Šiltinimas

Gyvenant sename mūriniame name šeimininkai dažnai susiduria su oro tarpo problema. Oro tarpas esantis aplink visą namą tarsi kaminas ištraukia didelę dalį šilumos iš pastato. Iš jūsų namo per oro tarpą gali pasišalinti nuo 35% iki 50% susikaupusios šilumos. Oro tarpo šiltinimui rinkoje seniai naudojama ekovata, putų polistirolas, termo puta. Tačiau vis šie šiltinimo būdai yra jau pasenę technologijos ir turi daugiau ar mažiau minusų. Šiuo metu geriausias rinkoje esantis būdas, tai yra nauja technologija GLUEPORAS. Technologija GLUEPORAS oro tarpo šiltinimui naudoja polistireno granules su klijais. Medžiaga skirta oro tarpo

Eksploatuojamame pastate dažniausiai defektų yra cokoliuose bei žemėje įgilintose konstrukcijose. Defektai daugiausia atsiranda dėl drėgmės poveikio. Pamatų apsauga nuo drėgmės Kaip pastato cokolį veikia drėgmė, kaip įrengti cokolį, kad jis netaptų drėgmės ir šalčio keliu į pastatą? Drėgmė cokolyje atsiranda, nes: • Lietus tyška ant cokolinės dalies nuo grindinio. • Drėgmė įsigeria į cokolinį tinką iš aplinkos (tirpstantis sniegas, ledas ir pan.). • Iš grunto drėgmė kyla mūru per neizoliuotą pamatą, o su ja ir druskos. • Cokolinę pastato dalį veikia higroskopinė drėgmė, kurią pritrau

Jei renovuojant pastatą jo langai neiškeliami į šiltinamąjį sluoksnį, sandūros taške susiformuoja ilginiai šilumos tilteliai, per kuriuos iš patalpų prarandama nemenka dalis namų šilumos. Jų galima išvengti izoliuojant angokraštį, o lemiamas termoizoliacinės medžiagos pasirinkimo kriterijus yra šiluminė varža. Šiuo metu langų angokraščiams taikomi griežtesni gaisrinės saugos reikalavimai – tarkim, renovuojant viešojo naudojimo pastatus, jie turėtų būti šiltinami nedegia ir degimo nepalaikančia medžiaga, kuri patalpose esantiems žmonėms suteiktų papildomo laiko evakuacijai. Daugiabučių namų langų angokraščiams tai nėra privaloma, be

Šilumos nuostoliai didžiuliai Pastatuose sunaudojama daugiau nei 40 proc. visos energijos. Daugiau nei pusė šios energijos skirta pastatų šildymui. Šiuolaikiniuose lietuviškuose pastatuose, atitinkančiuose dabartinius STR‘o reikalavimus, energijos poreikiai šildymui dažniausiai sudaro daugiau nei 100 kWh/kv.m per metus. Tokie šilumos nuostoliai suskaičiuojami išduodant pastatų energinio naudingumo sertifikatus. Šie nuostoliai skaičiuojami tik popieriuje – projektuose. Realiai pastatytuose pastatuose pilna šiluminių tiltelių, kurie neįvertinami arba netinkamai įvertinami, apstu statybos broko, nekokybiškų termoizoliacini

Nereikia būti žymiu ekspertu, kad galėtum pasakyti: “kuo storesni kailiniai, tuo šilčiau”. Ir tai atrodo tiesa. Bet ar tai reiškia, jog storėjant kailiniams, šilčiau darosi todėl, kad didėja jų šiluminė varža? Įsivaizduokime padėtį, kai tarp kailinių ir kūno yra keleto centimetrų oro tarpas. Turbūt jau intuityviai jaučiame, kad šilta tikrai nebus. Kūno sušildytas oras laisvai ištekės pro apykaklę, o jo vietą užims šaltas lauko oras, reikalaujantis naujų energijos investicijų. Reiškia bus šalta, nepaisant kailinių storio ir jų šiluminės varžos. Panagrinėkime dar vieną faktą. Alpinistai aukštai kalnuose, kur oro temperatūra

