Šiltinimas

Iš viso rasta 91 įrašų
Nauja oro tarpo šiltinimo technologija GLUEPORAS
Gyvenant sename mūriniame name šeimininkai dažnai susiduria su oro tarpo problema. Oro tarpas esantis aplink visą namą tarsi kaminas ištraukia didelę dalį šilumos iš pastato. Iš jūsų namo per oro tarpą gali pasišalinti nuo 35% iki 50% susikaupusios šilumos. Oro tarpo šiltinimui rinkoje seniai naudojama ekovata, putų polistirolas, termo puta. Tačiau vis šie šiltinimo būdai yra jau pasenę technologijos ir turi daugiau ar mažiau minusų. Šiuo metu geriausias rinkoje esantis būdas, tai yra nauja technologija GLUEPORAS. Technologija GLUEPORAS oro tarpo šiltinimui naudoja polistireno granules su klijais. Medžiaga skirta oro tarpo
Ekologiška, mineralinė vidaus šiltinimo sistema perlito izoliacinių plokščių pagrindu
StoTherm In Comfort Ekologiška, mineralinė vidaus šiltinimo sistema perlito izoliacinių plokščių pagrindu StoTherm In Comfort yra nepakeičiama vidaus šiltinimo sistema, kuri pasižymi ypatingomis drėgmės sugėrimo ir paskirstymo savybėmis. Sistemos šerdis yra perlito izoliacinė medžiaga. Ši mineralinė medžiaga yra ne tik visiškai natūrali, tačiau ir visiškai nedegi. Perlitas pasižymi ypatingai geromis šilumos izoliacinėmis, bei drėgmės paskirstymo savybėmis. Rasos taškas, susidarantis už plokštės, sėkmingai absorbuojamas specialių mineralinių klijų bei perlito plokštės, kuri, drėgmę paskirsto visu šiltin
Paplitę mitai, klaidingos nuomonės apie poliuretano putas
Kodėl daugelis purškėjų siūlo atviras putas, jei jos skirtos garso izoliacijai, o ne šiltinimui? Ar dėl drėgmės įgeriamumo? Kodėl akmens ar stiklo vatai reikia plėvelių, o atviroms putoms nereikia? Daugelis purškėjų siūlo atvirų porų poliuretano putas, nes jų m3 kaina 2 kartus mažesnė negu uždarų porų, jas lengviau parduoti. Kaina susideda iš žaliavos kiekio (atvirų porų 8-25 kg/m3, uždarų porų 36-60 kg/m3), darbų kiekio (atvirų porų poliuretano putos vienu sluoksniu iškyla 10-20 cm, uždarų porų 1,5-3 cm) ir atlikimo kokybės (išpurkšti paviršiai turi būti lygūs, be guzų ir įtrūkių). Labai svarbu kaip ko
Visus reikalavimus atitinkantis A klasės pastato apšiltinimas: sienos (III)
Šilumos praradimas per sienas yra didžiausias pastato nuostolių šaltinis individualiuose namuose, kuris proporciškai didėja aukštėjant pastatams, nes sienų plotas tik didėja. Tinkamas ir efektyvus sienų apšiltinimas yra greičiausias būdas sumažinti šilumos nuostolius. Energiškai efektyviame pastate sienos izoliacija turi atlikti daugiau funkcijų negu D, C ar B klasės name, todėl jos parinkimui ir teisingam įrengimui reikia skirti ypatingą dėmesį. Pasirenkant šiltinimo sistemą sienoms būtina įvertinti šiuos dalykus: ⦁ Sienos estetinis vaizdas – apdaila. Būtent nuo to turėtų prasidėti šiltinimo siste
Namo apšiltinimo brokas: priežastys ir pasekmės
Daug pastatų vienija bendra savybė - brokas. Turbūt sutarsim, kad brokas brangus visose statybų srityse. Vienose jis pastebimas greičiau, kitose lėčiau. Kai brokas pastebimas greičiau, lengviau ir ištaisomas. Na, o kur jis užslėptas ar, juo labiau, „lėtinis" - gali būti ir labai brangus. Ne iškart. Bet kuo toliau, tuo labiau brangstantis tiesiogine ta žodžio prasme. Viena iš sričių, kuriose, ypač po statybų bumo, dažnai pastebimas „lėtinis" brokas yra pastatų apšiltinimas. Būtent apšiltinime jis dažniausiai būna užslėptas, pastebimas tik pradėjus eksploatuoti pastatą, kai „lįsti" atgal į namo konstrukciją ir taisyti yra labai brang
