Ortakiai – Patarimai

Noriu įsirengti rekuperacijos sistemą į naujos statybos namą ir kiek domėjausi ortakiai yra apvalūs ir 125 diametro ir jie mažėjančia tvarka eina, o aš nelabai noriu leisti lubų žemiau Ir yra ortakiai plastmasinės gofros, 75 mm berods (mėlynos), tai nežinau ką pasirinkti, norėtųsi nežeminti lubų. Ką galima pasirinkti? Ar nebus blogai, jei rinksiuosi plastmasinius, ne metalinius vamzdžius? Ir ar reikia apšiltinti metalinius ortakius?

Kaip ir pagal ką pasirinkti ortakių sistemą individualiam gyvenamajam namui: skardinius ortakius, lanksčius ortakius ar gal dar kokie yra?

Įrenginėju namą 140 kv. ir rekuperatorių statysiu palėpėje, visi ortakiai taip pat bus išvedžioti palėpėje. Palėpė yra apšiltinta 20 cm vata, bet nešildoma. Ortakius ruošiuosi apšiltinti 5 cm vembliais. Ar pakaks apšiltinti ortakius, kad nesusidarytų kondensatas ir ar reikia kaip nors apšiltinti patį rekuperatorių?

Kokie plastikinių ortakių pranašumai/minusai lyginant su metaliniais rekuperacinės sistemos ortakiais? Nedidelio gyvenamojo namo atveju (115 kv. m).

Individualus namas. Dabartiniai oro padavimo ir ištraukimo izoliuoti D160 lankstūs akustiniai ortakiai (su vata) iki rekuperatoriaus eina per nešildomą palėpę. Jie pavasarį rasoja, vata prisirenka vandens, iš jos bėga kondensatas arba žiemą net užšąla. Ortakių ilgis apie 7 ir 9m. Ar pūsto polietileno arba skardinis ortakis padengtas antikondensacine danga atlaikys ir nerasos arba neužšals tokio ilgio? Jei nelaikys, svarstau alternatyvą perdaryti ir montuoti ant stogo kaminėlius. Tada ilgis sutrumpėtų vietoje 8m iki 1m-3m. Ar rekuperatoriaus padavimui ir ištraukimui tinkami standartiniai izoliuoti vėdinimo kaminėliai?

Jei išėjimai iš rekuperatoriaus yra 125 diametro, tiek padavimo ir ištraukimo į namą ir į lauką. Meistrai sumontavo rekuperatorių ir privedžiojo visokio diametro vamzdžių, pvz. į lauką iš rekuperatoriaus dėjo perėjimą, vedė iš 125 i 220, davedė iki lauko sienos, kur buvo išgręžtos skylės 170 diametro, tada vėl dėjo perėjimą ir išvedė 160 diametro vamzdį. Nelabai supratau kam šitaip daryti, tad klausiu ar čia meistro montavimo klaida ar teisingai padaryta? Į namą taip pat nuo rekuperatoriaus vedė duslintuvą 160 diametro skersmens iki paskirstimo dėžės, o iš ten 80 diametro plastikinias vazmdziais.

Vėdinimo ortakiuose labai sitpriai rasoja ir kaupiasi kondensatas. Kol kas patalpos nešildomos. Ar vienintelė priežastis šildymas? Dar yra neišbetonuotos grindys rūsyje, ar tai irgi gali būti drėgmės kaupimosi priežastis. Gal yra kokiai principiniai vėdinimo įrengimo sprendimai.

Ar yra skirtumas, kokią medžiagą pasirinkti ortakiui (plastikinis, skardinis..)? Šiuo atveju kalbama apie vonios kambarį, ortakio ilgis apie 80 cm tiesiai į lauką. Koks geriausias metodas užtikrinti, kad kuo mažiau šalčio skverbtųsi iš lauko per ortakį? Ventiliatorių planuoju įrengti maždaug 50 cm nuo lubų (nes yra padaryta anga), ar smarkiai sumažės vėdinimo kokybė šiuo atveju, jeigu nedarysiu ventiliatoriaus prie pat lubų?

Ar veiks vėdinimo sistema, jei pvz. 3 vertikaliai perdangoje 125 d sumontuoti ortakiai palėpėje bus suvesti į 160d ortakį, tada kanaliniu ventiliatoriumi oras bus tiekiamas į buvusį jau nebenaudojamą mūrinį dūmtraukį, kurio aukštis nuo perdangos per stogo kraigą apie 5m. Oro padavimas į patalpas per langus. Dūmtraukis 3 kanalų vidurinis ir buvo skirtas natūraliai ventiliacijai.

Kaip patartumėte įrengti padavimo ir pašalinimo ortakius? Ar padavimo oro kiekis turi būti didesnis negu pašalinamo?

Bute išvedžioti nešiltinti ortakiai buto viduje, ventiliatorius ištraukia orą per kaminuką į lauką. Iš kito kamino išvedžioti tokie pat ortakiai be variklio, kad oras pritekėtų iš lauko į patalpas (kad nesigautu vakuumas). Bėda ta, kad ortakis paduodantis orą iš lauko kondensuojasi ir varva nuo jo. Kaip gauti oro padavimą iš lauko, kad nesusidarytu kondensatas ant ortakio ar padės jei apšiltinsiu oro padavimo ortakį? Ar dar yra kokiu idėjų be rekuperatoriaus? rekuperatoriaus nestatau nes kiek skaičiau šaltuoju metu laiku vyksta ta pati bėda su rekuperatoriais + dar užšala.

