Statyba

Gyvenant sename mūriniame name šeimininkai dažnai susiduria su oro tarpo problema. Oro tarpas esantis aplink visą namą tarsi kaminas ištraukia didelę dalį šilumos iš pastato. Iš jūsų namo per oro tarpą gali pasišalinti nuo 35% iki 50% susikaupusios šilumos. Oro tarpo šiltinimui rinkoje seniai naudojama ekovata, putų polistirolas, termo puta. Tačiau vis šie šiltinimo būdai yra jau pasenę technologijos ir turi daugiau ar mažiau minusų. Šiuo metu geriausias rinkoje esantis būdas, tai yra nauja technologija GLUEPORAS. Technologija GLUEPORAS oro tarpo šiltinimui naudoja polistireno granules su klijais. Medžiaga skirta oro tarpo

Cementinės dailylentės yra skirtos fasado apdailai. Dailylentės gaminamos iš portland cemento, smėlio, celiuliozės pluošto bei kitų priemaišų (sudėtyje nėra kenksmingų medžiagų tokių kaip asbestas, stiklo skaidulos ar formaldehidai). Lentelės yra papildomai suspaudžiamos gamybos procese, todėl įgauna ypatingą kietumą, tačiau išlieka lanksčios ir stabilios. Taip pat cementinės dailylentės gali išsiskirti ypatingai ryškiu, giliu raštu, kas Jūsų fasadui suteiks natūralumo. Pluoštinio cemento dailylentės yra atsparios ugniai, drėgmei, grybeliui, pelėsiui bei graužikams. Jos nesideformuoja keičiantis aplinkos drėgnumui ar temperatūrai, tod

Kas gali būti įspūdingiau nei unikalus kraštovaizdis per vitrininius langus? Lyg brangiausias meno kūrinys, atsiveriantis per panoraminius langus – modernaus namo šerdį. Unikalūs vaizdai per 7 metrų aukščio langus Pasisemti unikalių nuosavų namų architektūrinių idėjų galima ir iš žymių pasaulio architektų. Išskirtiniai vaizdai į Ramiojo vandenyno keteros takus per 7 metrų aukščio langus – tikros meilės gamtai atspindys. Tokią verslininkės viziją JAV, Kalifornijoje, prabangioje Martis Camp bendruomenėje, įgyvendino legendinis architektas modernistas Peteris Q. Bohlina. Verslininkė pageidavo, kad namai derėtų su

Nuoseklūs žingsniai, kurie padės atliekant tinkuotų/betoninių paviršių glaistymo dažymo darbus: 1. Tinkuotų/betoninių paviršių įvertinimas 1.1 Sienos lygumo ir tvirtumo įvertinimas braukiant su mentele per paviršių. Stambesnės ir atsikišusios tinko dalelės pašalinamos nuo paviršiaus ir įvertinama ar lengvai dalelės nubyra nuo paviršiaus. Galima panaudoti šepetį su tvirtais šeriais tinko tvirtumo įvertinimui. 1.2 Sienos vandens įgėrio įvertinimas. Paprasčiausias būdas – užpilti vandens ant tinkuoto paviršiaus ir patrinti pirštu(ar įbrėžti mentele), ši vieta neturėtų būti daug minkštesnė nei sausas tinkas. Taip nustat

Eksploatuojamame pastate dažniausiai defektų yra cokoliuose bei žemėje įgilintose konstrukcijose. Defektai daugiausia atsiranda dėl drėgmės poveikio. Pamatų apsauga nuo drėgmės Kaip pastato cokolį veikia drėgmė, kaip įrengti cokolį, kad jis netaptų drėgmės ir šalčio keliu į pastatą? Drėgmė cokolyje atsiranda, nes: • Lietus tyška ant cokolinės dalies nuo grindinio. • Drėgmė įsigeria į cokolinį tinką iš aplinkos (tirpstantis sniegas, ledas ir pan.). • Iš grunto drėgmė kyla mūru per neizoliuotą pamatą, o su ja ir druskos. • Cokolinę pastato dalį veikia higroskopinė drėgmė, kurią pritrau

