Šiltinimas

Iš viso rasta 91 įrašų
Nauja oro tarpo šiltinimo technologija GLUEPORAS
Gyvenant sename mūriniame name šeimininkai dažnai susiduria su oro tarpo problema. Oro tarpas esantis aplink visą namą tarsi kaminas ištraukia didelę dalį šilumos iš pastato. Iš jūsų namo per oro tarpą gali pasišalinti nuo 35% iki 50% susikaupusios šilumos. Oro tarpo šiltinimui rinkoje seniai naudojama ekovata, putų polistirolas, termo puta. Tačiau vis šie šiltinimo būdai yra jau pasenę technologijos ir turi daugiau ar mažiau minusų. Šiuo metu geriausias rinkoje esantis būdas, tai yra nauja technologija GLUEPORAS. Technologija GLUEPORAS oro tarpo šiltinimui naudoja polistireno granules su klijais. Medžiaga skirta oro tarpo
Kaip nepasiklysti termoizoliacinių medžiagų jūroje?
Šilumos nuostoliai didžiuliai Pastatuose sunaudojama daugiau nei 40 proc. visos energijos. Daugiau nei pusė šios energijos skirta pastatų šildymui. Šiuolaikiniuose lietuviškuose pastatuose, atitinkančiuose dabartinius STR‘o reikalavimus, energijos poreikiai šildymui dažniausiai sudaro daugiau nei 100 kWh/kv.m per metus. Tokie šilumos nuostoliai suskaičiuojami išduodant pastatų energinio naudingumo sertifikatus. Šie nuostoliai skaičiuojami tik popieriuje – projektuose. Realiai pastatytuose pastatuose pilna šiluminių tiltelių, kurie neįvertinami arba netinkamai įvertinami, apstu statybos broko, nekokybiškų termoizoliacini
Paplitę mitai, klaidingos nuomonės apie poliuretano putas
Kodėl daugelis purškėjų siūlo atviras putas, jei jos skirtos garso izoliacijai, o ne šiltinimui? Ar dėl drėgmės įgeriamumo? Kodėl akmens ar stiklo vatai reikia plėvelių, o atviroms putoms nereikia? Daugelis purškėjų siūlo atvirų porų poliuretano putas, nes jų m3 kaina 2 kartus mažesnė negu uždarų porų, jas lengviau parduoti. Kaina susideda iš žaliavos kiekio (atvirų porų 8-25 kg/m3, uždarų porų 36-60 kg/m3), darbų kiekio (atvirų porų poliuretano putos vienu sluoksniu iškyla 10-20 cm, uždarų porų 1,5-3 cm) ir atlikimo kokybės (išpurkšti paviršiai turi būti lygūs, be guzų ir įtrūkių). Labai svarbu kaip ko
Ekologiška, mineralinė vidaus šiltinimo sistema perlito izoliacinių plokščių pagrindu
StoTherm In Comfort Ekologiška, mineralinė vidaus šiltinimo sistema perlito izoliacinių plokščių pagrindu StoTherm In Comfort yra nepakeičiama vidaus šiltinimo sistema, kuri pasižymi ypatingomis drėgmės sugėrimo ir paskirstymo savybėmis. Sistemos šerdis yra perlito izoliacinė medžiaga. Ši mineralinė medžiaga yra ne tik visiškai natūrali, tačiau ir visiškai nedegi. Perlitas pasižymi ypatingai geromis šilumos izoliacinėmis, bei drėgmės paskirstymo savybėmis. Rasos taškas, susidarantis už plokštės, sėkmingai absorbuojamas specialių mineralinių klijų bei perlito plokštės, kuri, drėgmę paskirsto visu šiltin
Namo apšiltinimo brokas: priežastys ir pasekmės
Daug pastatų vienija bendra savybė - brokas. Turbūt sutarsim, kad brokas brangus visose statybų srityse. Vienose jis pastebimas greičiau, kitose lėčiau. Kai brokas pastebimas greičiau, lengviau ir ištaisomas. Na, o kur jis užslėptas ar, juo labiau, „lėtinis" - gali būti ir labai brangus. Ne iškart. Bet kuo toliau, tuo labiau brangstantis tiesiogine ta žodžio prasme. Viena iš sričių, kuriose, ypač po statybų bumo, dažnai pastebimas „lėtinis" brokas yra pastatų apšiltinimas. Būtent apšiltinime jis dažniausiai būna užslėptas, pastebimas tik pradėjus eksploatuoti pastatą, kai „lįsti" atgal į namo konstrukciją ir taisyti yra labai brang
Namo šiltinimas varža ar sandarumas – kas svarbiau?
