UAB "Oro centras" ekspertų komentarai

Skaičiuojama, kad palaikant apykaitą 1 kartas/val. natūralios vėdinimo sistemos pagalba, tvarkingai apšiltintuose namuose, iki 80% viso šilumos poreikio eikvojama būtent pritekančio oro pašildymui. T.y - jei nuostoliai yra 5kw, tai 4kw išleidžiama orui. Teoriškai rekuperatorius su 80% efektyvumu gali sutaupyti ~3.2 kW šilumos.
Aišku, taupyti galima ir kitaip - hermetiškai uždaryti langus ir tokiu būdu sumažinti oro kaitą 2-3 kartus. Tačiau, gausite žymiai prastesnę oro kokybę. Jei labai taupysite, gali net pradėti drėgti sienos ir augti pelėsiai.
Realybėje, naudojant rekuperatorių ekonomija bus kiek mažesnė. Jums vis vien nepavyks pilnai užsandarinti langų. Jei nekontroliuojamas oro pritekėjimas per langus bus, tarkim - 30% apykaitos, o likę 70% eis per rekuperatorių, tai ekonomija sudarys tik 2.25 kW, arba 45% nuo viso šilumos poreikio.
Tad, stebuklų tikėtis nereikia, bet sąnaudos galima sumažinti vos ne per pusę.
Aišku, tai turi prasmės tik jei bute yra individualia šilumos apskaita. Kitaip - kambariuose tiesiog bus daug šilčiau.

Šis klausimas pasitaiko gan dažnai, todėl atsakysiu nuodugniai.
Greičiausiai priežastis yra tą, kad iš kurios nors patalpos yra ištraukiamas oras (per gartraukį, WC ventiliatorių arba, jei dėl vėjo vienoje pastato pusėje susidaro neigiamas slėgis ir per langų nesandarumus ištraukia orą iš patalpų). Vietoje oro, kuris buvo ištrauktas, buto tūris yra užpildomas oru iš lauko. Kadangi langai ir duris yra pakankamai sandarus, pro jų plyšius patenka nepakankamai lauko oro. Trūkstamą kiekį siurbia pro visus kitus nesandarumus - tame tarpe ir natūralios ventiliacijos kanalą.
Išspręsti problemą galima keliais būdas:
1) įrengti mechaninę oro padavimo/ištraukimo sistemą, kuri palaikys teikiamo bei ištraukiamo oro balansą (bei pašildys ateinantį iš lauko orą);
2) prieš jungiant ištraukimo ventiliatorių - pradaryti langą;
3) išmesti ventiliatorius iš sanmazgų ir naudoti natūralią ventiliaciją tokiame režime kaip priklauso: per vėdinimo kanalą oras būtų ištraukiamas pastoviai, bet nedideliais kiekiais, o kiekviename kambaryje lange būtų atidaryta orlaidė.

Priklauso nuo to, kokios šviežio oro apykaitos norite, galima rinktis modelius 250 ar 450 m3/h našumo. O jei norėsite sistemos, kuri efektyviai galėtų realizuoti ir pasyvaus vėsinimo funkciją, gali prireikti ir 650 m3/h našumo įrenginio. Reikia skaičiuoti pagal konkretaus namo brėžinius.
Įrenginio kaina priklauso nuo markės, dydžio bei komplektacijos. Tarkim, vieni iš geresnių - Amalvos gamybos Komfoventai, išvardintų našumų modeliai kainuoja nuo 3900, 5300 ir 6800 Lt.
Elektros sąnaudos labai priklauso nuo to, kokio tipo varikliai bei koks ortakių sistemos pasipriešinimas. Jei sistema tvarkingai suprojektuota, tarkim, REGO250EC maksimaliame režime valgo tik ~140 W. Tuo tarpu vidutinė šilumos ekonomija (prie 0'C lauke) yra ~1.5 kW.
Su triukšmu - ta pati istorija. Jei sistema gerai suprojektuota bei sureguliuota - triukšmo lygis yra žemiau girdimumo ribos.