Statybininkai iš „VG statyba“ kartais tampa naujų apdailos produktų bandytojais. Vienas toks gana nelauktas eksperimentas davė pradžią naujam IGIS glaistui. Vidas Grigalionis, UAB „VG statyba“ direktorius pasakojo, kad jo apdailininkams tiesiog prireikė glaistyti ant lygaus betono be jokio tinko. Pagalbos buvo kreiptasi į ilgamečius jų partnerius IGIS, kurie gamina glaistus ir kartais juos modifikuoja pagal statybininkų techninius reikalavimus. Taip, sujungus įmonės „VG statyba“ norus ir jų partnerių IGIS galimybes, gimė naujas universalus glaistas, kuris pasižymi itin geromis savybėmis ir yra pritaikomas šiuolaikinėje statyboje.

Pasikeitę naujų pastatų statybos reikalavimai sujudino ir statybinių medžiagų rinką. Energinio naudingumo kriterijus ypač paveikė pastatų šiltinimą. Šiandien nebeužtenka vien užtikrinti šilumą patalpose, būtina maksimaliai mažinti ir šilumos nuostolius. Šiais laikais įrengiant fasadą naudojama tūkstančiai smeigių, tad, nors jos sukelia tik minimalius nuostolius, šie praradimai gali būti reikšmingi. Tačiau jau esama fasadų šiltinimo ir apdailos sistemų gamintojų, kurie gali pasiūlyti sprendinius, efektyviai eliminuojančius šilumos tiltelius ir ilgam užtikrinančius estetišką pastato išvaizdą. Neseniai pastatyti ar renovuoti p

Aplaidžiai sumontuoti langai gali reikšti didelius šilumos nuostolius. O neįvertinus rąstinio namo specifikos ir sumontavus langus lyg paprastame mūriniame name galime susidurti su labai nemaloniomis problemomis - plyšiais tarp rąstų arba suskilusiais stiklo paketais. Už langus paprastai sumokami nemaži pinigai. Natūralu, kad įsigijus kokybišką produktą tikimasi, kad namuose bus šilta ir jauku. Tačiau ne retai pasitaiko, kad norimo efekto pasiekti nepavyksta. Esant arčiau lango ryškiai jaučiama, kad temperatūra žemesnė, o priėjus prie pat juntami šaltesnio oro srautai. Šio nesandarumo priežastis dažnai būna ne pats langas, o net

Pagrindinė perdangos paskirtis yra tvirtai laikyti aukščiau esančio gyvenamojo ploto dinaminę ir statinę apkrovą. Dinaminė apkrova - tai dažnai kintanti apkrova, susidariusi dėl mūsų gyvenamosios veiklos. Geriausiu jos pavyzdžiu galėtų būti vonia - prileidus vandens, apkrova perdangai smarkiai padidėja. Prie dinaminės apkrovos galime priskirti ir mūsų pačių svorį vaikščiojant perdanga. Tai bene dažniausias būdas tikrinant perdangos stabilumą. Jei šokinėdami nejaučiame perdangos vibracijos - galime spręsti, kad perdanga stabili. Rąstiniame name perdangos montuojamos dažniausiai iš medinių sijų. Priešingai nei sienojams, čia jau geri

Sienojų rentimas yra vienas svarbiausių ir atsakingiausių namo statybos etapų. Nuo to, kaip teisingai bus suręstos sienos, priklausys namo tvirtumas ir sandarumas. Todėl labai svarbu pasirinkti kvalifikuotą gamintoją išmanantį sienojų rentimo principus. Medienos kokybė Tvirčiausia būna brandi mediena, todėl pageidautina, kad namui statyti būtu naudojami ne plonesni nei 20 cm (plongalyje) rąstai. Medžiai turėtų būti pakankamai tiesūs, su kuo mažiau iškritusių šakų, jokiu būdu neturi būti su įpuvusia šerdimi. Jau miške apžiūrint medieną reikia atkreipti dėmesį, ar nėra pamėlusių ratilų ant rąstų galų. Pušis - tvirta, tačiau

