Šildymo sistemų montavimas ir priežiūra – Patarimai

Statome 130kv.m A+ namą su mansarda Palangoje. Šiuo metu renkame informaciją apie namo šildymą. Ką rinktis? Dujų įvado nėra ir artimiausiu metu nenusimato. Lieka elektra. Gal galėtumėt padėti priimti teisingą sprendimą, kokio tipo ir kokio šiluminio galingumo šildymo šaltinį pasirinkti?
Įsigijome namą apie 140 m2, dujinis šildytuvas junker kondencacinis 22 kv lauko daviklio nėra. Name visur grindinis šildymas ant kiekvieno žiedo (rato) yra termo galva mechaninė. Kaip geriau sureguliuoti šildymo katilą, ar jame užstatyti didesnę temperatūrą ir galvas prisukti ant kiekvienos kilpos, ar dujinį katilą primažinti ir atsukti galvas daugiau?
Pradėjom 180 kv.m namo statybą, renkamės šildymo būdą. Renkamės iš oras - vanduo, geoterminio (sklypas 40a), ar kombinuoto oras - vanduo - dujos (atvestos prie sklypo). Ką rekomenduotumėte pasirinkti?
Kyla slėgis šildymo sistemoje (šaltos sistemos - 1,1, užkaitus - 2,1). Išsiplėtimo indas geras. Kur gali būti problema?
Noriu paklausti kokia efektyviausia šiai dienai šildymo sistema senos statybos name. Name yra katilinė su seno tipo kieto kuro pečiu ir ketaus radiatoriais. Radiatorių nenorime keisti, bet ir pečkuriu pabodo būt. Namas dviejų aukštų su rūsiu. Bendras plotas 250 kvadratų, gyvenamas 150 kvadratų.
Name yra atvira šildymo sistema. Noriu ją užpildyti neužšąlančiu skysčiu, nes ne visada bus galimybė kūrenti pečių. Ką galėtumėte patarti?
Mane domina koks šildymo būdas labiausiai tiktų senos statybos mediniam namui, apšiltintam 5 cm storio vatos sluoksniu. Šildomas plotas būtų apie 80 m2, patalpų skaičius 8, langų plotas apie 12 m2, grindys medinės ir nešiltintos. Šiuo metu naudojamas šildymo būdas radiatoriai (skardiniai), kuras - malkos. Namas yra Marijampolės mieste. Kokia būtų rekomenduojamos įrangos ir jos sumontavimo orientacinė kaina? Ar verta montuoti šildymo sistemą su oras – vanduo šilumos siurbliu?
Mano būste kombinuotas, antrame aukšte radiatoriai, pirmame grindinis šildymas, kuris nelabai gerai veikia dėl mano manymu, neteisingo prijungimo (pridedu nuotrauką kolektoriaus pajungimo). Norėčiau Jūsų nuomonės ar teisingai prijungtas papildomas siurblys (jo kryptis iš paduodamo į grįžtamą) ir balansinis ventilis (rodyklė priešinga kryptimi).
Katilinė atskirai nuo namo. Statome namą, jis nedidelis tai galvojame padaryti katilinę atskirai nuo namo ūkiniame pastate. Architektas teigia, kad bus dideli šilumos praradimai ir, kad neverta. Atstumas nuo ūkinio pastato iki namo 14m. Bus kūrenama kietu kuru. Ar verta statyti katilinę atskirai? Ar nebus didelių šilumos praradimų?
Namui šildyti galvojame įrengti šildymo sistemą su kieto kuro katilu. Šildymas bus grindinis, apie 150 kv. metrų. Iš ko turėtų susidėti šildymo sistema. Kokia akumuliacinės talpos funkcija, ar jai reikalinga speciali šilumos izoliacija? Ar būtina montuoti termostatą, cirkuliacinį siurblį? Ar galima, kad boileris būtų vieno gamintojo, akumuliacinė talpa kito, išsiplėtimo indai dar kito?