Manoma, kad beveik 20 proc. Europos Sąjungos gyventojų yra veikiami tokio triukšmo lygio, kuris laikomas nepriimtinu. Tai gali turėti įtakos sveikatai ir gyvenimo kokybei, sukelti didelį stresą, miego sutrikimus ir turėti neigiamų padarinių sveikatai. Normatyviniai reikalavimai Lietuvoje 2004 m. buvo priimtas Triukšmo valdymo įstatymas, kuriame akcentuojama žmogaus teisė į apsaugą nuo triukšmo. Įstatyme nustatytos strateginės triukšmo valdymo kryptys, apibrėžta triukšmo valdymą įgyvendinančių institucijų kompetencija, minima būtinybė parengti triukšmo poveikio sveikatai normatyvus, statinių apsaugos nuo triukšmo reikalavimus

Statant energetiškai efektyvius namus nederėtų pamiršti ir ekologijos bei sveikos aplinkos. Apie tai primena vokiečių koncernas „Steico“, kuriam Lietuvoje atstovauja bendrovė „Hesora ir Ko“. Natūralūs bendrovės gaminiai yra nekenksmingi aplinkai, atsparūs senėjimui, lengvai apdirbami. Vieni iš produktų, kuriuos siūlo koncernas „Steico“, – termoizoliacinės medienos plaušo plokštės. Medienos plaušas – puiki izoliacinių ypatybių turinti medžiaga, nuo seno naudota pastatams šiltinti. Naudojant medienos plaušo izoliaciją gali būti atliekami bet kokie medinių ar kitokių konstrukcijų pastatų šiltinimo darbai. Pagrindinis me

Daugiausia šilumos pastatas netenka per stogą (lubas) arba sienas. Norint užtikrinti reikiamą šilumos izoliaciją, šilumai laidžios pastato konstrukcijų tuštumos nesunkiai gali būti pripildomos ekologiškos izoliacinės medžiagos, nepaliekant ertmių. Įvairioms pastato vietoms šiltinti idealiai tinka vien iš medžio plaušų pagaminta šilumos izoliacija STEICOzell. Gaminant STEICOzell, naudojama tik šviežia spygliuočių mediena, sertifikuota pagal griežtas FsC (Miškų valdymo tarybos; angl. Forest stewardship Council) taisykles. Mažas amonio druskų kiekis(<5%) garantuoja nuolatinį medžiagų atsparumą ir priešgaisrinę apsaugą.

Daug pastatų vienija bendra savybė - brokas. Turbūt sutarsim, kad brokas brangus visose statybų srityse. Vienose jis pastebimas greičiau, kitose lėčiau. Kai brokas pastebimas greičiau, lengviau ir ištaisomas. Na, o kur jis užslėptas ar, juo labiau, „lėtinis" - gali būti ir labai brangus. Ne iškart. Bet kuo toliau, tuo labiau brangstantis tiesiogine ta žodžio prasme. Viena iš sričių, kuriose, ypač po statybų bumo, dažnai pastebimas „lėtinis" brokas yra pastatų apšiltinimas. Būtent apšiltinime jis dažniausiai būna užslėptas, pastebimas tik pradėjus eksploatuoti pastatą, kai „lįsti" atgal į namo konstrukciją ir taisyti yra labai brang

Įsigaliojus reikalavimui, jog naujos statybos namai turi atitikti reikalaujamą A++ energinio naudingumo klasę, kilo daug klausimų, kokią pasirinkti šiltinimo medžiagą. Stogo šiltinimą atliekame 4 rūšių purškiamomis biriomis vatomis, tai stiklo ir akmens vata, medžio plaušo vata, ekovata. Stogo apšiltinimui taip pat galite rinktis iš dviejų tipų poliuretano putų – atvirų ir uždarų porų. Pateikiame preliminarius skaičiavimas A++ energinio naudingumo klasės namo stogo šiltinimui biriomis vatomis. Paskaičiuota vėdinamoms konstrukcijoms. Purškiamų birių vatų ir poliuretano putų charakteristikos pateikiamos, remiantis gamintojų pateiktom

