Namo šiltinimas

Iš viso rasta 43 įrašų
Nauja oro tarpo šiltinimo technologija GLUEPORAS
Gyvenant sename mūriniame name šeimininkai dažnai susiduria su oro tarpo problema. Oro tarpas esantis aplink visą namą tarsi kaminas ištraukia didelę dalį šilumos iš pastato. Iš jūsų namo per oro tarpą gali pasišalinti nuo 35% iki 50% susikaupusios šilumos. Oro tarpo šiltinimui rinkoje seniai naudojama ekovata, putų polistirolas, termo puta. Tačiau vis šie šiltinimo būdai yra jau pasenę technologijos ir turi daugiau ar mažiau minusų. Šiuo metu geriausias rinkoje esantis būdas, tai yra nauja technologija GLUEPORAS. Technologija GLUEPORAS oro tarpo šiltinimui naudoja polistireno granules su klijais. Medžiaga skirta oro tarpo
Ekologiška, mineralinė vidaus šiltinimo sistema perlito izoliacinių plokščių pagrindu
StoTherm In Comfort Ekologiška, mineralinė vidaus šiltinimo sistema perlito izoliacinių plokščių pagrindu StoTherm In Comfort yra nepakeičiama vidaus šiltinimo sistema, kuri pasižymi ypatingomis drėgmės sugėrimo ir paskirstymo savybėmis. Sistemos šerdis yra perlito izoliacinė medžiaga. Ši mineralinė medžiaga yra ne tik visiškai natūrali, tačiau ir visiškai nedegi. Perlitas pasižymi ypatingai geromis šilumos izoliacinėmis, bei drėgmės paskirstymo savybėmis. Rasos taškas, susidarantis už plokštės, sėkmingai absorbuojamas specialių mineralinių klijų bei perlito plokštės, kuri, drėgmę paskirsto visu šiltin
Angokraščiai – šilta ir plona termoizoliacija
Jei renovuojant pastatą jo langai neiškeliami į šiltinamąjį sluoksnį, sandūros taške susiformuoja ilginiai šilumos tilteliai, per kuriuos iš patalpų prarandama nemenka dalis namų šilumos. Jų galima išvengti izoliuojant angokraštį, o lemiamas termoizoliacinės medžiagos pasirinkimo kriterijus yra šiluminė varža. Šiuo metu langų angokraščiams taikomi griežtesni gaisrinės saugos reikalavimai – tarkim, renovuojant viešojo naudojimo pastatus, jie turėtų būti šiltinami nedegia ir degimo nepalaikančia medžiaga, kuri patalpose esantiems žmonėms suteiktų papildomo laiko evakuacijai. Daugiabučių namų langų angokraščiams tai nėra privaloma, be
Namo šiltinimas varža ar sandarumas – kas svarbiau?
Nereikia būti žymiu ekspertu, kad galėtum pasakyti: “kuo storesni kailiniai, tuo šilčiau”. Ir tai atrodo tiesa. Bet ar tai reiškia, jog storėjant kailiniams, šilčiau darosi todėl, kad didėja jų šiluminė varža? Įsivaizduokime padėtį, kai tarp kailinių ir kūno yra keleto centimetrų oro tarpas. Turbūt jau intuityviai jaučiame, kad šilta tikrai nebus. Kūno sušildytas oras laisvai ištekės pro apykaklę, o jo vietą užims šaltas lauko oras, reikalaujantis naujų energijos investicijų. Reiškia bus šalta, nepaisant kailinių storio ir jų šiluminės varžos. Panagrinėkime dar vieną faktą. Alpinistai aukštai kalnuose, kur oro temperatūra
Naujoji namų šiltinimo karta padeda taupyti
Lietuvoje atsiradus sandaraus šiltinimo technologijai, prasideda naujosios šiltinimo kartos namų statyba. Kelią šilto ir ekonomiško būsto link santykinai galima padalyti į kelis etapus. Kiekvieno jų rezultatas – tam tikro ekonomiškumo namų karta. Palyginkime trijų šiltinimo kartų namus. Kokį pasirinksite? Senoji karta (iki 1985 m.) – tai namai, suprojektuoti ir pastatyti su tuščiais oro tarpais sienose arba nešiltintomis sienomis be oro tarpų, šaltomis palėpėmis, kurios nuo kambarių atskirtos nesandariomis nešiltintomis perdangomis. Šiuo etapu namo šiltinimas buvo saviveikla. Spaliai, pjuvenos, perlitas polie
Ar verta šiltinti sienas iš vidaus?