Santehnikas pastatė katilą ir sakė, kad 1 ar 2 kartus reikia katilą gerai išdeginti aukštoje temperatūroje. Kaip tai padaryti, jei įkaitus vandens temperaturai iki 100 lapsnių, vanduo sistemoje ima virti, tenka pridarinėti sklendes ir t.t. O tada jau gaunasi ne kaitri ugnis, o dūmai ir neįmanoma gerai jį išdeginti ir išdžiovinti. Ką patartumėte daryti, kad katilas tarnautų ilgai?
Gal galite patarti kokiu vandeniu uzpildyti sildymo sistema? Sistema uzdara, kieto kuro katilas atrama, kondensascinis dujinis katilas, dalis vamzdziu juodo plieno, dalis virinami plastikiniai ir daugiasluoksniai. Nauji skardiniai radiatoriai Korado, dar bus sildomu grindu su daugiasluoksniu vamzdziu. Anksciau sistema uzpildydavau is vandenstiekio sistemos.
Ar geoterminis (vandens telkinių aplinkui nėra) ar dujinis ar elektrinis šildymas? Planuojamas statyti 2a namas 100kv. Reikia įsivesti elektrą, galbūt dujas. Bet el įvadas priklauso nuo planuojamos šildymo sistemos tipo. Domina kokia maždaug pilna įrengimo kaina ir šildymo sąnaudos per mėnesį (arba atsipirkimas)?
Kokio diametro vamzdžius geriausia naudoti šildymo sistemos pajungimui, kai katilinė yra už 20 m nuo gyvenamo namo? Šildomas plotas 100 m2.
Koks vamzdynas ir kodėl yra geriausias kondensacinio dujinio katilo pajungimui prie šildymo sistemos? Suprantama už katilinės ribų link kolektorių bus judama su daugiasluoksniais, tad klausimas čia yra apie artimąją armatūrą. Tenka girdėti, jog galima išsisukti su daugiasluoksniais vamzdžiais, kurių charakteristikos kaip ir leidžia tai daryti, tačiau nuogąstaujama, jog "o kas nutiks, jei nesuveiks katilo apsaugos mechanizmas ir susidursime su aukštom temperatūrom" ir taip pat teigiama, jog lengviau yra laikytis išsiplėtimo indui (jei poreikis jam yra) ant standesnio vamzdžio, nors aišku vienaip ar kitaip jam privalus atskiras pritvirtinimas. Naudojamas aišku ir senamadiškas juodasis plienas, tačiau nuogąstaujama, jog su juo kiek sunku dirbti. Taip pat yra presuojamas plienas, bei variniai vamzdžiai, tačiau sakoma, jog variniai vamzdžiai yra per brangu? Norėtųsi išgirsti aplamai, kas priimtina šiais laikais ir kas ne, bei kodėl.
Ar galima šildymo sistemą užpildyti automobiliniu antifrizu?
Naujam namui A+ reikia šildymo sistemos. Ką galite patarti? Granulinis katilas? Oras-vanduo? Dujos nėra atvestos.
Norėjau sužinoti kodėl šildymo metu sistemoje kala vamzdžiai, toks garsas kai kas plaktuku kaltų, iš pradžių greitai, po to lėtėja, o atvėstant sistemai panašus garsas, tik duslesnis. Sistema uždara, dujinis katilas naujas. Kai kūrendavome malkomis, dieną nesigirdėdavo, dabar kai katilas įsijungia naktį, visi prabunda. Kaip išspręsti šią problemą?
Sveiki, nusipirkome namą 90m2. Šildymas su židiniu su išvedžiotais ortakiais ir turbina. Už židinio sienos visa sistema paruošta kietajam katilui, taip pat išvedžioti po namą 5 radiatoriai. Tačiau norisi alternatyvos ir mačiau, kad yra Boileris, kuris dedasi ant dūmtraukio ir galima pajungti radiatorius ir boilerį ir Galbūt akumuliacinę talpą 500-1000 litrų. Į ką atkreipti dėmesį, ar pasiteisina tas vandens bakas ant dūmtraukio, ar nedingsta trauka, kai dūmai atšąla, ar nesismaluoja? O gal neverta tiesiog, nes neužteks pašildyti?
