Patarimai formuluojant klausimus teismo ekspertizei

Klausimus teismo ekspertizei formuluoja Teismas, o pasiūlymus dėl jų formulavimo nagrinėjant civilinę bylą teikia byloje dalyvaujančios šalys. Teikdamos pasiūlymus dėl klausimų šalys turėtų klausimus formuluoti taip, kad teismo ekspertizės akto išvadoje būtų konstatuojamos šaliai palankių aplinkybių buvimas (nebuvimas). Teismas klausimus galutinai formuluoja taip, kad teismo ekspertizės išvadose būtų nustatomos aplinkybės, kurios reikalingos bylai išspręsti. Šiuo tikslu Teismas gali pasiūlytus klausimus performuluoti, nereikalingus klausimus pašalinti ir įtraukti naujus klausimus.

Toliau bus pateikti patarimai formuluojant klausimus skirtingoms teismo ekspertizių rūšims. Pateikiami patarimai yra bendrojo pobūdžio, todėl formuluojant klausimus reikia įvertinti bylos specifiką ir klausimus galima performuluoti bei pateikti kitokių, įvertinančių bylos specifiką.

Dėl Statybos darbų rezultato kokybės

* Bendrieji reikalavimai statybos darbų kokybei yra pateikti Civilinio kodekso 6.663 straipsnyje. Vadovaujantis šio Civilinio kodekso straipsnio nuostatomis statybos darbų kokybei keliami tokie reikalavimai:
* kokybė turi atitikti rangos sutarties sąlygas
* jeigu sutartyje kokybės sąlygos nenustatytos – įprastai tos rūšies darbams keliamus reikalavimus
* darbų rezultatas turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį protingą terminą

Be išvardintų CK nustatytų kokybės reikalavimų statybos darbų rezultatas turi atitikti kitų privalomųjų norminių dokumentų reikalavimus.

* Teismo ekspertizei pateikus klausimą „ar statybos darbai buvo atlikti kokybiškai?" teismo ekspertas ištirs sutartyje, sutarties dokumentuose, norminiuose teisės aktuose nustatytus kokybės reikalavimus. Jeigu šiuose dokumentuose nebus nustatyti kokybės reikalavimai konkretiems tiriamiesiems statybos darbams, teismo ekspertas nustatys įprastai tos rūšies darbams keliamus reikalavimus. Nustatytus kokybės reikalavimus palyginęs su faktiniu statybos darbų rezultatu teismo ekspertas padarys išvadą dėl atliktų darbų kokybės.
* Statybos subjektų atsakomybės už defektus klausimą Civilinis kodeksas dažnai sieja su defektų atsiradimo laiku ir jų akivaizdumu. Todėl civilinei bylai išspręsti dažnai reikalingi atsakymai į tokius klausimus: „kada atsirado defektai?", „ar defektus buvo galima nustatyti statybos darbų rezultato perdavimo-priėmimo metu?"
* Nustatant statybos subjektų atsakomybės klausimus dažnai būna svarbi defektų atsiradimo priežastis. Tokiais atvejais tikslinga formuluoti klausimą: „Dėl kokių priežasčių atsirado defektai?"
* Kai kuriais atvejais reikia nustatyti ar defektai yra ištaisomi, o jeigu ištaisomi – tai kokia jų ištaisymo kaina?
* Dažnai klausiama ar galima atlikti ekspertizę dėl statybos darbų kokybės, kai statybos darbai atlikti seniai, o statybos darbų rezultatas jau nebeišlikęs (sunaikintas, perdarytas). Taip, galima.

Tokie atvejai yra dažni. Teismų procesai, paprastai, trunka ilgai, išlaikyti netinkamą naudoti rezultatą neištaisytą vien tik todėl, kad vyksta (teisminis) ginčas prieštarautų protingumo, ekonomiškumo principams. Tokiais atvejais ekspertizė atliekama remiantis dokumentacija, kurioje užfiksuota atliktų darbų būklė ir statybos darbų eiga: fotografijomis, liudytojų parodymais, antstolių faktinių aplinkybių konstatavimo protokolais, statybos darbų žurnalais ir kita dokumentine medžiaga.

