis gyventojų apskritai nežino, kada prasidės jų namo renovacija, todėl nenorėdami taikstytis su didelėmis sąskaitomis už šildymą, išaugusiomis dėl didelių šilumos nuostolių, nusprendžia išorines butų sienas šiltinti iš vidaus. Kaip minėta pačioje pradžioje, šiltinimas iš vidinės pusės nėra geriausias variantas, kadangi jis turi kelis trūkumus: prarandamas naudingas patalpos plotas; reikia atsižvelgti į dalykus,
Namo šiltinimas varža ar sandarumas – kas svarbiau?
Nereikia būti žymiu ekspertu, kad galėtum pasakyti: “kuo storesni kailiniai, tuo šilčiau”. Ir tai atrodo tiesa. Bet ar tai reiškia, jog storėjant kailiniams, šilčiau darosi todėl, kad didėja jų šiluminė varža? Įsivaizduokime padėtį, kai tarp kailinių ir kūno yra keleto centimetrų oro tarpas. Turbūt jau intuityviai jaučiame, kad šilta tikrai nebus. Kūno sušildytas oras laisvai ištekės pro apykaklę, o jo vietą užims šaltas lauko oras, reikalaujantis naujų energijos investicijų. Reiškia bus šalta, nepaisant kailinių storio ir jų šiluminės varžos. Panagrinėkime dar vieną faktą. Alpinistai aukštai kalnuose, kur oro tempe
Šlaitinio stogo šiltinimas: sprendimas, nulemsiantis namo kokybę
Apie stogo šiltinimą būtina pagalvoti jau namo planavimo etape – stogas yra viena iš svarbiausių namo atitvarų, per kurią galima netekti net iki 40 proc. šilumos. Ir nors dažnas įsivaizduoja, kad šis statybų etapas nekels didelių iššūkių, nuomonė pasikeičia, kai tenka susidurti ne tik su didėjančiais reikalavimais energijos išsaugojimui, tačiau ir su reikalingo izoliacinio sluoksnio mastais. Juk norint išsaugoti kuo daugiau šilumos energijos, reikalingas storesnis izoliacinis sluoksnis, padidinantis visos konstrukcijos storį ir investicijas kitoms konstrukcinėms medžiagoms. Tokioje dažnoje situacijoje turim
Ar verta šiltinti sienas iš vidaus?
Klysta manantieji, kad mūrines ar gelžbetonines buto sienas šiltinti iš vidaus paprasčiau nei iš išorės. Neretai atlikti šiuos darbus trukdo įrengti šildymo prietaisai ar elektros prietaisų kištukiniai lizdai, kuriuos nėra paprasta ir pigu perkelti ant naujo sienos paviršiaus. Be to, kartais reikia nuardyti ir dalį grindų apdailos. Žodžiu, kosmetinis visos patalpos remontas yra neišvengiamas, o tai irgi kainuoja. Šiltinant būsto sienas iš vidaus, patartina kloti ne storesnį nei 5 cm storio sluoksnį iš akmens vatos plokščių. Taigi, kas nutinka su netinkamai iš vidaus apšiltinta siena? Naujai įrengtas šilumą
Sezono rekomendacija – Perdangos „Sumuštinis“
Nuo 2016 m. kiekvienas naujai statomas pastatas privalo būti projektuojamas A energinei klasei, nuo 2018 m. „kartelė“ pakelta iki A+ energinės klasės, o jau žiūrint į ateinantį, nuo 2020 m. planuojama ją užkelti iki A++ energinės klasės. Kiekvienas užsakovas „mylintis“ savo statomą namą, nori efektyvaus sprendimo, kad perdangos apšiltinimas būtų sandarus ir pasiektų reikalaujama šiluminę varžą, be to norisi, kad būtų ir kuo taupiau. Ir čia kyla problema, kaip tai įgyvendinti? Uždarų porų poliuretano putų išskirtinė savybė – sandarumas. Šia savybe išsiskiria iš visų šiltinimo medžiagų, tačiau šiltinant vien uždarų porų poliur
Angokraščiai – šilta ir plona termoizoliacija
Jei renovuojant pastatą jo langai neiškeliami į šiltinamąjį sluoksnį, sandūros taške susiformuoja ilginiai šilumos tilteliai, per kuriuos iš patalpų prarandama nemenka dalis namų šilumos. Jų galima išvengti izoliuojant angokraštį, o lemiamas termoizoliacinės medžiagos pasirinkimo kriterijus yra šiluminė varža. Šiuo metu langų angokraščiams taikomi griežtesni gaisrinės saugos reikalavimai – tarkim, renovuojant viešojo naudojimo pastatus, jie turėtų būti šiltinami nedegia ir degimo nepalaikančia medžiaga, kuri patalpose esantiems žmonėms suteiktų papildomo laiko evakuacijai. Daugiabučių namų langų angokraščiams tai nėra privaloma, be