Namų projektavimas, esminiai projektavimo etapai

Bet kurio gyvenamojo namo projektas priklauso nuo kiekvieno jo savininko individualių poreikių ir charakteristikų: šeimos, gyvensiančios name, dydžio, vaikų skaičiaus ir jų amžiaus, sklypo dydžio ir jo reljefo, aplinkinių pastatų ir pan. Namų projektavimas, esminiai projektavimo etapai

Šie kriterijai ne tik apibrėžia, koks turėtų būti projektuojamas namas, bet ir tai, kaip patogiai jame jausis gyvenantis asmuo ar šeima. Gyvenamojo namo projektavimas gali būti skirtomas į šias stadijas:

Architektūrinė projekto dalis
Šioje projekto dalyje, nustatoma pastato išvaizda, pastato charakteris, jo proporcijos, suformuojamos gyvenamojo namo vidaus erdvės, nustatomi ir sumodeliuojami visi statinio funkciniai ryšiai. Kaip atrodys jūsų namas, ar jis bus jums patogus naudoti ar ne, priklauso tik nuo pasirinkto architekto ir bendro darbo su juo. Be abejonės, architektas jums pasiūlys galimybę pasirinkti iš daugelio jau parengtų projektų, tačiau kone 90 procentų tokių projektų, su laiku yra inidividualizuojami, juk savaime suprantama, jog išvydę projektus, norėsite juose bent dalį dalykų pakeisti taip, jog gyvenimas naujajame būste būtų patogus ir lengvas.

Pirminėje projektavimo stadijoje architektas, glaudžiai bendraudams su jumis, daug svarstydamas ir diskutuodamas daro būsimojo namo eskizus ir bando priartėti iki tinkamo jums ir patinkančio pačiam architektui, modelio. Šis eskizavimo etapas užtrunka nevienodai. Tai priklauso nuo architekto darbo stiliaus ir nuo jūsų – užsakovo.
Jūs turite maksimaliai aiškiai išdėstyti savo pageidavimus, svarstymų metu įvardinti, kas tinka, patinka viename eskize, o ko jūs visai nepageidaujate ir kas prieštarauja jūsų gyvensenos būdui. Tik suradus tinkamą variantą, prasideda projekto architektūrinės dalies ruošimas. Iki šio etapo, jūs galite laisvai reikšti savo idėjas, keisti eskizus. Tačiau kai projektas yra užbaigiamas, papildomi pakeitimai sukelia pernelyg daug problemų: pvz. padarius pakeitimą pirmojo aukšto plane, automatiškai reikia keisti visų aukštų planus, fasadus, pjūvius, stogo planą, detales. Taigi, eskizavimo metu laisvai reikškite savo mintis ir bendraukite su architektu, o vėliau leiskite architektui techniškai pavaizduoti sumodeliuotą jūsų gyvenamąjį namą ir aptarinėkite tik būsimas medžiagas, detales, statybos procesą.

Konstrukcinė projekto dalis
Tai – privalomoji techninio darbo projekto dalis, kurią atlieka jau nebe architektas, o inžinierius - konstruktorius. Konstruktorius taip pat labai svarbus asmuo pastato projektavimo procese, nors su konstruktoriumi užsakovas bendrauja mažai. Tačiau be konstrukcinės dalies techninio darbo projekto suderinti neįmanoma, o leidimas statybai neišduodamas. Pagrindiniai elementai, kuriuos būtina tikrinti skaičiavimais: pamatai, sienos, perdangos ir denginiai, stogas.

Pamatai. Jie priklauso ne tik nuo pastato dydžio, aukštų skaičiaus, sienų konstrukcijos (t.y. nuo apkrovų, kurios slegia iš viršaus), tačiau ir nuo grunto. Pasirenkant pamatų tipą, t.y. ieškant paties ekonomiškiausio jų varianto, labai svarbu tinkamai įvertinti geologinių tyrimų rezultatus, kuriuos atlikti gali kvalifikuotas specialistas. Neįrenginėjant rūsio po visu pastatu, jei tai leidžia daryti sklype vyraujantis gruntas, visada yra ekonomiškesni gręžtiniai pamatai, taigi, betono gaminių sutaupymai yra akivaizdūs. Projektuojant energetiškai efektyvų (pasyvų) pastatą, rekomenduotini plokštuminiai pamatai.

Sienos. Pastato sienų konstrukcijos tipą dažnai architektui nurodo pats statytojas. Kartais sienų pagrindines medžiagas rekomenduoja statytojui projekto architektas, vadovaudamasis savo profesine patirtimi, estetinėmis, eskonominėmis savybėmis. Tačiau kiekvienu atveju, jų stiprumą, tvirtumą ir kitas technines charakteristikas tikrina konstruktorius. Išorės sienų šilumines savybes skaičiavimais patikrina architektas arba šildymo sistemų specialistas. Statytojas turėtų natūraliai siekti sumažinti energijos resursų pastatų šildymui sąnaudas. Tai galima padaryti gerinant pastatų atitvarinių konstrukcijų šilumą izoliuojančias savybes.