Paveldėjau sodą (6 arai) su namu, bendras namo plotas 80 kv. metrų. Namas mūrinis, dviejų aukštų, apšiltintas 15 cm polesteroliu, stogas apšiltintas. Po namu rūsys, po žiemos būna drėgnas. Prieškambaryje ir vonios kambaryje - įvestas grindinis elektrinis šildymas (tai sudaro apie 10 kv metrų). Pirmas aukštas šildomas pečium, antras - nešildomas. Norėtume ateityje name nuolat gyventi, įrengti šildomas grindis (pradžiai pirmajame aukšte). Mane domina, kokia optimaliausia šildymo sistema būtų geriausia. Kokia būtų šildymo sistemos įrengimo kaina ir bendros metinės šildymo sąnaudos laikant patalpose 20-24 laipsnių temperatūrą. Penkių metrų atstumu nuo namo eina dujotiekis. Namas 1980 m. statybos.
Kiek elektros apytiksliai papildomai gali sunaudoti mėnesiui įrengus rekuperacinę sistemą ir oras oras 7kW šildymą atskirai? Namas 110kv. kotedžo tipo, dviejų aukštų, trys kambariai. Žiemos metu 0- +5 šilumos kambaryje palaikant optimaliai 20-22 šilumos. Tenka girdėti skeptikų, kad elektros sąnaudos išaugs daugiau nei dvigubai įrengus abi šias sistemas...
Turime sodybą, apšildomą kieto kuro katilu. Žiemą joje negyvename. Vanduo boileryje taip pat pašildomas katilo pagalba. Kuo geriausiai būtų užpildyti šildymo sistemą, kad žiemą neužšaltų ir būtų saugu? Ar jūsų siūlomas ekologiškas skystis yra degus (jei kartais, katilas prakiurtų)? Ar nesusidaro nuosėdų, kurios galėtų užkimšti varikliuką? Kokia kaina? (Tiksliai nežinau, bet reikėtų apie 200 l) Kaip pasiūlytumėte apsaugoti tokius įrenginius, kaip klozetą, nes šiemet nuo šalčio pertrūko (atrodo, kad buvau išstūmusi vandenį iš klozeto apačios (nors negarantuoju), tačiau, matyt jo ten vis tik dar prisikaupė ir pavasarį radome pertrūkusį)? Ar tiktų į klozetą žiemai įpilti antifrizo? (kas sunkesnis - vanduo ar antifrizas?)
Pas mane stovi dujinis katilas ir šylant ir vėstant radiatoriams labai kyla ir kritinėja slėgis. Prieš užkūrimą slėgis būna 1,5bar, šylant pasiekia 2,5bar ir daugiau, po to šalant vėl nukrenta. Galvoju pasistatyt išsiplėtimo indą kokių 25ltr, tik nežinau kur statyt. Šildymo sistemoje stovi kolektorius, kuris paskirsto šilumą į kiekvieną radiatorių atskirai, radiatoriuose yra šilumos reguliatoriai.
Laba diena, Planuojamas statyti namas ir bus žinoma A++. Šildymas, ko gero, bus oras-vanduo. Mano klausimas būtų toks, ar galimas šildymo pakeitimas po namo pridavimo (arba turėti kaip alternatyvų pasirinkimą) į kietą kurą/dujas? Žinau, kad nelegalu taip, bet ar fiziškai įmanoma. Gyvename tokiais laikais, kur būti prisirišus prie elektros yra labai pavojinga.
Ar joninio šildymo sistema turi būti užpildyta specialiu skysčiu, ar ji gali būti užpildyta ir distiliuotu vandeniu? Kaip keisis elektros sanaudos eksploatuojant distiliuotu vandeniu užpildytą joninio šildymo sistemą?
Kaime renovuoju rastinį 80m2 namą. Kokį namo šildymo būdą patartumėt įsirengti? Galvoju apie židinį su vandens kontūru (kaip pagrindinį šilumos šaltinį), šildomas grindis visame plote ir saulės kolektorių šilto vandens paruošimui.
