Tvorų tipai

Įvairiausių tipų tvoros naudojamos atitvėrimo, izoliavimo, saugumo funkcijai užtikrinti. Taip pat - tai idealus akcentas individualios valdos ekterjerui, tvarkingos ir stilingos aplinkos įvaizdžiui. Nevienodas uždavinys, nevienodos galimybės ir nevienodos gretimybės renkantis tvorą – skirtingi ir tvorų variantai parenkami tai pačiai funkcijai atlikti kelia nelengvą pasirinkimo klausimą. Tvoras galima būtų pabandyti suskirstyti į grupes pagal konstrukciją ir atitvėrimui panaudotą medžiagą, iryškinant jų tinkamumą vienokiai ar kitokiai aplinkai, valdos erdvei.

Mūrinės ar gelžbetonio tvoros. Tai – įrenginiai, turintys tvirtą pamatą, atitinkantį grunto įšalimo lygį. Mūrinės ar gelžbetoninės tvoros yra tvirtos, ilgaamžės, stabilios ir dažniausiai naudojamos tuo atveju, kai norima gerai izoliuoti ir apsaugoti teritoriją nuo pašalinių. Tokios tvoros konstrukcija dažnai parenkama vienuolynų, specialios paskirties statinių ir gamybinių pastatų aptvėrimui, o rečiau – gyvenamai statybai. Mūrinė tvora dažnai būna aklina, aukšta ir visiškai nepermatoma. Individualūs statytojai retai kada renkasi tokį tvorų variantą ne tik dėl didelių jos kaštų, bet ir dėl to, kad tokia sklypo aklina izoliacija nuo supančios aplinkos nesuteikia sklypui jaukumo ir dalis žemės atsiranda amžiname pavėsyje.

Metalinės tvoros. Šių tvorų įtvirtinimui dažniausiai naudojami mataliniai stulpai, kuriems būtinas pakankamai tvirtas pamatas. Tačiau ištisinio pamato šitokio tipo tvorai visai nereikia. Metalinių tvorų variantas tuo paožiūriu patrauklesnis ir pigesnis. Metalinių tvorų ažūriškumas gali būti įvairus. Šios tvoros pakankamai saugios, jų galimybės labai plačios: nuo senoviškų meniškų kalvio gaminių iki modernių ir gaminamų pramoniniu būdu.

Medinės tvoros. Tokias tvoras buvo įprasta matyti lietuviškame kaime ar nedideliame miestelyje. Ji dažniausiai tik simboliškai atribodavo kaimynų valdą, tačiau visai nepretendavo į apsauginę funkciją.
Medinės tvoros darosi vis populiaresnės ir naujose statybose. Jų natūralumas ir jaukumas pradėjo vilioti ir miestiečius. Tokios tvoros tinkamos mini erdvių atitvėrimui, ramiam poilsiui skirto kampo formavimui. Kartais galima ją sujungi ir su ažūrinės konstrukcijos denginiai ar tentais. Tokiais atitvėrimais sukuriama jauki užuovėja psisėdėjimui gamtoje.

Kompleksinės tvoros. Tai visų anksčiau išvardintų tvorų įvairiausios variacijos.

Želdiniais formuojamos tvoros – gyvatvorės. Kaip daug želdinių rūšių, taip be galo daug ir tvorų modelių galime iš jų sukurti. Yra augalų, tinkančių tvorų formavimui, karpymui, labai dekoratyvių ir įdomiai atrodančių.