Šiltinimas

Iš viso rasta 91 įrašų
Naujos kartos termoizoliaciniai tinkai
Ekologiškai švarūs daugiafunkciniai sausieji statybiniai mišiniai (SSM) iš THERMO SATSYS TECHNOLOGY serijos, leidžia ženkliai sumažinti išlaidas, kaip ir statybos eigoje, taip ir eksploatuojant pastatus. Kartu su tuo išauga žmogaus pragyvenimo ir komforto lygis, tame tarpe kenčiančiųjų alergijomis ar astma. Visa tai pasiekiama vieno nesudėtingo proceso pagalba. Apšiltinamieji tinkai ThermoUM, ThermoSAN, ThermoIN, Thermoum Xtra ilgaamžiai, nedegūs, atsparūs drėgmei, turi puikias garso slopinimo savybes, kurios neleidžia susidaryti aido efektui patalpoje, o taip pat pasižymi aukštu vandens garų pralaidumu bei sukibimu (adhezija) su įva
Naudingasis vidaus plotas gali tapti didesnis!
Naudingasis pastato plotas yra esminis veiksnys, vertinant nekilnojamojo turto (NT) vertę, taigi ir investicijos potencialą. Komercinis didesnį naudingąjį plotą turintis NT suteikia didesnę grąžą iš nuomos, sukuria didesnę bendrąją finansinę vertę ir dažniausiai padidina investicinę grąžą. Vidaus ploto dydis lemia investicinę grąžą Šiuolaikiniams pastatams taikoma vis daugiau griežtesnių energinio efektyvumo reikalavimų, įskaitant pastato sandarumą. Jis, beje, gali lemti storesnę sienų izoliaciją, o tai atitinkamai sumažina naudingąjį vidaus patalpų plotą. Bėgant laikui tai gali turėti įtakos finansinei jo vertei ir investi
Paroc individualių namų modernizacijos patirtis Suomijoje ir Švedijoje
Plėtodama energiškai efektyvių pastatų statybos technologijas izoliacinių sprendimų kompanija „Paroc" kartu su partneriais realizavo bandomuosius energiškai efektyvios individualių namų renovacijos projektus Švedijoje ir Suomijoje. Šie projektai buvo pavadinti bendru „renZeroTM" pavadinimu, nes jų metu siekta senos statybos individualius gyvenamuosius namus priartinti prie energiškai efektyvių pastatų tipo ir sukurti racionalios, optimalios renovacijos modelį. „Švedijos Lundo technologijų instituto tyrimai rodo, kad 80% namų, kuriuose mes ketiname gyventi, jau yra pastatyti,- pasakoja Dr. Audronė Endriukaitytė, „Paroc" rinkodar
Visus reikalavimus atitinkantis A klasės pastato apšiltinimas: stogas (IV)
Reikalavimai A klasės pastato stogo izoliaciniam sluoksniui yra dar didesni nei sienoms, todėl stogo storis gali padidėti iki 60 cm ar net daugiau. Tai iš esmės keičia viso pastato konstrukcijas, nes reikia ne tik sugalvoti, kaip tokį stogą įrengti, bet ir dėl storos stogo konstrukcijos apkrovos perskaičiuoti laikančiųjų sienų ir pamatų stiprius. Todėl tinkamą konstrukciją ir medžiagas reikia pasirinkti jau projektuojant tokį namą. Reikalavimai A klasės stogui yra tokie patys, kaip ir kitoms konstrukcijoms: pakankamas izoliacijos storis, efektyvi apšiltinimo medžiaga, sandari konstrukcija su minimizuotais šilumos tiltel
​  Kas svarbiausia šiltinant pastatus?