Ar karšto vandens recirkuliacija rankšluoščių džiovintuvu kondensaciniame dujiniame katile su mažu integruotu boileriu (20-50 L) labai išdidina energijos suvartojimo kaštus lyginant su kombinuoto gyvatuko (žiemą - termofikatas, vasara - elektra) energijos kaštais? Jeigu maišytuvas yra 10 m atstumu nuo katilo, gal labiau apsimoka recirkuliuoti karštą vandenį tik apšiltintame vamzdyne, o gyvatuką daryti kombinuotą nuo termofikato? Gal recirkuliacijos išvis neverta daryti 10 m atstumui? Ar katilo ilgaamžiškumui recirkuliacija daro neigiamą įtaką?
Šaltoje šildymo sistemoje slėgis apie 0.8, išsiplėtimo bakelyje atjungus 1 bar. Užkūrus katilą prie 85 laipsnių, slėgis pakyla iki 1.7 bar., namas 2 aukštų, apie 250-300 litrų radiatorinė "viadrus" šildymo sistema. Ar ne per daug pakyla slėgis? Bakelis 25 l, gal per mažas.
Kodėl šaudo dujų generacinis katilas? Buvo nušovę net išėjimo alkūnę ir įdėklo apatinę išvalymo angą.
Planuoju ~150 m2 A++ energinės klasės individualaus namo statybą. Kadangi namas labai sandarus, o taip pat, planuoju investuoti į saulės elektrinę ant stogo, svarstau apie grindinį šildymą elektra. Ar toks šildymas geras pasirinkimas, ar jį tikrai pigiau įsirengti, nei pvz. oras-vanduo? Domina ekspertų nuomonės.
Jau šeštą žiemą kurenam katilą Kalvis-4AB ir turim problemų.Iš pradžių buvom pastate lauke prie namo silikatynių plytų kaminą į kurį buvo išvesta katilo dūmų anga.Tuomet visos patalpos skendėjo dūmuose.Pakeitėm kaminą,patatėm apšiltinta nerudyjančio plieno,gan aukštą,gal metras ar daugiau virš stogo.Dabar trauka lyg ir nebloga,bet atidarius įkrovimo dureles dūmai veržesi į patalpas.Kadangi katilas stovi gyvenamose patalpose t.y.virtuvėje,tai mums tenka atidarynėti langus ir taip vėl išleisti sukauptą šilumą laukan.Patarkit,ką mums toliau daryti,kaip išspręsti šią problemą?
Reikalingas neužšąlantis skystis šildymo sistemai. Kokia būtų 1 litro kaina? Perkant 1100 litrų? Ar galima skiest?
Reikėtų patarimo renkantis šildymo sistemą, renkuosi tarp sistemos oras - vanduo, oras - oras, elektrinių kilimėlių (AHT). Pagrindiniai kriterijai - elektros sąnaudos per mėnesį + šildymo įrengimas. 3 aukštų pastatas, butas 3 aukšte. 70m2, paprastas, blokinis, nerenovuotas, bus dedamas gipsas iš vidaus + 5cm stiklo vata. Šiuo metu grindys išimtos iki betoninės pertvaros ir yra laisvi 15-20cm sumuštiniui. Niekaip neapsisprendžiu, kokią šildymo sistemą rinktis?
Koks būtų geriausias/efektyviausias šildymas namui 338kv. su grindiniu šildymu? Kokios kainos?
Mūrinis 50m2 namas, senos statybos. Šiuo metu naudojamas dujinis šildymas centraliniu būdu, radiatoriai. Kokia alternatyva būtų, jei noriu ateičiai mažų išlaidų šilumai ir šilto būsto, bet nekeičiant vidaus šilumos tinklo.
Noriu paklausti, kokį šildymą pasirinkti? Namas medinis, apie 100kv., dviejų aukštų, senas.