Patartina kiekvienam butui įrenginėti atskirą rekuperacinę vėdinimo sistemę arba vėdinimo-kondicionavimo-orinio šildymo sistemą.
Griovimo darbai - tai tik angų išpjovimas sienose tarp kambario ir koridoriaus (arba kitos techninės patalpos), į kurias įsistato grotelės. Paprastai tai daroma pakankamai subtiliai, grotelės pilnai uždengia angą ir papildomi apdailos darbai nereikalingi.
Be to, koridoriuose ir/ar kitose techninėse patalpose reikės įrengti pakabinamas lubas, kurios paslėps įrenginį bei ortakius. Dar - lauko sienoje gręžiama anga lauko oro paėmimo grotelėms bei nuo jos per kambarį iki įrenginio keliauja ortakis. Paprastai, jis montuojamas kampe prie pat lubų ir apsiuvamas g/k.
Jei naudoti, tarkim Amalvos palubinį rekuperatorių, jo kataloginė kaina yra 1200 (be PVM). Jei pasirinksite šildymą-kondicionavimą, tai kanalinį kondicionierių galima surasti ir už kiek mažesnę kaina. Prie tuo dar reikia pridėti ~900 Eur už ortakius, groteles, montavimo darbus ir t. t. Suprantama, užsakant didesnį butų kiekį, galima tartis dėl nuolaidos.

Surasti priimtiną būdą, kaip pravesti išmetimo kanalus iš WC bei virtuvės būtų gerokai paprasčiau (ir 10 kartų pigiau) negu burti oro valymo sistemą bei po to pastoviai valyti/keisti filtrus. Ypač, jei kalbama apie anglies filtrus, kurie gali absorbuoti labai nedidelius teršalų kiekius. Suprantama, visa tai liečia tik sistemas, kurios atlieka oro valymą, o ne tas kurios tik turi atitinkamą lipduką, bet po kurio laiko burzgia be jokios naudos.
Jei jau nusprendėte skirti lėšas vėdinimo įrengimui, gal vertėtu pagalvoti apie rekuperacinės sistemos įrengimą? Juk vėdinant patalpas natūraliai, maža to kad reikia laikyti pastoviai atidarytas orlaides - įtekančio lauko oro pašildymui eikvojama iki 80% šildymo išlaidų.
Teoriškai galima turėti vieną abiems butams.

1) Toks variantas įmanomas, tačiau yra geresnių vėsinimo būdų.
2) Kondensatą reikia surinkti ir nuvesti į kanalizaciją arba drenažą.
3) Apart kondensato yra dar aibė niuansų, į kuriuos reikia atsižvelgti. Geriau dėl tokio projekto parengimo kreiptis pas specialistus.

Yra du variantai. Pirmas - neuždarinėti langų iki galo (laikyti mikroventiliacijos režime) - tada vyks natūralus vėdinimas kaip ir anksčiau. Bet tada ne labai suprantama, kam sudėjote tuos plastikinius langus, jei visvien reikia laikyti pradarytais.
Antras - įrengti priverstinio vėdinimo sistemą.

Visos natūralaus vėdinimo sistemos dirba to pačiu principu: iš vienų patalpų ištraukiamas oras ir toks pats oro kiekis priteka iš lauko per plyšius bei orlaides. Kadangi lauko oras nešildomas, tai į patalpa patenkantis oras yra tokios pat temperatūros kaip lauke. Dėl to kyla atitinkamos problemos. Norint jų išvengti reikia montuoti rekuperacinę vėdinimo sistemą.

Kad butas normaliai vėdintųsi Jums tereikia kas 1-2 val. keletui minučių atidaryti langą ir šią operaciją pakartoti kiekviename kambaryje. Arba galima įrengti languose orlaides ir pastoviai laikyti jas atidarytais.
Rekuperacinė vėdinimo sistema kainuotų 1,5-2 tūks. Eur. Vėdinimo įrenginys ištrauka orą iš sanmazgų, virtuvės ir t. t. o į kambarius paduoda tokį pat kiekį šviežio lauko oro. Pagrindinis privalumas tame, kad panaudojant išmetamo oro šilumą tiekiamas lauko oras yra pašildomas beveik iki kambario temperatūros. Rotorinis rekuperatorius esant reikalui taip pat grąžina ir dalį drėgmės. Todėl žiemą nebūna "per sauso oro" efekto.
Taip pat galimas variantas, kai oras į patalpas paduodamas kanalinio kondicionieriaus pagalba. Vasarą galima vėsinti butą, o žiemą turėsite ekonomišką orinį patalpų šildymą.