Niekas neapsaugotas nuo gaisro, kuris gali kilti bet kur ir bet kada, tačiau kai kurios jo pasekmės itin skaudžios architektams, rangovams, pastatų savininkams, draudikams ir ugniagesiams. Savininkai siekia apsaugoti ne tik pastatus, bet ir jų viduje esantį sukauptą turtą. Jie nori būti tikri, kad jų pastatai yra saugūs vartotojams, kad nuosekliai plėtojamam verslui nekyla grėsmė. Savininkams jų pastato gaisrinis saugumas yra tolygus jų interesų sėkmei. Kaip tinkamai eksploatuoti dūmtraukius? Remiantis praėjusių metų statistiniais duomenimis, gyvenamosios ir viešbučių paskirties pastatuose kilusių gaisrų skaičius yra apie 1

Jei renovuojant pastatą jo langai neiškeliami į šiltinamąjį sluoksnį, sandūros taške susiformuoja ilginiai šilumos tilteliai, per kuriuos iš patalpų prarandama nemenka dalis namų šilumos. Jų galima išvengti izoliuojant angokraštį, o lemiamas termoizoliacinės medžiagos pasirinkimo kriterijus yra šiluminė varža. Šiuo metu langų angokraščiams taikomi griežtesni gaisrinės saugos reikalavimai – tarkim, renovuojant viešojo naudojimo pastatus, jie turėtų būti šiltinami nedegia ir degimo nepalaikančia medžiaga, kuri patalpose esantiems žmonėms suteiktų papildomo laiko evakuacijai. Daugiabučių namų langų angokraščiams tai nėra privaloma, be

Rąstinių namų sienų storis gali būti nuo 15 iki 35 cm. Siekiant nustatyti rąstinės sienos varžą, Medinių namų gamintojų asociacija inicijavo rąstinės sienos fragmento varžos matavimo tyrimą. Buvo matuojama rąstinės sienos fragmento 1x1 m varža. Atlikus tyrimą nustatyta, kad 20 cm storio rąstinės sienos šiluminė varža yra 1,87 kv. m K/W. Tyrimą atliko KTU Architektūros ir statybos instituto Statybinės šiluminės fizikos laboratorija. Atrodytų, kad rąstų sieną reikia neišvengiamai šiltinti, tačiau JAV mokslininkų atlikti tyrimai rodo, kad šnekant apie rąstinio namo energetinį efektyvumą reikia kreipti dėmesį n

Įsigaliojus reikalavimui, jog naujos statybos namai turi atitikti reikalaujamą A++ energinio naudingumo klasę, kilo daug klausimų, kokią pasirinkti šiltinimo medžiagą. Stogo šiltinimą atliekame 4 rūšių purškiamomis biriomis vatomis, tai stiklo ir akmens vata, medžio plaušo vata, ekovata. Stogo apšiltinimui taip pat galite rinktis iš dviejų tipų poliuretano putų – atvirų ir uždarų porų. Pateikiame preliminarius skaičiavimas A++ energinio naudingumo klasės namo stogo šiltinimui biriomis vatomis. Paskaičiuota vėdinamoms konstrukcijoms. Purškiamų birių vatų ir poliuretano putų charakteristikos pateikiamos, remiantis gamintojų pateiktom

Šilumos nuostoliai didžiuliai Pastatuose sunaudojama daugiau nei 40 proc. visos energijos. Daugiau nei pusė šios energijos skirta pastatų šildymui. Šiuolaikiniuose lietuviškuose pastatuose, atitinkančiuose dabartinius STR‘o reikalavimus, energijos poreikiai šildymui dažniausiai sudaro daugiau nei 100 kWh/kv.m per metus. Tokie šilumos nuostoliai suskaičiuojami išduodant pastatų energinio naudingumo sertifikatus. Šie nuostoliai skaičiuojami tik popieriuje – projektuose. Realiai pastatytuose pastatuose pilna šiluminių tiltelių, kurie neįvertinami arba netinkamai įvertinami, apstu statybos broko, nekokybiškų termoizoliacini