Kaip efektyviau pajungti joninį katilą į šildymo sistema ar tiesiai prie akumuliacinės talpos, ar per akumuliacinės talpos gyvatuką? Akumuliacinė talpa 1 tonos.
Statau namą 120kv metrų, gyvens keturi asmenys, negaliu apsispręst kokį šildymo būdą pasirinkt. Namas mūrinis 25cm keraminiai blokeliai, vieno aukšto, apšildyta perdanga 40cm vatos, namo klase a+b, sienos bus šildomos 20cm putplasčiu, langai gana dideli, trijų stiklų. Namas orientuotas į pietinę pusę, yra įrengtas dūmtraukis, skersmuo 20cm. Kokią šildymo sistemą pasirinkit, kad nereikėtų daug priežiūros?
Dviaukštis namas, grindinis šildymas virtuvėje ir tualete. Ilgio nepasakysiu. 8 radiatoriai, granulinis katilas. Koks būtų spaudimas vandens optimaliausias katilui? Laikau 1.3 barų, galvoju gal per mažai ar pats tas? Apsauginis iki 2 barų uždėtas.
Įsirenginėjame namą, namas karkasinis, naujos statybos, gerai apšiltintas, bendras plotas 160kv.m, gyvenamas plotas 140kv.m, vieno aukšto, grindinis šildymas, židinys. Kokia šildymo sistema būtų optimaliausia mūsų namui? Domėjausi geoterminiais, granuliniais, nuomonių daug, labai sunku atsirinkti. Dirvožemis pas mus priemolis, kaip ir tinkamas būtų horizontaliam geoterminiam, bet įrengimo kaštai yra nemaži. Koks variantas labiausiai tiktų mūsų atvejui?
Name prieš ~5 m. buvo įrengta grindinio šildymo sistema su granuliniu katilu Biawar Pellux 200. Prieš 2 m. atsirado nesandarumas šildymo vamzdelyje grindyse. Nesandarumo vietą laimingo atsitiktinumo dėka pavyko nesunkiai rasti, buvo išimtos kelios plytelės, išdaužytas betonas - vamzdelio dalyje (apie 30 cm ilgio) buvo mikro skylučių per kurias tekėjo vanduo (priežastis dėl ko taip atsitiko neaiški). Nesandari vamzdelio dalis buvo pakeista. Šiais metais įjungus šildymą (prieš 1 sav.), po kiek laiko vėl pradėjo gana sparčiai kristi slėgis sistemoje (teko papildyti nemažu kiekiu vandens), nors visą vasarą sistemoje buvo 1 bar slėgis ir jis nekrito. Darbinį slėgį sistemoje prie 80°C katilo akumuliacinės talpos temperatūros palaikau 2 bar. Visame name įrengta grindų danga (plytelės, parketlentės). Pratekėjimų išorėje niekur nesimato. Patarkite ką daryti? Bijau blogiausio varianto, jeigu vėl prakiuro vamzdelis po grindimis. Ar yra kažkokių sandarinimo būdų / priemonių neardant grindų? Gal žinote kas užsiima tokių problemų sprendimu?
Kaip sumažinti namo šildymo išlaidas. Įsikrausčiau į didelį namą (180 m2), pirmame aukšte grindinis šildymas, antrame radiatoriai. Katilas Junkers, šildomės dujomis, tačiau sąskaitos už šildymą per mėnesį siekia 380 Eur. Vidutinė temperatūra namuose 22 laipsniai. Patarkite, kaip sureguliuoti šildymo sistemą, kad butu pasiektas katilo efektyvumas. Lauko temperatūros daviklis yra, katilas cirkuliuoja ties 30 laipsnių temperatūra sistemoje.