Įsibėgėjant statybų sezonui kalbiname izoliacinių medžiagų ir sprendimų specialistę, technikos mokslų daktarę Audronę Endriukaitytę. Kalbant apie pastatų šiltinimą, kokius aspektus išskirtumėte kaip svarbius ir reikšmingus? Kas yra svarbu šilumos izoliacijai statant arba renovuojant namą? Akivaizdu, kad statant arba modernizuojant, renovuojant pastatus visada susiduriame su statybinių medžiagų pasirinkimu. Ką pasirinkti? Į ką atkreipti dėmesį? Kokių klaidų nedaryti? Tokie dažniausiai kylantys klausimai. Visų pirma reiktų pasakyti, kad šilumos izoliavimo, pastatų šiltinimo sprendiniai turi būti išties efektyvūs. Reiktų atk
Sienų konstrukcijos, vėdinamos ir nevėdinamos sienos
Visas pastatų sienas galime suskirstyti į du tipus: tai vėdinamos ir nevėdinamos sienos. Vėdinamos sienos - tai tokios, kai tarp šilumos izoliacijos ir apdailos sluoksnio yra oro tarpas į kurį patenka oras iš lauko ir tos sienos viršuje oras išeina į lauką. Tokiu būdu oras pastoviai juda ir siena vėdinasi. Nevėdinamos sienos - kai nėra vėdinamo oro tarpo ir apdailos sluoksnis glaudžiai liečiasi su šilumos izoliacija. Laikančioji sienos dalis abiem atvejais gali būti iš labai įvairių medžiagų: betono, įvairių plytų ar blokelių mūro, medinio karkaso, medžio rąstų. Tačiau betoninę, mūrytą iš plytų ar blokelių ir medžio rąstų
A klasės namo apšiltinimas: kas svarbiausia (I dalis)
Nuo 2016 m. lapkričio 1 d. įsigaliojo reikalavimas visus naujus pastatus statyti ne žemesnės kaip A energinio naudingumo klasės. Tai tik pirmas žingsnis link aplinkai kuo mažiau kenkiančių pastatų ir jau numatyti sekantys etapai: A+ (2018 m) ir A++ (2021 m.) namai. Energetiškai efektyvūs statiniai pasižymi gera šilumos izoliacija, yra sandarūs, juose minimizuoti šiluminiai tilteliai, sudėti tinkami langai ir durys, pasirūpinta vėdinimu su rekuperacija, energija gaunama panaudojant atsinaujinančius energijos šaltinius, apgalvota statinio orientacija saulės atžvilgiu ir kt. Vienas iš svarbiausių A klasės namo reikalavimų yra tinkama
A, A+ ir A++ klasės gyvenamųjų namų stogų šiltinimas
Šiandien vis daugiau statančiųjų sau namus galvoja apie A klasės energinio naudingumo klasės pastatus. Tokie pastatai yra patrauklūs keliais aspektais. Pirmiausia tai mažai energijos šildymui naudojantys pastatai, todėl išlaidos šildymui bus 2-3 kartus mažesnės lyginant su šiandien statomais B klasės pastatais. Antra, šių namų vidaus patalpų mikroklimatas bus ženkliai geresnis. Jį sukuria visas tokiems pastatams taikomų priemonių rinkinys: vėdinimo sistema, tiekianti šviežią orą į patalpas; gerai apšiltintos išorinės atitvaros, kurių paviršiai šilti; pastato sandarumas, kuris užtikrina jog patalpose nebus skersvėjų. Kadan
Angokraščiai – šilta ir plona termoizoliacija
Jei renovuojant pastatą jo langai neiškeliami į šiltinamąjį sluoksnį, sandūros taške susiformuoja ilginiai šilumos tilteliai, per kuriuos iš patalpų prarandama nemenka dalis namų šilumos. Jų galima išvengti izoliuojant angokraštį, o lemiamas termoizoliacinės medžiagos pasirinkimo kriterijus yra šiluminė varža. Šiuo metu langų angokraščiams taikomi griežtesni gaisrinės saugos reikalavimai – tarkim, renovuojant viešojo naudojimo pastatus, jie turėtų būti šiltinami nedegia ir degimo nepalaikančia medžiaga, kuri patalpose esantiems žmonėms suteiktų papildomo laiko evakuacijai. Daugiabučių namų langų angokraščiams tai nėra privaloma, be
Namo šiltinimas varža ar sandarumas – kas svarbiau?
Nereikia būti žymiu ekspertu, kad galėtum pasakyti: “kuo storesni kailiniai, tuo šilčiau”. Ir tai atrodo tiesa. Bet ar tai reiškia, jog storėjant kailiniams, šilčiau darosi todėl, kad didėja jų šiluminė varža? Įsivaizduokime padėtį, kai tarp kailinių ir kūno yra keleto centimetrų oro tarpas. Turbūt jau intuityviai jaučiame, kad šilta tikrai nebus. Kūno sušildytas oras laisvai ištekės pro apykaklę, o jo vietą užims šaltas lauko oras, reikalaujantis naujų energijos investicijų. Reiškia bus šalta, nepaisant kailinių storio ir jų šiluminės varžos. Panagrinėkime dar vieną faktą. Alpinistai aukštai kalnuose, kur oro temperatūra