Urbanistinis projektas

1. UŽDUOTIS: išnagrinėti teritorijos užstatymą tarp Geležinio Vilko gatvės, Savanorių prospekto, Nerės upės ir Vingio parko ne tik iš komercinės pusės (pigiausios ir greičiausios statybos ir maksimalaus atsipirkimo laikotarpio), bet ir išnagrinėti teritoriją atsižvelgiant į architektūrinį, urbanistinį kompozicinį sprendimą, miesto mąstelio ir gamtinio konteksto sprendimą. 2. PROJEKTO IDĖJA: biūrų, pramogų ir komercijos plotus iškelti prie gatvių, o gyvenamuosius plotus iškelti į teritorijos vidų su vaizdais į upę (integraciją į vandens turizmo kelią - Litexpo rūmai-Verkių regioninis parkas).Tuo pačiu yra sprendžiama garso ir Co2 taršų problema (iš vienos pusės) ir integraciją į gamtą (iš kitos pusės).3. KOMPOZICINIO PLANAVIMO SPRENDIMAS: judant nuo Vingio parko Geležinio Vilko gatve gatvė “daro lanką” ir žėde susijungia su Laisvės prospektu. Išnaudodami šį gatvės “lanką” pagrindinė užstatymo ašis “ištiesiną lanką” ir vizualiai nukreipia į pagrindinį komplekso akcentą - VP ofisų bokštą. Užstatymo ašis primena trikampinę, ištemptą nuo Vingio parko iki Laisvės prospekto aikštę. Aikštė yra pakelta 4 metrais virš Geležinio Vilko gatvės, nes po ja yra požeminiai parkingai. Aikštė yra pieščiųjų zona su daugybe vingiuotų takelių, dekoratyvinių baseinėlių, veja ir apželdinimu. Per visą aikštę nuo Laisvės prospekto iki Vingio parko eina piesčiųjų tiltas 6 metrų aukštyje nuo aikštės paviršiaus. Jis jungia piesčiųjų zoną nuo Laisvės prospekto iki Vingio parko. Tuo pačiu leidžia piestėsiems nekirsti transporto srautų. 4. PAGRINDINĖ DOMINANTĖ-VP BOKŠTAS yra komponuojamas į Laisvės prospekto pusę, kad sukurti labiau dinamišką, vizualinį suvokimą. Aikštės “pabaigą” iš Laisvės pusės formuoja arkos pavidalo bokštas. Iš abejų aikštės pusių išdėstomi komercinės ir pramogų zonos. Teritorijos gilumoje yra gyvenami pastatai. Mastelio parinkimas - didėja nuo upės pusės iki trikampinės aikštės ir mažėja link Geležinio Vilko gatvės esamo ustatymo.