Ar galima skardinį ortakį montuoti perdangos angoje, tam kad sutaupyti patalpos aukštį? Ar galima rekuperacinės sistemos stovą 160 diametro pakelti į namo II a. per namo išorinę sieną ją apšiltinus 30 cm polistireniniu putplasčiu?

Norėjau pasiteirauti, ar 42 kv. m bute būtų galima iš lauko oro padavimo ortakį (12,5 cm d, su izoliacija – 20 cm d) pakeisti į du lanksčius, 7,5 cm d plastikinius ortakius? Dabar esantis oro padavimo ortakis su izoliacija yra 20 cm d, o patalpos aukštis tik 2,70 m, ortakis išvedžiotas prie 2 svetainės sienų, tad reiktų visas lubas tiek leisti. Išėjimai iš rekuperatoriaus 12.5 cm d. O gal yra koks kitas optimalus sprendimas lubų aukščiui išsaugoti?

Ar reikalingas nuolydis ortakiui, jei jis vedamas horizontaliai lubų lygyje?

Norėjau paklausti dėl ortakių izoliacijos. Išvedžiau per sieną gartraukio ortakį į lauką. Ar galima jo plyšius izoliuoti montažinėmis putomis, ar yra kokie kiti sprendimai?

Norėjau pasidomėti kokiais atvejais yra būtina montuoti abu - oro padavimo ir oro išsiurbimo ortakius tame pačiame kambaryje?

Kokie konkrečiai vamzdžiai turėtų eiti į į lauką nuo rekuperatoriaus ir kaip juos apšiltinti? Ar teisingai suprantu, kad nuo rekuperatoriaus į lauką turėtų eiti cinkuoto ortakio skardinis vamzdis tiek įpūtime tiek ištraukime? Jeigu taip, kaip tuomet reikėtų juos apšildyti? O gal tinka, kad nuo rekuperatoriasu į lauką eitų pūsto polietileno izoliuotas ortakis EPE arba tiesiog lankstusis akustinis ortakis su izoliacija?

Namus šildome židinio kapsule - ortakiais. Atsirado problema, kuri paaštrėjo per paskutinius du šildymo sezonus. Į kapsulę įdėjus šiek tiek daugiau malkų ir padidinus degimo temperatūrą, per ortakius pradeda sklisti nemalonus kvapas, lyg pradėtų degtų plastmasė. Į židinį dedant po vieną ar dvi malkas, viso šildymo metu tas kvapas neatsiranda. Prašome pakonsultuoti, ar tai rimta bėda?

Ant rekuperatoriaus vamzdžių kaupiasi kondensatas, ką daryti? Patalpos šildomos. Oro paėmimo vamzdis eina per kambarį (šildomą) po to yra pašiltintojas ir rekuperatorius, ar pašiltintojas neturėtų būti prieš pat lauką? Gi oras vamzdyje dabar pašils nuo šildomo kambario.

Ar reikia izoliuoti ortakius antikondensacine izoliacija? Kas gali nutikti, jei vėdinimo sistemos ortakiai nebus izoliuoti?

Kokie būna vėdinimo ortakiai? Kuo skiriasi skirtingo tipo vėdinimo ortakiai vieni nuo kitų?

Ar funkcionuotų oro pritekėjimo į namo vidų sistema, jei ortakiai būtų išvedžioti po žeme? Oro paėmimo vamzdis būtų namo išorėje. Kaip tuomet teisingai išspręsti kondensato susidarymo problemą?

Montuojant profilius luboms, meistrai įlenkė dalį ortakių. Vienuose ortakiuose įlenkimas nestiprus, viename įlenkta iki 50 proc. ortakio diametro. Norėjau pasiteirauti koks ortakio įlenkimas gali būti toleruotinas? Ortakis, kuris įlenktas iki 50proc. bus tikrai keičiamas. Klausimas lieka dėl mažiau įlenktų ortakių - ar juos palikti tokius, ar vis dėlto keisti taip pat? Didžiausia baimė, kad dėl įlenkimų ventiliacijos sistema nepradėtų triukšmauti. Pridedu mažiau įlenktų ortakių foto.

Išvedžiojo rekuperacinę sistemą meistras, tačiau dėl mažos patalpos (vonios kambario lubose) gerokai suplojo oro šalinimo vamzdį, kad nebūtų žemiau rekuperatoriaus ortakiai, ar tai buvo galima daryti? Tikino, kad tai reikšmės neturės.

Ar būtina papildomai izoliuoti skardinius oro padavimo ir šalinimo ortakius rekuperatoriui, jeigu jie eis per nešildomą palėpę, bet bus užberti apie 20 cm ekovata? Per pačią lauko sieną būtų pravestas EPE ortakis. Ortakių ilgis būtų po 12m.

Daugiabutyje sumontuotas cetralizuotas viso pastato rekuperatorius. Padavimo ir ištraukimo difuzorių dydis 100mm. Ar ploninant ortakius iki 75mm nukentės sistemos funkcionalumas?

Reikia išvesti metalinį ortakį iš rūsio į lauką. Skylė sienoje gaunasi apie pusmetriu žemiau nei grunto paviršius. Tai yra ortakio dalis bus po žeme, dėsis alkūnė ir kils į viršų. Kaip teisingai izoliuoti ir paruošti tą ortakio dalį, kuri bus po žeme? Ar reikia paruošti šachtą, kad būtų oro tarpas, ar galima kažkaip izoliuoti ir tiesiog užkasti?