ei prieš daugelį metų mūsų tėvų ar senelių namuose esančios palėpės buvo skirtos sandėliavimui, nereikalingiems daiktams ar instrumentams susidėti, tai šiais laikais ši patalpa įgavo visai kitokią paskirtį. Palėpės tapo madingomis, o jų poreikis ir toliau pastebimai didėja. Tačiau reikia žinoti, kaip ją apšiltinti, kad palėpė taptų geidžiama namų vieta. Kokybiškas palėpės šiltinimas suteiks komfortą Žmonėms vis labiau siekiant išnaudoti turimo būsto plotus, palėpės po truputį tapo gyvenamaisiais plotais: vieniems jos įdomios dėl sukuriamo jaukumo gyvenamoje patalpoje, kitiems – tobula studija ar asmeninės erdvės suteikianti

Ekologišką, natūralios kilmės šiltinimo medžiagą ekovatą dėl minėtos išskirtinės kokybės leidžiama naudoti A grupės, t. y., gyvenamųjų pastatų - privačių bei daugiabučių namų - apšiltinimui. Ne tik užsienio šalių, bet ir Lietuvos laboratorijų tyrimų duomenimis, ekovata, arba celiuliozinė vata, tinka ir rekomenduojama įvairios paskirties pastatų bei gyvenamųjų namų ir jų dalių šiltinimui: sienų šiltinimui, grindų šiltinimui, stogų šiltinimui, palėpių šiltinimui, pastogių šiltinimui, perdangų šiltinimui. Apšiltinimo ekovata būdai Pastatų ir gyvenamųjų namų apšiltinimo ekovata pagrindiniai būdai yra šlapias apšiltinamų p

Lietuvoje atsiradus sandaraus šiltinimo technologijai, prasideda naujosios šiltinimo kartos namų statyba. Kelią šilto ir ekonomiško būsto link santykinai galima padalyti į kelis etapus. Kiekvieno jų rezultatas – tam tikro ekonomiškumo namų karta. Palyginkime trijų šiltinimo kartų namus. Kokį pasirinksite? Senoji karta (iki 1985 m.) – tai namai, suprojektuoti ir pastatyti su tuščiais oro tarpais sienose arba nešiltintomis sienomis be oro tarpų, šaltomis palėpėmis, kurios nuo kambarių atskirtos nesandariomis nešiltintomis perdangomis. Šiuo etapu namo šiltinimas buvo saviveikla. Spaliai, pjuvenos, perlitas polie

Liūdnai nuskambėjęs per Europos Sąjungą daugiaaukščio „Grenfell Tower“ Londone gaisras paskatino visą pasaulį nauju, priekabesniu žvilgsniu pažvelgti į fasadų šiltinimo sistemas. Ir pradėti vertinti ne tik jų šilumines, bet ir priešgaisrines savybes. Todėl su pasididžiavimu pristatome jums „XTRATHERM SAFE-R“ fenolio putų (PF) plokštę skirtą sertifikuotoms (ETA) tinkuojamoms fasadų šiltinimo sistemoms. Itin patvari tinkuojama izoliacinė sistema išsiskiria keliomis termoizoliacinėmis ir atsparumo ugniai savybėmis, kurios daro ją itin patrauklia ir verslo klasei, ir privatiems vartotojams. Šios sistemos pagrindą sudaro

Namų renovacijoje fasado šiltinimas yra vienas svarbiausių ir didžiausią paklausą turinčių darbų. Tai ne tik suteikia namui geresnį energinį efektyvumą, bet ir padeda visiškai pakeisti pasenusį fasadą. Fasado šiltinimas Neretai aptinkame, kad vos tik pasibaigus namo statyboms ir pasikeitus sezonui, namo fasadas pradeda skilinėti, praranda savo sandarumą, spalvą bei pirmines šilumos izoliacines savybes, tad tenka skubėti ir imtis fasado šiltinimo darbų. Tačiau kaip tai nutinka? Juk naujos statybos namai turėtų būti ilgaamžiai? Į šiuos klausimus dažnam nepavyksta rasti logiško paaiškinimo, tačiau specializuojan