Ne vienas gartraukis (to labiau buitinis) nesugeba surinkti visų garų. Pramoninėse virtuvėse per gartraukį šalinama ~2000m3/h ir tiek pat oro priteka (paduodama) iš kitų patalpų. Būtent dėl to, kad užtikrinamas nuolatinis oro judėjimas iš švarių patalpų link gartraukio gaunasi taip, kad kvapai negali plisti prieš srautą ir nepatenka į kitas patalpas. Kadangi ištraukiamas oro kiekis yra didelis, oro srautas visuose kryptyse juda greičiau nei galimas atsitiktinis kvapų judėjimas. Jei bute nėra tinkamo oro pritekėjimo, tai gartraukis mažai padeda.

Oro cirkuliacija pasikeičia jei panaikinate lauko oro pritekėjimo galimybę per langus. Jei bute plastikiniai langai, tai kiekviename kambaryje turi būti atidaryta orlaidė, arba langas turi būti mikroventiliacijos režime, kad liktu plyšys lauko orui pritekėti. Jei to nėra, tai toks pats oro kiekis, kuris šalinamas per vieną ventiliacijos kanalą (pvz. per gartraukį) - priteka per kitą šachtą, nes nebelieka kitų angų, per kurias galėtu pritekėti oras. Analogiška situacija būna kai tualete įjungiamas ištraukimo ventiliatorius. Retkarčiais panašus efektas gali gautis, jei orlaidės languose iš vėjo pusės yra uždarytos, o užuovėjinė pusė - atidarytos. Dėl slėgių skirtumo skirtingose pastato pusėse per orlaides užuovėjinėje pusėje yra ištraukiamas patalpos oras, o pritekėjimas vyksta per vėdinimo šachtas. Pelėsio atsiradimą daugiau įtakoja ne drėgnumas, o nepakankama oro kaitą. Padidintas drėgnumas šiam procesui yra būtina sąlyga, tačiau pelėsis drėgnuose vietose pradeda veistis tik jei ten nėra pakankamos oro kaitos. Dėl nepakankamos oro kaitos pelėsis gali veistis net gan sausuose patalpose. Iš kitos pusės padidintas oro drėgnumas - tai taip pat - nepakankamo vėdinimo pasekmė. Vienu žodžiu, norint naudotis visais gerų langų privalumais, reikia įrenginėti rekuperacinį vėdinimo įrenginį. Arba nuolat laikyti atidarytas orlaides. Blogiausiu atveju - bent karta per 2 valandas vėdinti kambarius 5-ioms minutėms pilnai atidarant langą visuose kambariuose iš eilės. Paskutiniai du budai, aišku, sąskaitų už šildymą nepamažins, tačiau reikia rinktis - arba taupyti šilumą ir kvėpuoti pelėsiais, arba vėdinti kambarius kaip priklauso.

Kaip rekuperatorių taip ir ortakius galima montuoti nešildomose patalpose, tik tuomet padidėja šilumos nuostoliai. Pvz. jei lauke yra 0 C, ortakiai nešildomoje palėpėje yra izoliuoti 50 mm storio mineralinės vatos dembliais (su folija). Priklausomai nuo atšakos ilgio paduodamo oro temperatūra krenta 1-2.5 C. Tas pats su ištraukiamu oru. Iš viso vidutiniškai prarandama ~3 C, t. y. - 15% šilumos. Geriau montuoti šiltose patalpose. Tuomet ortakių galima iš viso neizoliuoti. Be to, įrenginio aptarnavimas bus ne toks komplikuotas.