Dėl kainos

Statybos darbų kainą reikia nustatyti kelių tipų ginčuose, kurie aptarti toliau. Bendras pastebėjimas dėl statybos darbų kainos – statybos kainos nėra valstybės reguliuojamos (net ir viešuosiuose pirkimuose). Norminiuose dokumentuose yra tik kai kurios rekomendacinės nuostatos dėl kainodaros principų taikymo. Todėl teismo ekspertizės metu gali būti nustatomos tik sutartinės arba vidutinės rinkos kainos.

Būtina atkreipti dėmesį, kad statybos (statinio) ekspertas gali nustatyti tik statybos darbų kainą, o statinio, ar jo dalies (pastato, buto ir t.t.) rinkos kainą nustatyti tik gali kitos srities ekspertai – nekilnojamojo turto vertintojai.

* Nustačius statybos darbų (statinių) defektus dažnai reikia nustatyti jų ištaisymo kainą. Tokiu atveju, paprastai, turėtų būti teismo eksperto klausiama „kokia yra defektų ištaisymo kaina xx dienos vidutinėmis rinkos (kai kuriais atvejais – sutartinėmis) kainomis?" Jeigu klausiant nebus nurodyta kokios dienos kainomis turėtų būti nustatoma vidutinė rinkos kaina, teismo ekspertas nustatys kainą ekspertizės atlikimo dienos kainomis. Gali būti atvejų, kad aplinkybė, kurios dienos kainomis turėtų būti nustatyta, vidutinė statybos darbų rinkos kaina bus nustatyta tik išnagrinėjus bylą. Tokiais atvejais galima pavesti teismo ekspertui nustatyti statybos darbų vidutinę rinkos kainą skirtingų dienų rinkos kainomis.
* Kaina nėra statybos rangos sutarčių esminė sąlyga. Tai reiškia, kad statybos rangos sutartis gali būti sudaryta (pratęsta, pakeista) ir nesusitarus dėl kainos. Tokiais atvejais kainą, vadovaujantis Civilinio kodekso nuostatomis turi nustatyti Teismas. Teismui nusprendus tam tikslui skirti ekspertizę klausimas ekspertui galėtų būti formuluojamas tai: „kokia yra xxxx statybos darbų vidutinė rinkos kaina xx dienos kainomis".
* Tarp statybos rangos sutarties šalių gali kilti ginčas (dažnai – nutraukus sutartį) dėl atliktų pagal sutartį darbų kainos. Tokiu atveju klausimas teismo ekspertizei galėtų būti formuluojamas taip: „kokia yra atliktų darbų sutartinė kaina?"

Dėl statybos rūšies

Statybos įstatymas skiria tokias pagrindines statybos rūšis: naujo statinio statyba, statinio rekonstravimas, statinio kapitalinis remontas, statinio paprastasis remontas, statinio nugriovimas. Nuo to, kokiai statybos rūšiai priskirtini konkretūs statybos darbai, dažnai kyla skirtingos teisinės pasekmės. Pavyzdžiui, paprastajam statinio remontui atlikti nereikalingas statinio projektas, statybos leidimas ir kiti formalumai, saugomose teritorijose kai kada draudžiama naujo statinio statyba, bet leidžiamas statinio rekonstravimas ir pan. Todėl kai kada tikslinga teismo ekspertui pavesti atsakyti į klausimą „kokiai statybos rūšiai priskirtini x statybos darbai?"

Dėl avarijų priežasties

Nemažai ginčų kyla dėl avarijos metu padarytos žalos atlyginimo. Tokiu atveju svarbu nustatyti avarijos priežastį. Pažymėtina, kad kai kuriais atvejais vienareikšmiškais nustatyti avarijos priežastį yra neįmanoma. Tokiais atvejais visi surinkti įrodymai yra vertinami Civilinio proceso kodekse ir teismų praktikoje įtvirtintu tikimybių pusiausvyros principu. Tai reiškia, kad ištyrus visas byloje nustatytas aplinkybes (liudytojų parodymus, statybos darbų žurnalą ir t.t.) bei apžiūrėjus avarijos vietą (konstrukcijas, statybos produktus) teismo ekspertizės išvadoje yra nurodoma labiausiai tikėtina avarijos priežastis.