Visus reikalavimus atitinkantis A klasės pastato apšiltinimas: stogas (IV)
Reikalavimai A klasės pastato stogo izoliaciniam sluoksniui yra dar didesni nei sienoms, todėl stogo storis gali padidėti iki 60 cm ar net daugiau. Tai iš esmės keičia viso pastato konstrukcijas, nes reikia ne tik sugalvoti, kaip tokį stogą įrengti, bet ir dėl storos stogo konstrukcijos apkrovos perskaičiuoti laikančiųjų sienų ir pamatų stiprius. Todėl tinkamą konstrukciją ir medžiagas reikia pasirinkti jau projektuojant tokį namą. Reikalavimai A klasės stogui yra tokie patys, kaip ir kitoms konstrukcijoms: pakankamas izoliacijos storis, efektyvi apšiltinimo medžiaga, sandari konstrukcija su minimizuotais šilumos tiltel
Naujoji namų šiltinimo karta padeda taupyti
Lietuvoje atsiradus sandaraus šiltinimo technologijai, prasideda naujosios šiltinimo kartos namų statyba. Kelią šilto ir ekonomiško būsto link santykinai galima padalyti į kelis etapus. Kiekvieno jų rezultatas – tam tikro ekonomiškumo namų karta. Palyginkime trijų šiltinimo kartų namus. Kokį pasirinksite? Senoji karta (iki 1985 m.) – tai namai, suprojektuoti ir pastatyti su tuščiais oro tarpais sienose arba nešiltintomis sienomis be oro tarpų, šaltomis palėpėmis, kurios nuo kambarių atskirtos nesandariomis nešiltintomis perdangomis. Šiuo etapu namo šiltinimas buvo saviveikla. Spaliai, pjuvenos, perlitas polie
Ekologiška termoizoliacija – termoizoliacinės medienos plaušo plokštės
Statant energetiškai efektyvius namus nederėtų pamiršti ir ekologijos bei sveikos aplinkos. Apie tai primena vokiečių koncernas „Steico“, kuriam Lietuvoje atstovauja bendrovė „Hesora ir Ko“. Natūralūs bendrovės gaminiai yra nekenksmingi aplinkai, atsparūs senėjimui, lengvai apdirbami. Vieni iš produktų, kuriuos siūlo koncernas „Steico“, – termoizoliacinės medienos plaušo plokštės. Medienos plaušas – puiki izoliacinių ypatybių turinti medžiaga, nuo seno naudota pastatams šiltinti. Naudojant medienos plaušo izoliaciją gali būti atliekami bet kokie medinių ar kitokių konstrukcijų pastatų šiltinimo darbai. Pagrindinis me
Ekologiška įpučiama šilumos izoliacija STEICO zell
Daugiausia šilumos pastatas netenka per stogą (lubas) arba sienas. Norint užtikrinti reikiamą šilumos izoliaciją, šilumai laidžios pastato konstrukcijų tuštumos nesunkiai gali būti pripildomos ekologiškos izoliacinės medžiagos, nepaliekant ertmių. Įvairioms pastato vietoms šiltinti idealiai tinka vien iš medžio plaušų pagaminta šilumos izoliacija STEICOzell. Gaminant STEICOzell, naudojama tik šviežia spygliuočių mediena, sertifikuota pagal griežtas FsC (Miškų valdymo tarybos; angl. Forest stewardship Council) taisykles. Mažas amonio druskų kiekis(<5%) garantuoja nuolatinį medžiagų atsparumą ir priešgaisrinę apsaugą.
Ekovata – funkcionali bei konkurencinga šiltinimo medžiaga
Šilumos izoliacijos medžiaga yra sukurta Anglijoje, pagaminta iš medžio plaušo, impregnuota chemiškai nelakiomis sudedamosiomis dalimis, naudojama jau nuo 1893 m. Vokietijoje ši medžiaga vadinama „Izoflok“, Suomijoje – „Ekovila“, o Lietuvoje ši pastatų šiltinimo medžiaga jau beveik 25 metus žinoma pavadinimu „Ekovata“. Specialistų teigimu, šia Skandinavijos šalyse itin populiaria medžiaga apšiltinus pastatų medines konstrukcijas, mediena apsaugoma nuo puvimo, grybelinių ligų bei graužikų, pastatas – nuo pelijimo bei drėkimo, be to, kilus gaisrui, ši medžiaga apsunkina ugnies prasiskverbimą į pastatą. „Ekovata“ − ekologiška, geromis šil