Deja, tai yra grynų gryniausia apgavystė. Gamintojo puslapyje nurodyta, ką galima pasiekti tuo, kad paduodamas oras būtu pašildomas 85-90% nuo patalpos temperatūros (priklausomai nuo oro drėgnumo patalpoje bei režimo nustatančio paduodamo/ištraukiamo oro santykį). Koks yra realus šilumos gražinimas, neskelbiama. Nežinau kodėl susidomėjote šią sistema. Komplektas iš 2 įrenginių užtikriną oro kaitą 15-30m3/h. Tai yra mažiau nei norma vienam žmogui - 36 m3/h. (Nors paskutinėje STR redakcijoje šį normą butams buvo sumažinta per pusę - iki 18m3/h). Komplektas kainoja ~1200 Eur. Palyginimui - už 450 Eur galima įsigyti 120m3/h našumo rekuperatorių, kurio užtektu visam butui. O už 1200 Eur galima įsigyti 250-350m3/h našumo įrenginį, kuris sugebėtu vėdinti visą namą. Veikia taip: kai vienas Lunos E2 įrenginys ištraukia orą, kitas - paduoda. Panašiai kaip rotoriniame rekuperatoriuje, ištraukiamas oras pašildo kanale esanti įdėklą. Po keliasdešimt sekundžių ventiliatoriai sustabdomi ir pradeda suktis į priešingą pusę (apsikeičia vietomis). Paduodamas oras sušyla, pratekant per šiltą įdėklą. Kai įdėklas atšąla - vėl keičiama ventiliatoriaus sukimosi kryptis. Naudojant tokią sistemą, reikia papildomai įrengti atskirą ištraukimą iš sanmažgų bei virtuvės, bei numatyti papildomą oro pritekėjimą tokiam oro kiekiui, kuris būtu ištraukiamas šių papildomų ventiliatorių pagalba.

Gali būti 2 priežastys:
- išmetimo stogelis ant stogo yra nevykusios formos ir vėjas sukelia švilpimą arba ūžesį, o garsai per skardinius ortakius persiduoda labai gerai;
- ortakiai šachtoje nėra izoliuoti ir Jūs girdite kaimyno ventiliatoriaus garsą, kuris pajungtas prie šalia einančio ortakio arba jei ventiliatorius yra pajungtas prie bendro išmetimo stogelio. Bet kurio atveju - tai yra statybininkų klaida, tačiau kažko reikalauti Jūs galite tik tuomet, jei triukšmo lygis viršija 35 dB.

Taip. Normalus oro drėgnumas - 60%. Jei absoliučiais skaičiais - prie +22*C patalpoje ore turi būti 10 g/m3 drėgmės. Prie -9*C lauko ore yra tik ~2 g/m3 drėgmės. Jei jūsų rekuperatorius tieks 400m3/h lauko oro, tai kas valandą patalpose turite išgarinti 3,2 litro vandens. Tarkim, jei namuose tuo metu yra 4 žmonės, jie per valandą sugebės iškvėpti ~0.4 litro vandens garų. Dar keliasdešimt gramų pridės garavimas iš gėlių vazonų, arbatinuko ir t.t. Bet iš kur paimti dar 2.7 litro? Galima įsigyti didelį akvariumą, keletą kartų per dieną plauti grindis, džiovinti skalbinius patalpose, įjungti nedidelį (buitinį) vandens purškiklį ar garintuvą ir t.t. Tuo pačiu galima paaukoti oro švarumą ir 2-3 kartus sumažinti oro kaitą. Bet vistiek, vargu ar sugebėsite pakelti oro drėgnumą daugiau kaip iki 30%. Neturi tokios bėdos hidroforinis plokštelinis rekuperatorius. Šilumokaičio sienelės pagamintos iš popieriaus. Per jas kondensatas iš išmetamo oro kanalo patenka į paduodamą orą ir sudrėkina jį beveik iki normos. Tačiau dėl užšalimo pavojaus Lietuvos klimate tokie rekuperatoriai ne labai tinkami (tenka oro paėmimo kanale montuoti papildomą elektrinį šildytuvą, kuris pašildytų lauko orą iki 0"C). Tad geriausias pasirinkimas namui - rotorinis rekuperatorius. Jis ne tik sėkmingai sprendžia per sauso oro problemą, bet ir turį didžiausią šilumos gražinimo koeficientą. Be to, esant neigiamai lauko temperatūrai rotorinis rekuperatorius dirba savo įprastame režime, o plokšteliniai rekuperatoriai tuomet įjungia apsaugos nuo užšalimo režimą ir didesnę laiko dalį šildo orą vien elektrinių tenų pagalba. Papildomas išgarinimo drėkintuvas "valgo" nemažai elektros. Jei patalpos drėkinamos purškiant vandenį (ar garuojant vandeniui pvz. nuo šlapių grindų) - tai energija vandens išgarinimui imama iš kambario oro ir jis atvėsta. Tuomet šildymo sistema išeikvoja papildoma energiją oro pašildymui patalpose. Tad nėra geras sprendimas - montuoti aukšto temperatūrinio efektyvumo koeficiento (nepainiokite su ŠILUMOS efektyvumu) plokštelinį rekuperatorių + papildomą oro drėkinimą patalpose, nes išlaidos drėkinimui gerokai viršija nauda, kai rekuperatorius teikia šiltesnį (bet sausesnį) orą.