Gera savijauta ir sveikas patalpų mikroklimatas. Be šių veiksnių šiandien neįsivaizduojame namų. Sukurti komfortišką aplinką ir palaikyti ją ištisus metus padeda tinkamai parinkta ir kokybiškai įrengta šilumos izoliacija, gaubianti namą iš išorės ir sauganti šilumą žiemą bei neleidžianti perkaisti vasarą. Apie tai, kuo ir kaip kokybiškai apšiltinti individualų namą, kalbamės su UAB „Baumit“ techninių projektų vadovu Edvardu Labakoju. Ką pirmiausia turėtų įvertinti žmogus, svarstantis, kuo apšiltinti ir apdailinti statomą namą? – Dažniausiai pastatai šiltinami įrengiant išorinę tinkuojamąją sudėtinę termoizoliacinę sistemą (

Naudingasis pastato plotas yra esminis veiksnys, vertinant nekilnojamojo turto (NT) vertę, taigi ir investicijos potencialą. Komercinis didesnį naudingąjį plotą turintis NT suteikia didesnę grąžą iš nuomos, sukuria didesnę bendrąją finansinę vertę ir dažniausiai padidina investicinę grąžą. Vidaus ploto dydis lemia investicinę grąžą Šiuolaikiniams pastatams taikoma vis daugiau griežtesnių energinio efektyvumo reikalavimų, įskaitant pastato sandarumą. Jis, beje, gali lemti storesnę sienų izoliaciją, o tai atitinkamai sumažina naudingąjį vidaus patalpų plotą. Bėgant laikui tai gali turėti įtakos finansinei jo vertei ir investi

„SLENTITE ®“ – aukštos kokybės šilumos izoliacinė medžiaga, pagaminta iš organinio aerogelio, 90 proc. sudaryto iš oro. Alexander Schneider iliustr. Po daugelio metų tyrimų BASF sukūrė naują šilumą izoliuojančią medžiagą „SLENTITE ®“. Tai aukštos kokybės produktas, kurio gebėjimas izoliuoti šilumą pagrįstas organiniu aerogeliu, 90 proc. sudarytu iš oro. Oras suteikia puikią apsaugą nuo šalčio – tai gali patvirtinti kiekvienas, pirmosiomis žiemos dienomis užsivilkęs pūkinę striukę. Mažytės oro kišenės tarp tūkstančių pūkinių skaidulų padeda kūnui išlaikyti šilumą. Daugelis įprastinių medžiagų, skirtų pastatų ši

Šilumos izoliacijos medžiaga yra sukurta Anglijoje, pagaminta iš medžio plaušo, impregnuota chemiškai nelakiomis sudedamosiomis dalimis, naudojama jau nuo 1893 m. Vokietijoje ši medžiaga vadinama „Izoflok“, Suomijoje – „Ekovila“, o Lietuvoje ši pastatų šiltinimo medžiaga jau beveik 25 metus žinoma pavadinimu „Ekovata“. Specialistų teigimu, šia Skandinavijos šalyse itin populiaria medžiaga apšiltinus pastatų medines konstrukcijas, mediena apsaugoma nuo puvimo, grybelinių ligų bei graužikų, pastatas – nuo pelijimo bei drėkimo, be to, kilus gaisrui, ši medžiaga apsunkina ugnies prasiskverbimą į pastatą. „Ekovata“ − ekologiška, geromis šil

Klysta manantieji, kad mūrines ar gelžbetonines buto sienas šiltinti iš vidaus paprasčiau nei iš išorės. Neretai atlikti šiuos darbus trukdo įrengti šildymo prietaisai ar elektros prietaisų kištukiniai lizdai, kuriuos nėra paprasta ir pigu perkelti ant naujo sienos paviršiaus. Be to, kartais reikia nuardyti ir dalį grindų apdailos. Žodžiu, kosmetinis visos patalpos remontas yra neišvengiamas, o tai irgi kainuoja. Šiltinant būsto sienas iš vidaus, patartina kloti ne storesnį nei 5 cm storio sluoksnį iš akmens vatos plokščių. Taigi, kas nutinka su netinkamai iš vidaus apšiltinta siena? Naujai įrengtas šilumą