Dėl statinio rūšies

Statybos teisėje yra įvairios statinių klasifikacijos. Statinio priskyrimas kuriai nors statinių grupei dažnai sukelia skirtingas teisines pasekmes. Pavyzdžiui, ypatingo statinio projektui yra būtina ekspertizė, nesudėtingi I grupės statiniai neregistruojami nekilnojamojo turto registre ir pan. Todėl kartais gali būti tikslinga teismo ekspertui pavesti atsakyti į klausimą: „kokiai statinio rūšiai yra priskirtinas statinys?"

Dėl sodybos atkūrimo

Kai kuriose teritorijose nauja statyba yra galima tik atkuriant sodybas. Sodybos buvimo praeityje faktas tam tikroje konkrečioje vietoje dažnai nėra akivaizdus, nes būna išlikę tik pamatai, kurių funkciją praeityje atlikdavo paprasčiausi rieduliai (akmenys). Nustatant ar konkretūs rieduliai galėjo būti sodybos pastato pamatai, dažnai yra reikalingos specialiosios žinios. Todėl teismo ekspertizei formuluotinas klausimas: „ar xxx sklype yra išlikę sodybinio pastato liekanos (pamatai)?" Sodybą sudarė sodybinis žemės sklypas ir pastatai. Formuojant naujus žemės sklypus pasitaiko atvejų, kai buvusi sodyba patenka į du ar daugiau naujai suformuotų žemės sklypų. Vyriausiasis Administracinis Teismas yra pasisakęs, kad tokiais atvejais neužtenka nustatyti, kad naujai suformuotame žemės sklype buvo sodybos dalis, bet sodybos atstatymas galimas tik tokiu atveju, jeigu naujai suformuotame žemės sklype yra pagrindinė buvusios sodybos dalis. Todėl kai kuriais atvejais tikslinga teismo ekspertui pavesti atsakyti į klausimą: „ar xxx sklype buvo pagrindinė buvusios sodybos dalis?". Pažymėtina, kad išvadų šiais klausimais pateikimui vien tik objekto apžiūros gali nepakakti. Be tiesioginio objekto tyrimo gali būti reikalinga istorinė
pažyma, istorinė kartografinė medžiaga ir pan.

Dėl nuosavybės teisių atkūrimo

Nuosavybės teisių į pastatus atstatymą reglamentuoja Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas. Teisę atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą įstatymas sieja su tam tikrais teisiniais faktais. Todėl kilus ginčui dėl nuosavybės teisių atstatymo gali tekti pavesti teismo ekspertui pateikti išvadas dėl šių faktų. Tokiu atveju formuluotini klausimai:

* Kieki procentų pagrindinių konstrukcijų yra pakeista xxxx pastate?
* Kiek yra sukurta naujo ploto xxx pastate?
* Ar sukurtą naują plotą galima atskirti nuo buvusiojo xxx pastate?

Dėl teritorijų planavimo dokumentų

Dažniausiai ginčai kyla dėl trečiųjų asmenų teisių arba viešojo intereso pažeidimo detaliųjų planų sprendiniais. Tokiu atveju teismo ekspertui galima pavesti atsakyti į klausimą: „Ar xxxx detaliojo plano sprendiniai atitinka norminius reikalavimus, nurodant kokie detaliojo plano sprendiniai kokių norminių reikalavimų netenkina?".

Dėl projektavimo darbų rangos sutarties

Teisminiai ginčai dėl projektavimo darbų rangos sutarties kyla rečiau negu iš statybos rangos sutarčių. Teismo ekspertizių praktikos kol kas nepakanka, kad padaryti apibendrinimus ir pateikti rekomendacijas. Kaip praktikoje buvo formuluojami klausimai civilinėse bylose dėl santykių kilusių iš projektavimo rangos darbų sutarties galima pažiūrėti.