Pastarais metais, kai buvo žymiai pagerintos šilumos siurblių charakteristikos, daugelis žmonių įrenginėja kompleksines orinio šildymo-kondicionavimo-vėdinimo sistemas. Pagrindinė tokios sistemos dalis - kanalinis kondicionierius, tiekiantis į patalpas pašildytą orą. Šis įrenginys dirba recirkuliacijos principu, t.y. ištraukia orą iš švarių patalpų (pvz. iš svetainės), pašildo ir per ortakius tiekia į visus kambarius. Oro kiekis paskirstomas proporcingai šilumas poreikiui. Tam, kad užtikrintumėte patalpų vėdinimą, prie recirkuliuojamo oro srauto pridedama dalis lauko oro. Galima šviežią orą imti tiesiai iš lauko, tačiau dažniausiai tam, kad lauko orą pašildytumėte iki patalpos temperatūros, jis praleidžiamas per rekuperatorių.

Patartina įrenginėti individualias rekuperacines sistemas kiekvienam butui. Padoraus rekuperatoriaus kaina ~900 Eur. Ortakius bei groteles reikia skaičiuoti parengus projektą individualiai kiekvienam butui.

Reikia kviesti nepriklausomą ekspertą ir statytojo atstovą, gauti iš statytojo vėdinimo sistemos projektą, nustatyti priežastį ir reikalauti, kad sutvarkytų. Paskambinkite į vartotojų teisių gynimo asociaciją, ten turėtų arba patarti, kaip tai daroma, arba patys apsiims tai sureguliuoti. Kiek žinau, gyventojams tarpininkavimo paslaugas suteikiamos nemokamai.

Padėtų bet kokia vėdinimo sistema. Svarbu, kad ji būtų pakankamai didelio našumo. Ir arba joje, arba patalpoje veiktų šildymo sistema, kuri ištisus metus palaikytų nustatytą temperatūrą.Išskyrus įprastus drėgmės šaltinius (žmogaus kvėpavimas, valgio ruoša, plovimas, rūbų džiovinimas) jūsų bute dar yra kitas, labai galingas šaltinis - prisigėrusios drėgmės sienos. Tarkime, kad pamatų hidroizoliacija yra ideali ir grunto drėgmė neprasiskverbia į sienas, tačiau vasarą sienos gali absorbuoti daug drėgmės iš lauko oro. Kadangi sienos būna gerokai šaltesnes nei oras lauke, pastarasis, patekdamas į patalpas ir prisiliesdamas prie sienos akimirksniu atvėsta tiek, kad ant sienos iškrenta kondensatas. Drėgmė greitai įsigeria į sieną. Per porą savaičių siena gali pridrėkti tiek, kad džiovinimui prireiks pusės metų.Taip išeina, kad vasarą pas jus drėgna, kadangi patalpoje oras atvėsta, o žiemą drėgna todėl, kad didelis drėgmės kiekis išgaruoja iš sienų.Atitinkamai - žiemą reikia užtikrinti pastovų vėdinimą ir gerokai didesnį nei reikalauja normos. O vasarą reikia sušildyti patalpą beveik iki lauko temperatūros.Aišku, tai galima padaryti šilto lauko oro pagalba, dieną sudarant labai didelę oro apykaitą. Tačiau, kol sienos neįšils, kondensuosis drėgmė. Kitas būdas - nuo pavasario pastoviai palaikyti patalpos temperatūrą ne žemiau kaip 24 C, o itin karštomis vasaros dienomis - dar aukščiau.Rekuperatorius patrauklus tuo, kad nenaudojant elektros energijos (o tik išmetamo oro šilumą) gali pašildyti paduodamą orą. Tai labai aktualu, kadangi patalpa reikalauja didelės oro apykaitos. Papildomai jame numatytas elektrinis tenas, kuris gali dar daugiau pašildyti paduodamą orą ir tokiu būdu šildyti patalpas. Tai gali būti aktualu pereinamojo laikotarpio metu, kai nedirba pagrindinė šildymo sistema.Kitas būdas - įrengti drėgmės surinkėją. Bet noriu perspėti, kad šis prietaisas nuolat naudos nemažą elektros energijos kiekį. Be to, jis nesprendžia vėdinimo problemos.