Aliuminio langai „Reynaers MasterLine 8“ – tai unikali langų sistema, kurioje dera beribės dizaino galimybės su geriausiomis savo klasėje termoizoliacinėmis savybėmis. Tokie Aliuminio langai žymiai mažina šildymo išlaidas, yra pigesni, palyginti su rinkoje esančiais analogiškais langais. Tai ypač svarbu, nes paprastai užsakovai ieško geriausių langų už mažiausią kainą. „Masterline 8“ sistema yra pralenkusi laiką. Joje buvo patobulinti jau esami sprendimai. Pasirinkus šią sistemą laimi visi – architektai, statytojai, vartotojai ir netgi langų gamintojai. „Masterline 8“ aliuminio langai pasižymi tokiomis svarbiausiomis ypat

Rąstiniai namai - tai namai, kurių sienos yra suręstos iš rąstų. Sienų sukirtimas - tai rąstų sudėjimas vienas ant kito. Kampuose rąstai vieni su kitais surišami sąsparomis - savotiškomis spynomis. Dažniausiai naudojami kampų sukirtimai:  - tradicinis (dar vadinamas „balninis“, „kanadietiškas“ arba „rusiškas“ kampas); - skandinaviškas tipas (kartais vadinama „norvegišku“ ar „švedišku“ kampu); - trapecinis (dar vadinama „kregždės uodega“). Tarpai tarp rąstų užpildomi tarpinėmis izoliuojančiomis medžiag

Kokie yra įvairių stogo dangų pranašumai ir trūkumai? Rinkoje galima rasti daugybę įvairių stogo dangų. Kai jų pasiūla tokia didelė, sunku išsirinkti tinkamą. Apačioje rasite informaciją apie populiariausių stogo dangų pranašumus ir trūkumus. Banguoti lakštai Banguoti lakštai yra tradicinė stogo danga Baltijos šalyse. Pagrindiniai jų pranašumai yra šie: lakštams suteikiama 30 metų garantija; juos lengva sumontuoti – tam nereikia jokių specialių žinių ar įrankių; ši danga nekelia triukšmo lyjant; lakštai yra atsparūs ugniai; jie turi difuzinių savybių – lei

Nuoseklūs žingsniai atliekant gipso - kartono plokščių glaistymo ir dažymo darbus: 1. GKP paruošiamos ir tvirtinamos prie sienų ar lubų laikantis GKP gamintojo instrukcijų. 2. GKP gruntuojamos giluminiu gruntu IGIS.AG (vieną sykį). Gruntas išdžiūsta per 24 val., esant 20°C temperatūrai ir 65% santykinei oro drėgmei. 3. GKP siūlės užpildomos glaistu IGIS.T, jį įterpiant kaip galima giliau, naudojant patogaus pločio glaistyklę. Naudojant armuojančio tinklelio pločio glaistyklę, tinklelis panardinamas į glaisto IGIS.T masę, kurio perteklių reikia pašalinti, kad gautume armuojančio tinklelio ploč

Rąstiniai namai - tai namai, kurių sienos pastatytos iš horizontaliomis eilėmis sudėtų rąstų. Viršutinis rąstas jungiamas su apatiniu rąstu priglundančia per visą rąsto ilgį, vientisa išdroža, kampuose rąstai sukertami suspara. Vainikai renčiami vienas ant kito, kol pastatomas namas. Bėgant laikui įvairiose geografinėse vietose statant rąstinius namus atsirado nemaža technologijų įvairovė, kurią pagal vienokius ar kitokius požymius galima klasifikuoti. Rąstiniai namai gali buti klasifikuojami pagal sienojų, iš kurių statomas namas, tipą. I. Natūralių rąstu namai. Šių namų sienos suręstos iš natūralių, rankiniu būdu apdirbtų rąstų