200 kv.m. dviejų aukštų name šildymui (radiatoriai) ir karšto vandens ruošimui (atskiras 200 litrų boileris) įrengtas ir jau 7 metus veikia granulinis katilas. Šildymo sezono metu vidutiniškai sunaudoju 1 toną granulių į mėnesį. Į namą yra įvestos dujos. Planuoju sumontuoti dar ir kondensacinį dujų katilą ir naudoti jį kaip pagrindinį. Granulinį katilą naudoti tik prie žemos lauko temperatūros. Kokios? Ar galima ir verta vienoje katilinėje turėti du skirtingo kuro katilus? Koks turėtų būti kondensacinio katilo galingumas? Katilinėje lango plotas turi būti ne mažesnis nei 0,05 kv.m. vienam patalpos tūrio kub.m. Ar gali būti langas nevarstomas? Kaip šiuo atveju skaičiuojamas lango plotas: tai tik stiklo plotas ar stiklo su lango rėmu plotas?
Dujinio katilo galia 24 kW. Esmė tokia, kad kambarių temperatūra 19-20 laipsnių ir niekaip nepakyla aukščiau. 57 kv. grindinis šildymas, 25 kv. - radiatoriai. Radiatoriai šildo normaliai, o grindinis, nors ir eina ant max, nepašildo iki reikiamos temperatūros. Katilo meistras sako, jog čia santechninės bėdos, santechnikas sako, jog viskas tvarkoj. Tai darau išvadą, jog katilas per silpnas apšildyti tokį plotą? Prie -8 gyvenam prie 19-20 laipsnių, tai prie -25 kambariai bus lediniai. Ar man keisti katilą į galingesnį, ar kur ieškoti bėdos... P.s. pirmoji žiema su grindiniu dujiniu šildymu. Katilui tik pusę metų.
Noriu Jūsų paklausi, kokia gali būti priežastis, kad įjungus boilerį, šyla ir radiatoriai? Pas mane "Vienybė" krosnelė-židinys. Sistema užpildyta etilenglikoliu.
Ar galima prie granulinio katilo prijungti sistemą oras - vanduo?
Kaip sureguliuoti katilo veikimą, kad radiatoriams paduodamas vanduo būtų karštesnis už grindinio šildymo sistemai paduodamą vandenį? Dujinis katilas (Junkers cerasmart) apšildo namą grindinio šildymo būdu, bet cokoliniame aukšte yra radiatoriai. Į radiatorius ateina tas pats vanduo (apie +38 C).
Namui šildyti galvojame įrengti šildymo sistemą su kieto kuro katilu. Šildymas bus grindinis, apie 90 kv. metrų. Iš ko turėtų susidėti šildymo sistema. Kokia akumuliacinės talpos funkcija, ar jai reikalinga speciali šilumos izoliacija? Ar būtina montuoti termostatą, cirkuliacinį siurblį? Ar galima, kad boileris būtų vieno gamintojo, akumuliacinė talpa kito, išsiplėtimo indai dar kito?
Ar rekomenduotumėte montuoti joninę šildymo sistemą sodo name kaip pagrindinį šilumos šaltinį prie dabartinių eletros kainų. Plotas 80 kv. m. plius rūsys 30 kv.
Namas 140m2, 4 žmonės, domina šildymas ir karštas vanduo, įrengimo kaina.
Sodyboje turiu atvirą (užpildomą per atvirą išsiplėtimo bakelį) šildymo malkiniu-angliniu būdu sistemą. Noriu užpildyti neužšąlančiu skysčiu. Kokį būtų galima pilti, kokiu santykiu galima skiesti, orientacinė talpos kaina?
37 kv. m bute (lubos virš 3 m, storos sienos, dideli langai) stovi dujų katilas Saunier Duval THEMIS 223, sumontuotas 1997 m. Katilas įkaista labai staigiai, tiesiog užvirina radiatorius, kai termoreguliatorius pačiame katile yra nustatytas ant žemiausios padalos. Ar sudėjus termoreguliatorius ant radiatorių išeitų palaikyti pastovesnę temperatūrą bute, nes išeinant iš namų išjungiu katilą, taupymo sumetimais, tada staigiai atšąla temp., ir tas netolygumas temperatūros neleidžia normaliai butui įšilti, kadangi storos sienos ir pastoviai šalta. Ar termoreguliatoriai ant radiatorių pakeistų situaciją?