Denginiai ir perdangos. Tai konstrukciniu požiūriu nėra labai sudėtingas elementas. Gyvenamojo namo erdvės sąlyginai nėra didelės, atstumai tarp sienų – nedideli. Jei namo architektūrinis sprendimas sudėtingesnis, gali atsirasti ir monolitinio gelžbetonio perdangos, konsoliniai elementai. Esant didelėms angoms laikančiose sienose, prireikia konstruoti sijas iš monolitinio gelžbetonio.

Stogas. Architekto darbe stogas labai stipriai formuoja pastato charakterį, estetiką. Tai – svarbus kompozicinis elementas, nulemiantis pastato išorės išraišką. Mansardos patalpose stogo šlaitai suteikia vienokį ar kitokį charakterį vidaus erdvėms. Šlaitinis stogas apsaugo pastatą nuo kritulių, atmosferos poveikio, vėjo, sniego, lietaus ir pan. Tam, kad architekto parinkta stogo forma būtų tvirta ir patikima, kad jis atlaikytų vėjo ir sniego apkrovas, konstruktorius privalo stogo konstrukciją skaičiuoti.
Užbaigus architektūrinę ir konstrukcinę namo dalį, belieka paskutinysis etapas – inžinerinė projekto dalis.

Inžinerinės projekto dalys

Dažniausiai anksti pradėti ruošti visas šias projekto dalis nėra tikslinga. Tačiau kai kurie bendrieji inžinerinių sistemų sprendimai nustatomi jau pirmose projekto rengimo stadijose. Tuomet nusprendžiami vandentiekio ir nuotekų valymo įrenginių įrengimo elementai, elektros tinklo ir (ar) šildymo įrengimas. Jei planuojamas patalpų mechaninis vėdinimas, tuomet randama tinkama vieta pastate vėdinimo agregatų išdėstymui.

Vandentiekis ir nuotekos. Šias abi sritis projektuoja vienas inžinierius, kuris gali dirbti dviem etapais arba prisidėti prie kompleksinio projekto rengimo iš karto. Vandentiekio ir nuotekų tinklus projektuoti pradinėse projekto rengimo stadijose nėra būtina. Projekto suderinimui ir leidimui statybai gauti, užtenka nuspręsti iš kur į gyvenąmąjį namą bus paduodamas geriamas vanduo ir kur bus išleidžiamos buitinės bei nuvedamos lietaus nuotekos. Šių lauko tinklų sprendimo technines sąlygas išduoda miesto ar rajono tinklus tvarkanti žinyba. Ji ir derina suprojektuotą lauko tinklų variantą.
Su vandentiekio ir nuotekų vamzdymu skubėti neverta, tačiau sprendžiant planinę namo koncepciją, būtina atsižvelgti į „šlapių“ patalpų dislokaciją. Visada racionaliau jas grupuoti arba išdėstyti vertikaliai: vieną virš kitos. Tokiu būdu sumažinsite vandentiekio ir nuotekų vamzdynų ilgius, o avarijos atveju, bus užliejamos patalpos, kurioms drėgmės poveikis ne toks pavojingas. O ir vėdinimo kanalai šioms patalpoms yra visada būtini ir labai patogu juos grupuojant įrengti greta.

Elektra ir patalpų apšvietimas. Kaip ir kitas vidaus komunikacijas, taip ir vidaus patalpų apšvietimą racionaliau projektuoti tuomet, kai gyvenamasis namas pastatytas, nes tuomet galima matyti, kaip kuri patalpa atrodo ir namo savininkas geriau supranta, apie ką architektas ar specializuotas inžinierius – elektrikas kalba. Visgi, įrengti bent jau statybinį elektros įvadą visuomet yra būtina jau pradžioje. Visi kiti, vidaus elektros ir apšvietimo tinklai pradedami projektuoti jau bebaigiant statyti pastatą, prieš pradedant tinkavimo darbus.

Šildymas ir patalpų vėdinimas. Šią projekto dalį rengia inžinierius šildytojas – vėdintojas. Šis specialistas gali įsijungti į darbą jau tuojau pat po eskizinio projekto parengimo ir dirbti lygiagrečiai su architektu bei paruošti kompleksinį projektą. Kadangi gyvenamasis namas yra nesudėtingas statinys, pagal galiojančius statybos reglamentus, jis yra neypatingas statinys, taigi, leidimas statybai išduodamas parengtus tik architektūrinę ir konstrukcinę projekto dalis bei išsprendus lauko inžinerines komunikacijas.
Priklausomai nuo pasirinkto šilumos šaltinio šios srities inžinieriui šildytojui – vėdintojui reikia projektuoti šiluminės trasos atvedimą iš artimiausios gatvės pagal šilumos tinklų išduotas chemines sąlygas iki name planuojamo įrengti šilumos mazgo.

Architektų studija Archipas
Architektų studija "Archipas"
Algirdo g. 46-207, Vilnius