Šiltinimas

Iš viso rasta 94 įrašų
Nauja oro tarpo šiltinimo technologija GLUEPORAS
Gyvenant sename mūriniame name šeimininkai dažnai susiduria su oro tarpo problema. Oro tarpas esantis aplink visą namą tarsi kaminas ištraukia didelę dalį šilumos iš pastato. Iš jūsų namo per oro tarpą gali pasišalinti nuo 35% iki 50% susikaupusios šilumos. Oro tarpo šiltinimui rinkoje seniai naudojama ekovata, putų polistirolas, termo puta. Tačiau vis šie šiltinimo būdai yra jau pasenę technologijos ir turi daugiau ar mažiau minusų. Šiuo metu geriausias rinkoje esantis būdas, tai yra nauja technologija GLUEPORAS. Technologija GLUEPORAS oro tarpo šiltinimui naudoja polistireno granules su klijais. Medžiaga skirta oro tarpo
Kaip nepasiklysti termoizoliacinių medžiagų jūroje?
Šilumos nuostoliai didžiuliai Pastatuose sunaudojama daugiau nei 40 proc. visos energijos. Daugiau nei pusė šios energijos skirta pastatų šildymui. Šiuolaikiniuose lietuviškuose pastatuose, atitinkančiuose dabartinius STR‘o reikalavimus, energijos poreikiai šildymui dažniausiai sudaro daugiau nei 100 kWh/kv.m per metus. Tokie šilumos nuostoliai suskaičiuojami išduodant pastatų energinio naudingumo sertifikatus. Šie nuostoliai skaičiuojami tik popieriuje – projektuose. Realiai pastatytuose pastatuose pilna šiluminių tiltelių, kurie neįvertinami arba netinkamai įvertinami, apstu statybos broko, nekokybiškų termoizoliacini
Paplitę mitai, klaidingos nuomonės apie poliuretano putas
Kodėl daugelis purškėjų siūlo atviras putas, jei jos skirtos garso izoliacijai, o ne šiltinimui? Ar dėl drėgmės įgeriamumo? Kodėl akmens ar stiklo vatai reikia plėvelių, o atviroms putoms nereikia? Daugelis purškėjų siūlo atvirų porų poliuretano putas, nes jų m3 kaina 2 kartus mažesnė negu uždarų porų, jas lengviau parduoti. Kaina susideda iš žaliavos kiekio (atvirų porų 8-25 kg/m3, uždarų porų 36-60 kg/m3), darbų kiekio (atvirų porų poliuretano putos vienu sluoksniu iškyla 10-20 cm, uždarų porų 1,5-3 cm) ir atlikimo kokybės (išpurkšti paviršiai turi būti lygūs, be guzų ir įtrūkių). Labai svarbu kaip ko
Ekologiška, mineralinė vidaus šiltinimo sistema perlito izoliacinių plokščių pagrindu
StoTherm In Comfort Ekologiška, mineralinė vidaus šiltinimo sistema perlito izoliacinių plokščių pagrindu StoTherm In Comfort yra nepakeičiama vidaus šiltinimo sistema, kuri pasižymi ypatingomis drėgmės sugėrimo ir paskirstymo savybėmis. Sistemos šerdis yra perlito izoliacinė medžiaga. Ši mineralinė medžiaga yra ne tik visiškai natūrali, tačiau ir visiškai nedegi. Perlitas pasižymi ypatingai geromis šilumos izoliacinėmis, bei drėgmės paskirstymo savybėmis. Rasos taškas, susidarantis už plokštės, sėkmingai absorbuojamas specialių mineralinių klijų bei perlito plokštės, kuri, drėgmę paskirsto visu šiltin
Naujas šilumos ir saugumo standartas su „XTRATHERM SAFE-R“
Liūdnai nuskambėjęs per Europos Sąjungą daugiaaukščio „Grenfell Tower“ Londone gaisras paskatino visą pasaulį nauju, priekabesniu žvilgsniu pažvelgti į fasadų šiltinimo sistemas. Ir pradėti vertinti ne tik jų šilumines, bet ir priešgaisrines savybes. Todėl su pasididžiavimu pristatome jums „XTRATHERM SAFE-R“ fenolio putų (PF) plokštę skirtą sertifikuotoms (ETA) tinkuojamoms fasadų šiltinimo sistemoms. Itin patvari tinkuojama izoliacinė sistema išsiskiria keliomis termoizoliacinėmis ir atsparumo ugniai savybėmis, kurios daro ją itin patrauklia ir verslo klasei, ir privatiems vartotojams. Šios sistemos pagrindą sudaro
Angokraščiai – šilta ir plona termoizoliacija
Jei renovuojant pastatą jo langai neiškeliami į šiltinamąjį sluoksnį, sandūros taške susiformuoja ilginiai šilumos tilteliai, per kuriuos iš patalpų prarandama nemenka dalis namų šilumos. Jų galima išvengti izoliuojant angokraštį, o lemiamas termoizoliacinės medžiagos pasirinkimo kriterijus yra šiluminė varža. Šiuo metu langų angokraščiams taikomi griežtesni gaisrinės saugos reikalavimai – tarkim, renovuojant viešojo naudojimo pastatus, jie turėtų būti šiltinami nedegia ir degimo nepalaikančia medžiaga, kuri patalpose esantiems žmonėms suteiktų papildomo laiko evakuacijai. Daugiabučių namų langų angokraščiams tai nėra privaloma, be
Naudingasis vidaus plotas gali tapti didesnis!