Klysta manantieji, kad mūrines ar gelžbetonines buto sienas šiltinti iš vidaus paprasčiau nei iš išorės. Neretai atlikti šiuos darbus trukdo įrengti šildymo prietaisai ar elektros prietaisų kištukiniai lizdai, kuriuos nėra paprasta ir pigu perkelti ant naujo sienos paviršiaus. Be to, kartais reikia nuardyti ir dalį grindų apdailos. Žodžiu, kosmetinis visos patalpos remontas yra neišvengiamas, o tai irgi kainuoja. Šiltinant būsto sienas iš vidaus, patartina kloti ne storesnį nei 5 cm storio sluoksnį iš akmens vatos plokščių. Taigi, kas nutinka su netinkamai iš vidaus apšiltinta siena? Naujai įrengtas šilumą
Ką reikia žinoti prieš ruošiantis šiltinimui?
7 klausimai šiltinimo specialistui – ką žinoti prieš ruošiantis šiltinimui? 1. Ar šiltinimas yra brangus? Šiltinimas yra ne toks brangus, kaip dauguma žmonių galvoja. Daugeliu atvejų jūs susigrąžinsite tai, ką išleisite šiltinimui, vien tik apšiltinus perdangą - jau per du metus sumažinsite energijos sąnaudas. Kuo didesnė bus šiluminė varža, tuo labiau sumažės šilumos nuostoliai. Tinkamai atlikti šiltinimo darbai – geriausia ir efektyviausia priemonė sutaupyti lėšas, skiriamas namo šildymui. 2. Kokį šiltinimo sluoksnio storį pasirinkti? Norminiuose dokumentuose yra nurodoma, koks reikalingas šilumi
Poliuretano putos plokštiesiems stogams bei rūsio luboms
Pakalbėkime apie plokščiųjų stogų bei rūsio lubų sandarinimą ir šiltinimą poliuretano putomis. Dažniausiai naudojant tradicines šiltinimo medžiagas sunkoka išgauti vientisumą, kodėl? Visų pirmiausia statinio šiltinimas susijęs su sandūrų, angokraščių užtaisymu, siūlių sandarinimu. Visuomet atsiranda sunkiai pasiekiamų vietų, nes paviršius dažniausiai būna nelygus. Todėl šiltinant polistireniniu putplasčiu ar mineraline vata, tokių vietų izoliacija yra varginantis ir kruopštus darbas: reikia plokštes pjaustyti, kloti keletą sluoksnių medžiagos, garo izoliacinę plėvelę, sluoksnius sujungti, pritvirtinti prie pagrindo. Taig
Grindų šiltinimas ekovata
Po grindimis dažnai laikosi drėgmė, kaupiasi pelėsis ir grybeliai. Ekovatos sudėtyje esančios druskos veikia kaip natūralus antiseptikas, apsaugantis grindų konstrukcijas nuo neigiamo aplinkos poveikio. Dėl Ekovatos savybės išgarinti drėgmę grindys bus apsaugotos nuo puvimo, pelėsio bei grybelio. Apšiltinti galima ir naujai įrengiamas, ir senas grindis. Naujai įrengiamose grindyse Ekovata tiesiog užpučiama tarp sijų norimu storiu ir išlyginama. Senų grindų apšiltinimui reikalinga nuimti kelias lentas arba padaryti nedideles ertmes medžiagos užpildymui. Užpildžius grindis Ekovata, jos užtaisomos pritaikant kamštį pagal medieną ar
Pamatų šiltinimas ir hidroizoliacija
Eksploatuojamame pastate dažniausiai defektų yra cokoliuose bei žemėje įgilintose konstrukcijose. Defektai daugiausia atsiranda dėl drėgmės poveikio. Pamatų apsauga nuo drėgmės Kaip pastato cokolį veikia drėgmė, kaip įrengti cokolį, kad jis netaptų drėgmės ir šalčio keliu į pastatą? Drėgmė cokolyje atsiranda, nes: • Lietus tyška ant cokolinės dalies nuo grindinio. • Drėgmė įsigeria į cokolinį tinką iš aplinkos (tirpstantis sniegas, ledas ir pan.). • Iš grunto drėgmė kyla mūru per neizoliuotą pamatą, o su ja ir druskos. • Cokolinę pastato dalį veikia higroskopinė drėgmė, kurią pritrau