Normaliai apšiltame name nuostoliai retai viršija 50 Wt/m2.

Optimalų jūsų apšiltinto rąstinio namo vėdinimas būtų naudojant rekuperatorių. Rekuperatorių yra visokių, yra visai nedidelių, specialiai pritaikytų nedideliems butams. O 90 m2 namas, tai ne toks jau mažas.

Kaip taisyklė pelėsiai - tai paskutinis perspėjimas, kad namuose yra prasta ventiliacija. Kiekvienas žmogus iškvepia ~100 g drėgmės per valandą, be to name yra labai daug kitų drėgmės šaltinių: plaunamos grindys, džiovinami rūbai, avalynė, indai, vanduo garuoja iš vazonų su gėlėmis. Kai kambariai nėra tinkamai vėdinami, ore kaupiasi drėgmė, kuri kondensuojasi ant šaltų sienų, įsigeria į jas. Drėgnos sienos tampa labiau pralaidžios šilumai, jų vidinis paviršius dar labiau atvėsta, rezultatas - ant jų kondensuojasi dar daugiau drėgmės. Ant tokios sienos susidaro idealios sąlygos pelėsiams veistis - vėsu, drėgna ir nėra oro judėjimo. Tam kad pelėsių nebūtų, reikia padaryti, kad visoje patalpos ertmėje būtu sausa, šilta ir pakankamas oro judėjimas. Turite užtikrinti du dalykus: pirma - pastovią oro apykaitą ~1 kartas/val. Antra sąlyga: šiltas patalpos oras turi pastoviai judėti taip, kad „apiplautų" visus šaltus sienų paviršius ir sušildyti jas. Kitaip tose vietose, kurios atvėsta žemiau ~14 C susidaro kondensatas, po to pradeda veistis pelėsiai. Pats pigiausias bei efektyviausias būdas tai užtikrinti - įrengti tinkamą vėdinimo sistemą. Ji tiekia sausesnį orą ir tokiu būdu palaiko normalų drėgnumą. Jei teisingai sureguliuoti oro padavimo bei ištraukimo srautai - visoje ertmėje vyksta aktyvus oro judėjimas. Kadangi pastoviai vyksta oro mainai, patalpos ore yra žymiai mažesnė dulkių, bakterijų bei mikroorganizmų koncentracija, tame tarpe - pelėsių. Aišku, būtina sąlyga, kad name tvarkingai veiktų šildymas.

Orlaidės skirtos įleisti į patalpą orą, taigi taip vadinamas skersvėjis susidaro visada. Patartina tik apgalvoti kurioje vietoje įrengti orlaidės, kad žiemą šalto oro srautai niekam netrukdytų.

Neprarandant šilumos vėdinant patalpas žiemą naudojama rekuperacinė vėdinimo sistema. Jei nenorite įrenginėti vėdinimo sistemos, o senoviškai naudoti natūralią trauką – tai kiekvienoje patalpoje turi būti organizuota galimybė lauko orui pritekėti keičiant orą, šalinamą iš pastato natūralios traukos kanalais (kitaip jie tiesiog neveikia). Vienas iš galimų sprendimų kaip oras gali ateiti į patalpas yra įrengtas. Bet yra ir gerokai paprastesnis būdas vėdinti kambarius – tiesiog pradarykite langus. Šiuolaikiniai langai turi daug skirtingų atidarymo būdų. Arba galima įrengti vienokias ar kitokias orlaides. Aišku, tuomet prie langų susidarantis skersvėjis gali kelti nepatogumų, kartu iš lauko skverbsis dulkės, triukšmas, vabzdžiai. Tačiau jūs galite viso to išvengti įrengdami rekuperacinę vėdinimo sistemą.

Šio atveju garsą kelia ne vėdinimo kanalai, o vėjas švilpiantis išmetimo stogelyje. Jei pakeisite išmetimo stogelio konstrukciją į tokią, kurioje nesusidaro garsas (arba naudokite sertifikuotą gaminį) triukšmas išnyks.