Naudingasis pastato plotas yra esminis veiksnys, vertinant nekilnojamojo turto (NT) vertę, taigi ir investicijos potencialą. Komercinis didesnį naudingąjį plotą turintis NT suteikia didesnę grąžą iš nuomos, sukuria didesnę bendrąją finansinę vertę ir dažniausiai padidina investicinę grąžą. Vidaus ploto dydis lemia investicinę grąžą Šiuolaikiniams pastatams taikoma vis daugiau griežtesnių energinio efektyvumo reikalavimų, įskaitant pastato sandarumą. Jis, beje, gali lemti storesnę sienų izoliaciją, o tai atitinkamai sumažina naudingąjį vidaus patalpų plotą. Bėgant laikui tai gali turėti įtakos finansinei jo vertei ir investi
Namo apšiltinimo brokas: priežastys ir pasekmės
Daug pastatų vienija bendra savybė - brokas. Turbūt sutarsim, kad brokas brangus visose statybų srityse. Vienose jis pastebimas greičiau, kitose lėčiau. Kai brokas pastebimas greičiau, lengviau ir ištaisomas. Na, o kur jis užslėptas ar, juo labiau, „lėtinis" - gali būti ir labai brangus. Ne iškart. Bet kuo toliau, tuo labiau brangstantis tiesiogine ta žodžio prasme. Viena iš sričių, kuriose, ypač po statybų bumo, dažnai pastebimas „lėtinis" brokas yra pastatų apšiltinimas. Būtent apšiltinime jis dažniausiai būna užslėptas, pastebimas tik pradėjus eksploatuoti pastatą, kai „lįsti" atgal į namo konstrukciją ir taisyti yra labai brang
Namų apšiltinimas ekovata
Ekologišką, natūralios kilmės šiltinimo medžiagą ekovatą dėl minėtos išskirtinės kokybės leidžiama naudoti A grupės, t. y., gyvenamųjų pastatų - privačių bei daugiabučių namų - apšiltinimui. Ne tik užsienio šalių, bet ir Lietuvos laboratorijų tyrimų duomenimis, ekovata, arba celiuliozinė vata, tinka ir rekomenduojama įvairios paskirties pastatų bei gyvenamųjų namų ir jų dalių šiltinimui: sienų šiltinimui, grindų šiltinimui, stogų šiltinimui, palėpių šiltinimui, pastogių šiltinimui, perdangų šiltinimui. Apšiltinimo ekovata būdai Pastatų ir gyvenamųjų namų apšiltinimo ekovata pagrindiniai būdai yra šlapias apšiltinamų p
Namo šiltinimas varža ar sandarumas – kas svarbiau?
Nereikia būti žymiu ekspertu, kad galėtum pasakyti: “kuo storesni kailiniai, tuo šilčiau”. Ir tai atrodo tiesa. Bet ar tai reiškia, jog storėjant kailiniams, šilčiau darosi todėl, kad didėja jų šiluminė varža? Įsivaizduokime padėtį, kai tarp kailinių ir kūno yra keleto centimetrų oro tarpas. Turbūt jau intuityviai jaučiame, kad šilta tikrai nebus. Kūno sušildytas oras laisvai ištekės pro apykaklę, o jo vietą užims šaltas lauko oras, reikalaujantis naujų energijos investicijų. Reiškia bus šalta, nepaisant kailinių storio ir jų šiluminės varžos. Panagrinėkime dar vieną faktą. Alpinistai aukštai kalnuose, kur oro temperatūra