Kaip teisingai užpildyti uždarą šildymo sistemą? Niekaip nepavyksta tinkamai norinti sistemos, kuri yra trijų kontūrų: boileris, 1a. grindinis šildymas, 2a. radiatoriai. Katilas rūsyje. Užpildžius sistemą vandeniu atrodo kaip ir viskas gerai, bet pradėjus kurti ir įsijungus siurbliams, po kurio laiko pradeda "gargaliuoti" ir vamzdžiuose girdėtis čiurlenimas. Įdomu tai, kad kol dirba du bet kurie kontūrai, cirkuliacija vyksta be pašalinių garsų ir viskas šyla kuo puikiausiai. Bet įjungus trečią prasideda visos bėdos. Toks vaizdas, kad siurbliams trūksta vandens, nes jie per grįžtamą nespėja tiek grąžinti, kiek jo paima. Šaltos sistemos slėgis nustatytas apie 1.2bar. Sistema pildyta jau kelis kartus, bet situacija kartojasi.
Labai prašau patarti, kokia šildymo sistema geriausiai šildyti patalpas, kad nereikėtų kas dieną nešti pelenus ir lakstyti į rūsį kelis kartus per dieną. Namas tai skydinis Alytaus. Bendras plotas 139 m2 rūsys, mansarda. Žinoma norėtųsi, kad būtų normali kaina ir kuo mažiau vargo.
Butas 64,12M2, kiek kainuotų šildymas elektra, norint palaikyti 18 laipsnių temperatūrą? Namas blokinis ir 5 aukštas (paskutinis).
Ar veiksmingas dalykas yra šildymo sistemos plovimas privačiame name, kai šildymo kuras yra malkos, o šildymo sistema yra atvira? Domina praplovimo pliusai ir minusai.
Turime granulinį šildymą, norime pakeisti į kitokį. Į kokią šildymo sistemą būtų paprasčiausia ir lengviausia pakeisti granulinį šildymą?
Kokią šildymo sistemą geriausia įrengti senos statybos mediniame name (66m2)? Namas bus gyvenamas nuolat. Ar yra būtina pirma apšildyti visą namą? Šiuo metu name yra krosnis ir židinys, ar yra galimybė "pajungti" židinį į darbą? Koks variantas būtų ekonomiškiausias?
Ruošiamės daryti remontą naujai įsigytame bute. Namas yra 6 butų ir turi savo katilinę kūrenamą malkomis. Mes norėtume pasidaryti atskirą šildymo sistemą oras-vanduo. Ar tai įmanoma ir kokie yra reikalavimai? Ar reikalingas kitų gyventojų sutikimas?
Kokį rekomenduotumėte šildymo būdą karkasiniam namui (tiksliau vienai pusei namo, kvadratūra apie 56 kv.m)? Didelių investicijų (kaip oras-vanduo, ar oras-oras) negaliu sau leisti. Galbūt žiemos metu nepastoviai gyvenčiau, kasdien kūrenti irgi nenorėčiau, prašau patarti.
Šildymo sistema oras-vanduo. Šylant grindiniam šildymui, slėgis sistemoje nukrenta iki 0.2 bar. Kai nustoja šildyti šilumos siurblys, tai yra, kai siurblys išsijungia, slėgis sistemoje pakyla iki 1 bar, ir kol nepradeda siurbliukas varinėti vandens, tol toks slėgis ir laikosi. Klausimas ar normaliai veikia sistema? Ar ne per daug nukrenta slėgis ir kol šyla, tol laikosi toks mažas slėgis sistemoje?
Namo šildymui naudojamas granulinis katilas, pirmas aukštas šildomas grindiniu šildymu, antras radiatorius. Katilas veikia ciklais, ne pastoviai, temperatūra sistemoje šildymo metu neviršija 60 laipsnių. Pirmo aukšto grindys šildymo ciklo metu nespėja sušilti, antras aukštas radiatorių pagalba sušyla greitai, jame ir sumontuotas termostatas, kuris valdo katilą. Radiatorių reguliuoti galimybių nėra. Manau, kad problemą galėtų išspręsti cirkuliacinio siurblio eliminavimas iš grindinio šildymo sistemos, arba bent jo išjungimas, esančio tarp grindinio šildymo kolektorių. Ar tai padėtų?
