Apsaugos sistemos butams ir namams

Kalbant apie apsaugos sistemas, išlieka svarbu nepamiršti, jog niekas kitas, nei mes patys savo saugumo negali garantuoti. Esant saugumo poreikiui, natūralu, jog ieškome būdų šiam poreikiui išpildyti, t.y. norėdami ne tik nerizikuoti savo turtu bet ir išvykus iš namų jaustis saugiai, ramiai, investuojame į įvairaus profilio apsaugos sistemas, kurias pabandysime aptarti detaliau. Bendruoju aspektu, apsaugos sistemas galima skirstyti į:

-    elektronines apsaugos sistemas (davikliai, judesio jutikliai, centralės ir pan.);
-    mechaninės apsaugos sistemas (spynos, durų ir konstrukcijos ir pan.).

Bene patikimiausia apsauga, ko gero, galima įsivaizduoti esant elektroninės ir mechaninės apsaugos kompleksą, tačiau kita vertus, asižvelgiant į skirtingus saugumo poreikius, visgi, pravartu apsvarsyti kiekvienos minėtosios sistemos privalumus, kartu, galbūt, surasti trūkumų, nulemsiančių jūsų pasirinkimą.

Elektroninė apsaugos sistema
Kalbant apie elektroninės apsaugos sistemą, paprasčiausiai ją galima apibūdinti kaip objekto signalizacijos sistemą, kuri reaguoja į sukeltą įsilaužimo ar kritinę situaciją, ir praneša apie pažeidimą. Patalpų apsaugos signalizacija, gali reaguoti į judėjimą, garsą, durų ir langų atidarymą, stiklo dužimą, sienų ardymą, vandens nutekėjimą, elektros įtampos dingimą, dujų nuotėkį ir pan.
Apsaugos sistemą, arba paprasčiau kalbant – signalizacijos sistemą, sudaro programuojamas centrinis modulis, vadinamas centrale, išplėtimo ir pagalbiniai moduliai, jutikliai bei vadinamieji signalizaciniai prietaisai, tokie kaip sirenos, blykstės, stendai. Sistemos jutikliai – tai tūrio  jutikliai (infroraudonųjų spindulių, mikrobanginiai, ultragarsiniai, su antiužmaskavimo funkcija ir pan.), stiklo dūžio jutikliai, magnetiniai kontaktai, kiti specializuoti jutikliai: vandens lygio, slėgio kitimo ir kt. Svarbu akcentuoti, jog jeigu patalpose, kuriose rengiamasi įrengti apsauginę signalizaciją atlikti visi apdailos darbai  ir sistemos laidai gadintų bendrą vaizdą, tuomet galima įrengti belaidę apsaugos signalizacijos sistemą, kurioje ryšys tarp sistemos dalių palaikomas radijo bangomis.
Įprastai, apsaugos sistema, veikia per esminius tris saugomuosius ruožus, kurie apsaugo sistemos montavimo metu, pritaikomi kiekvienam būstui individualiai:
•    Pirmas apsaugos ruožas - signalizacijos priemonių visuma, kuriomis blokuojamos visos galimybės patekti į saugomos patalpos vidų: įėjimo durys, ventiliacijos angos, sienos, langai (žaliuzės -  taip pat);
•    Antras apsaugos ruožas - signalizacijos priemonių visuma, kuriomis blokuojama visa patato ar būsto patalpų erdvė.
•    Trečias apsaugos ruožas - signalizacijos priemonių visuma, kuriomis blokuojama patalpos dalis.
Sumontuotos apsaugos sistemos nebūtinai turi turėti visus tris apsaugos ruožus, kadangi kai kurios sistemos saugo vien tik patalpų perimetrą, kitos – vien tik vidinį tūrį. Visgi, geriausia yra toji sistema, kuri apima ir tūrį ir vidinį patalpų tūrį. Šie tūrio detektoriai aptinka įsibrovėlį tuo atveju, jei jis jau yra patalpose.  
Saugomoje patalpoje suveikus apsaugo sistemos signalizacija, reaguojama į glimą pavojų. Daugeliu atvejų, pasirinkus elektroninę apsaugos sistemą, pasirenkamas ir nuolatinis saugomos patalpos (objekto) įrengtos signalizacijos sistemos siunčiamų signalų stebėjimas centrinio stebėjimo pulto (būstinės) kompiuterį. Taigi,  tuo metu, kai gaunamas signalas apie galimą pažeidimą, vyksta saugos tarnybos reagavimas: apsaugos darbuotojai yra siunčiami prie saugomojo objekto, apie galimą įsilaužimą pranešant būsto savininkui, papildomai esant galimybei iškviesti ir kitas specialias tarnybas. Nuolatinis technologinis tobulėjimas, leidžia savo būstą stebėti ir pačiam jo savininkui bet kur, kur tik įmanoma naudotis internetu. Taigi, šiuo atveju, būsto stebėjimas gali būti atliekamas esant betkurioje pasaulio vietoje, kompiuterio ar telefono pagalba, apie galimą įsilaužimą gaunant pranešimus trumpąja sms žinute ar tiesiogiai stebint, kas vyksta įsilaužimo vietoje.
Taigi, ieškantiems patikimo saugumo ir efektyvaus reagavimo į apsaugos sistemos pažeidimus – tai vienas geriausių ir veiksmingiausių variantų. Sistema yra ideali ir tuo, kad atliekamas nuolatinis jos tikrinimas ir testavimas pagal užsakovo ar centrinio stebėjimo pulto užklausimą, garantuoja, jog ši sistema veiks efektyviai ir be trigdžių, taigi, garantuos nuolatinį saugumą ir ramybės jausmą išvykus toliau nuo namų.