Šiltinimo vata puikus pasirinkimas, norintiems natūralios kilmės šiltinimo medžiagų. Birios purškiamos vatos tinka tiek gyvenamųjų, tiek pramoninių ar komercinių pastatų statybai. Perdangos apšiltinimas biriomis purškiamomis vatomis, padės sutaupyti šildymui žiemą ir vėsinimui vasarą. Tad, šiltinimas biria vata ne tik natūralus, iš gamtos atkeliavęs šiltinimo būdas, bet ir puikus šiltinimo, garso izoliacijos bei sandarumo sprendimas. Iš ko gaminamos birios purškiamos vatos? Akmens vata gaminama iš natūralių žaliavų, kaip dazaltas, gabras, dolomitas. Kitos mineralinės vatos – stiklo vatos gamybai naudojamos žaliavos, kaip

Remmers siūlo pasaulinę naujieną – iQ-Therm – vidaus sienų apšiltinimo sistemą. Tai aukštos kokybės sanavimo sistema, pralaidžių kapiliarų pagalba reguliuojanti šilumą ir drėgmę pastato viduje. Tai sistema, kuri, garantuoja itin kokybišką ir efektyvų rezultatą. Ją galima pritaikyti net ir architektūriniams paminklams ar moderniems pastatams, kurių išorinio fasado ardyti negalima. Dėl vandens garų, temperatūrų skirtumų ar nuo išorinės pastato sienos dėl lietaus ir kitų oro sąlygų atsiradusi drėgmė, tarp sanavimo plokštės ir pastato sienos, perkeliama ant vidinės sienos paviršiaus. Sanavimo plokštėje esantys aktyvūs kapiliarai turi

Pastatų šiltinimas termoputomis užtikrins, kad jūsų namuose būtų šilta, gera bei jauku. Namų šilumą išsaugosite apšildydami pastato sienas termoputa. Nė vienas Lietuvoje pastatytas namas neišlaiko šilumos, jeigu jo sienų konstrukcija su tuščiais oro tarpais. Sienų tarpų užpildymas putomis sumažins šilumos nuostolius, pakels oro temperatūrą patalpose, sumažins kuro sunaudojimą. Sienų su tuščiu oro tarpu šiltinimas atliekamas „Raidputa“ termoputos pagalba. Ši poringa termoizoliacinė medžiaga sukurta pagal patikimą danišką technologiją. Ja galima apšildyti tiek naujos, tiek ir senos statybos pastatus, kurių tuščias oro tarpas ne ma

Šis klausimas užduodamas vis dažniau ir vienareikšmio atsakymo nėra. Pagrindinis faktorius nurodantis šiltinimo medžiagos efektyvumą yra šilumos laidumo koeficientas λ, kuo jis mažesnis, tuo šiltinimo medžiagos sluoksnis, tai pačiai šiluminei varžai pasiekti, reikalingas mažesnis R=d/ λ (d – sluoksnio storis, m). Pavyzdžiui A++ energetinio efektyvumo gyvenamosios paskirties pastatams rekomenduojamas stogo šilumos perdavimo koeficientas U=0,1 W/(m²·K). Pateiktoje lentelėje paskaičiuota kokio preliminaraus storio medžiagos reikia, norint pasiekti reikiamą šilumos perdavimo koeficientą. Kiekvienu ats

7 klausimai šiltinimo specialistui – ką žinoti prieš ruošiantis šiltinimui? 1. Ar šiltinimas yra brangus? Šiltinimas yra ne toks brangus, kaip dauguma žmonių galvoja. Daugeliu atvejų jūs susigrąžinsite tai, ką išleisite šiltinimui, vien tik apšiltinus perdangą - jau per du metus sumažinsite energijos sąnaudas. Kuo didesnė bus šiluminė varža, tuo labiau sumažės šilumos nuostoliai. Tinkamai atlikti šiltinimo darbai – geriausia ir efektyviausia priemonė sutaupyti lėšas, skiriamas namo šildymui. 2. Kokį šiltinimo sluoksnio storį pasirinkti? Norminiuose dokumentuose yra nurodoma, koks reikalingas šilumi