Kiek kainuotų įrengti katilinę su joniniu šildymu 300 m kvadratų namui ir kokios išlaidos šildymui?
Galvojau pasistatyti Panasonic šilumos siurblį oras vanduo su boileriu 5kW, tačiau tam reikia padidinti įvadinę galią iki 7-8 kW. Eso duoda vienos fazės įvadinę galią tik 5 kW. Ar galima gauti leidimą didinti įvadinę galią iki 8 kW, jei leidžia kabelių skerspjūviai? Jei ne, tai belieka galvoti apie dujinį šildymą. Bėda ta, kad pirmame aukšte įrengtas grindinis šildymas, o antrame radiatoriai. Kondensaciniai dujiniai katilai šildymui paruošia 35 laipsnių temperatūros vandenį. Šildant kartu pirmą ir antrą aukštą, bijau, kad nepasieksiu normalios temperatūros antrame aukšte, o srautą pirma paleidus per radiatorius antrame aukšte, gali tekti šalti pirmame aukšte.
Planuoju statyti namą ir galvoju apie alternatyvų šildymo būdą. Labiausiai domina kapiliarinis šildymas name, bet ar įmanoma šį šildymo būdą sujungti su saulės elektrinėmis? Ar tai būtų veiksminga ir naudinga? Koks variantas namui būtų pigiausias? Namo plotas 80kv.m 4 asmenų šeimai. Gal pasiūlytumėt kažkokį kitą šildymo būdą A++ namo kategorijai.
Domiuosi kurį variantą pasirinkti. Norisi šildyti nedidelį namuką. Principe yra dvi erdvės, viena 25 kv. m, kita 30 kv. m. Namas medinis, apšiltintas paroc vata, apdailai užkalta "šaliuote". Ar rinktis oras-oras ar pilnos akumuliacijos radiatorius? Jei rinktis radiatorius reikia 2. Kas būtų taupiau?
Namas 1920 statybos. Neseniai keistas stogas, pamatai, tvarkytas fasadas. Šildymas židiniu ir elektra. Ar galima butą žiemai palikti nešildomą? Tarkim, jei reikia išvykti (1 aukštas). Už sienos yra kaimynai. Ar tas nešildymas turi įtakos kaimynams?
Kokį šildymą rinktis B klasės rąstiniame apšiltintame su vitrininias langais į pietų/vakarų pusę name? Name yra kieto kuro katilas kūrenamas malkomis kartu su elektriniu boileriu vandens pašildymui ir akumuliacine talpa 800L. Norime atsisakyti malkų. Namas yra 200 kv. m ploto, pirmame aukšte šildomos grindys su galimybe reguliuotis zonų šilumos temperatūrą, o antrame aukšte radiatorinis šildymas.
Sveiki, šiuo metu pirmame aukšte yra pajungtas joninio katilo šildymas su kolektoriumi. Pradėjome įsirenginėti antrą aukštą ir iškilo klausimas, ar visus antro aukšto šildymo vamzdžius vesti į apačią ir prijungti prie naujo kolektoriaus, ar naują kolektorių statyti antrame aukšte ir kolektorius sujungti tarpusavyje?
Name yra katilas kūrenamas kietu kuru t.y. anglim, malkom. Dabar norim įsirengti šildymą dujom. Prie namo privestos gamtinės dujos. Ar galima turėt katilą kietu kuru ir įsirengti šildymą dujom? Kiek toli nuo kietojo kuro katilo t.b. patalpa kur stovės dujų katilas?
Gaukite pasiūlymus
Iš viso buvo pateikta 392327 pasiūlymų
Peržiūrėti
Užduokite klausimus ekspertams
Registruotų ekspertų 3307
Iš viso buvo užduota 163453 klausimų
Gaukite pasiulymus
iš 85 specializuotų įmonių