Mechaninė apsaugos sistema
Mechaninė apsaugos sistema, dėl savo elementarumo  ir paprastumo, dažniausiai yra derinama kartu su elektronine apsaugos sistema, kaip papildomas, saugumą užtikrinantis faktorius. Šiuo atveju, kabant apie mechaninę apsaugos sistemą, galima minėti esminius saugumą didinančius būsto erdvės elementus: lauko ir buto duris, langus, stoglangius.
Svarbus mechaninės apsaugos elementas – tinkama būsto durų apsauga. Šiuo atveju, būtina prisiminti, jog kone 70 procentų vagišių į  būstą patenka per duris. Taigi, pravartu apsvarstyti kuo aukštesnės saugumo klasės šarvuotų durų įsirengimą, kadangi į prastas duris įmontuotos  net ir kelios geros spynos, vargu, ar padės jaustis saugesniems.
Spynos, galima teigti, įsilaužimo atveju, tampa itin svarbiu apsaugos elementu. Pasirinkus kokybiškas, saugias ir, patartina, kelias spynas, galėsite jaustis jei jau ne visiškai saugus, tai bent jau užikrinti, jog įsilaužėlis į būsto vidų nepateks taip greitai.  Nepamirškite, jog spynos taip pat turi savas saugumo klases, taigi, jei įmanoma, stenkitės įsigyti patvaresnę, kokybiškesnę ir sunkiau išlaužiamą spyną.
Savarbus saugumo elementas, be abejonės – langai. Pastarieji, gali būti apsaugoti specialia, apsaugines 300 mikronų storio visiškai skaidrias plėvele. Užklijuota per visą lango ilgį, tokia plėvelė saugo jį nuo dūžio ir sulėtina įsilaužimo į patalpą procesą. Žinoma, svarbu nepamiršti ir galimybės pasirinkti lango profilius su papildomais apsaugos elementais. Kalbant apie langų saugumą gyvenantiems pirmuosiuose aukštuose, paprasčiausiu mechaninės apsaugos pavyzdžiu tampa grotos arba apsauginės žaliuzės. Galvojantiems apie grotų įrengimą savam būstui apsaugoti, vertėtų apsvarstyti vidinių grotų įrengimo galimybę. Šiuo atveju, nors vidinio būsto interjero  vaizdas kiek nukenčia, saugumo koeficientas padidėja žymiai – norėdamas patekti į vidų per langą, įsilaužėlis pirmiausiai turės išdaužti stiklą, tik vėliau bandyti nupjauti grotas, taigi, tikėtina, jog ilgesnis laiko tarpas užtruktas atidarant grotas bei dūžio garsas, suveiks kaip įspėjamasis veiksnys kaimynų dėmesiui atkreipti.

Taigi, vertinant saugos sistemų optimaliausias galimybes apsaugoti būstą nuo įsilaužėlių, vienintele racionalia idėja, ko gero, galima įvardinti mechaninės ir elektroninės apsaugos sistemų derinimą.