Nereikia būti žymiu ekspertu, kad galėtum pasakyti: “kuo storesni kailiniai, tuo šilčiau”. Ir tai atrodo tiesa. Bet ar tai reiškia, jog storėjant kailiniams, šilčiau darosi todėl, kad didėja jų šiluminė varža? Įsivaizduokime padėtį, kai tarp kailinių ir kūno yra keleto centimetrų oro tarpas. Turbūt jau intuityviai jaučiame, kad šilta tikrai nebus. Kūno sušildytas oras laisvai ištekės pro apykaklę, o jo vietą užims šaltas lauko oras, reikalaujantis naujų energijos investicijų. Reiškia bus šalta, nepaisant kailinių storio ir jų šiluminės varžos. Panagrinėkime dar vieną faktą. Alpinistai aukštai kalnuose, kur oro temperatūra

Jei lygintume plastikinius langus su telefonais, per dešimtmečius nei langų, nei telefonų paskirtis nepasikeitė, bet tiek vienų, tiek kitų savybės šiandien stebina techninėmis charakteristikomis, galimybėmis ir išvaizda. Plastikinių langų pažanga - kaip nuo laidinio telefono iki išmaniojo: nors nei telefonų, nei langų paskirtis per dešimtmečius nepasikeitė, bet jie yra lyg du skirtingi pasauliai. Šiuolaikiniai langai, kaip ir telefonai, stebina savo techninėmis charakteristikomis bei galimybėmis, spalvomis, formomis ir modernių sprendimų bei pritaikymo įvairove. Kaip per dešimtmečius keitėsi reikalavim

Montavimo darbai vyksta greičiau Namą Grendavėje, Vilniaus rajone pasistatę Lina ir Viačeslav rinkosi praktiškai. Jiems buvo svarbu ne tik tai, kad dailylentės sukurtų medinio namo efektą, bet ir jų atsparumas aplinkos poveikiui. Fiziko specialybę turintis vilnietis įvertino tai, kad fibrocementinės dailylentės, pagamintos atsižvelgiant į ne pačias palankiausias lietuviško klimato sąlygas, leidžia apdailos darbų nenutraukti visus metus. „Pasistatome namą žiemą, iškart įrengiame. Ši medžiaga leidžia dirbti visokiomis sąlygomis. Ir jau galima gyventi, nelaukti pavasario, be reikalo nešildyti“, – praktinę naudą pastebi V. Kuzmi

Statant energetiškai efektyvius namus nederėtų pamiršti ir ekologijos bei sveikos aplinkos. Apie tai primena vokiečių koncernas „Steico“, kuriam Lietuvoje atstovauja bendrovė „Hesora ir Ko“. Natūralūs bendrovės gaminiai yra nekenksmingi aplinkai, atsparūs senėjimui, lengvai apdirbami. Vieni iš produktų, kuriuos siūlo koncernas „Steico“, – termoizoliacinės medienos plaušo plokštės. Medienos plaušas – puiki izoliacinių ypatybių turinti medžiaga, nuo seno naudota pastatams šiltinti. Naudojant medienos plaušo izoliaciją gali būti atliekami bet kokie medinių ar kitokių konstrukcijų pastatų šiltinimo darbai. Pagrindinis me

Rąstinių namų statybos standarto atsiradimui Lietuvoje įtakos turėjo dažnai pasitaikantis statybos brokas, klientų nusiskundimai ir dėl to prastėjanti rąstinių namų reputacija. Standartas tai susitarimo pagrindu parengtas ir pripažintos įstaigos patvirtintas dokumentas, nustatantis bendrus kokybės kriterijus ir skirtas įvesti optimalią tvarką tam tikroje srityje. Paprastai kiekviena įmonė gamina ir stato rąstinius namus pagal savitą technologiją. Klientas, sudarinėdamas sutartį su gamintoju, negali žinoti visų rąstinio namo gamybos ir statybos subtilybių. Standartas yra skirtas ginti vartotojus ir apsaugoti juos nuo nekokybiškos prod