Nereikia būti žymiu ekspertu, kad galėtum pasakyti: “kuo storesni kailiniai, tuo šilčiau”. Ir tai atrodo tiesa. Bet ar tai reiškia, jog storėjant kailiniams, šilčiau darosi todėl, kad didėja jų šiluminė varža? Įsivaizduokime padėtį, kai tarp kailinių ir kūno yra keleto centimetrų oro tarpas. Turbūt jau intuityviai jaučiame, kad šilta tikrai nebus. Kūno sušildytas oras laisvai ištekės pro apykaklę, o jo vietą užims šaltas lauko oras, reikalaujantis naujų energijos investicijų. Reiškia bus šalta, nepaisant kailinių storio ir jų šiluminės varžos. Panagrinėkime dar vieną faktą. Alpinistai aukštai kalnuose, kur oro temperatūra
Naujoji namų šiltinimo karta padeda taupyti
Lietuvoje atsiradus sandaraus šiltinimo technologijai, prasideda naujosios šiltinimo kartos namų statyba. Kelią šilto ir ekonomiško būsto link santykinai galima padalyti į kelis etapus. Kiekvieno jų rezultatas – tam tikro ekonomiškumo namų karta. Palyginkime trijų šiltinimo kartų namus. Kokį pasirinksite? Senoji karta (iki 1985 m.) – tai namai, suprojektuoti ir pastatyti su tuščiais oro tarpais sienose arba nešiltintomis sienomis be oro tarpų, šaltomis palėpėmis, kurios nuo kambarių atskirtos nesandariomis nešiltintomis perdangomis. Šiuo etapu namo šiltinimas buvo saviveikla. Spaliai, pjuvenos, perlitas polie
Namų apšiltinimas ekovata
Ekologišką, natūralios kilmės šiltinimo medžiagą ekovatą dėl minėtos išskirtinės kokybės leidžiama naudoti A grupės, t. y., gyvenamųjų pastatų - privačių bei daugiabučių namų - apšiltinimui. Ne tik užsienio šalių, bet ir Lietuvos laboratorijų tyrimų duomenimis, ekovata, arba celiuliozinė vata, tinka ir rekomenduojama įvairios paskirties pastatų bei gyvenamųjų namų ir jų dalių šiltinimui: sienų šiltinimui, grindų šiltinimui, stogų šiltinimui, palėpių šiltinimui, pastogių šiltinimui, perdangų šiltinimui. Apšiltinimo ekovata būdai Pastatų ir gyvenamųjų namų apšiltinimo ekovata pagrindiniai būdai yra šlapias apšiltinamų p
Ekologiška termoizoliacija – termoizoliacinės medienos plaušo plokštės
Statant energetiškai efektyvius namus nederėtų pamiršti ir ekologijos bei sveikos aplinkos. Apie tai primena vokiečių koncernas „Steico“, kuriam Lietuvoje atstovauja bendrovė „Hesora ir Ko“. Natūralūs bendrovės gaminiai yra nekenksmingi aplinkai, atsparūs senėjimui, lengvai apdirbami. Vieni iš produktų, kuriuos siūlo koncernas „Steico“, – termoizoliacinės medienos plaušo plokštės. Medienos plaušas – puiki izoliacinių ypatybių turinti medžiaga, nuo seno naudota pastatams šiltinti. Naudojant medienos plaušo izoliaciją gali būti atliekami bet kokie medinių ar kitokių konstrukcijų pastatų šiltinimo darbai. Pagrindinis me
Ar verta šiltinti sienas iš vidaus?
Klysta manantieji, kad mūrines ar gelžbetonines buto sienas šiltinti iš vidaus paprasčiau nei iš išorės. Neretai atlikti šiuos darbus trukdo įrengti šildymo prietaisai ar elektros prietaisų kištukiniai lizdai, kuriuos nėra paprasta ir pigu perkelti ant naujo sienos paviršiaus. Be to, kartais reikia nuardyti ir dalį grindų apdailos. Žodžiu, kosmetinis visos patalpos remontas yra neišvengiamas, o tai irgi kainuoja. Šiltinant būsto sienas iš vidaus, patartina kloti ne storesnį nei 5 cm storio sluoksnį iš akmens vatos plokščių. Taigi, kas nutinka su netinkamai iš vidaus apšiltinta siena? Naujai įrengtas šilumą