Drąsus Lietuvos skirstomojo tinklo žingsnis atveria naują erą viešųjų pirkimų srityje Baltijos šalyse

Lietuvos skirstomasis tinklas ESO žengė drąsų žingsnį, pirmą kartą Baltijos šalyse į viešuosius pirkimus įtraukdamas aiškų tvarumo matmenį. Tai pokytis, kurio pramonės šakos laukė jau seniai ir kuris turi galimybių formuoti viso regiono rinką.

„Jau daugelį metų kalbama, kad viešuosiuose pirkimuose, be kainos, turėtų būti atsižvelgiama ir į tvarumą, tačiau iki tol realių veiksmų nebuvo prieita. Lietuviai yra pirmieji Baltijos šalyse, kurie tai realiai įgyvendino“, – sako „Prysmian Baltikum“ pardavimų direktorius Tarvo Leppik. Jo teigimu, tai yra aiškus signalas rinkai, kad lūkesčiai viešųjų pirkimų atžvilgiu yra pasikeitę.

Gebėjimas įvertinti produkto gyvavimo ciklą ir poveikį aplinkai

ESO viešųjų pirkimų sąlygose buvo nurodyta, kad 80 % sprendimo grindžiama kaina, o 20 % – tvarumo kriterijais, kurių centre, be kita ko, buvo CO₂ pėdsako vertinimas, t. y. EPD („Environmental Product Declaration“). Tai reiškia, kad gamintojas turi sugebėti įvertinti visą savo produkto gyvavimo ciklą ir poveikį aplinkai. Be to, viešajame pirkime buvo atkreiptas dėmesys į naudojamų medžiagų kilmę, perdirbimą ir pakuotes. Pavyzdžiui, buvo svarbu, ar pakuotės pagamintos iš sertifikuotų medžiagų ir ar pakuotes iš tiesų galima grąžinti bei pakartotinai panaudoti.

„Kabelis visada tiekiamas su pakuote ir tara, tačiau kyla klausimas, kas su jais toliau daroma“, – aiškina „Prysmian Baltikum“ statybos segmento produktų vadovas Raigo Viltropas. „Europos Sąjungoje gamintojas privalo priimti atgal savo pakuotes, tačiau jei prekės atvežamos iš kito pasaulio krašto, o pakuotės paliekamos čia, jos tampa tos vietos šiukšlėmis. Mes visada susigrąžiname savo medines statines ir naudojame jas pakartotinai. Tai yra atsakingos verslo veiklos dalis, ir aišku, kad, jei statines naudojame pakartotinai, dalis miško lieka nenukirsta“.

Kaip teigia Leppiko, iš pradžių buvo baiminamasi, kad aplinkosaugos reikalavimų įtraukimas į viešuosius pirkimus padidins kainas, tačiau praktika rodo priešingą dalyką. „Konkurencija niekur nedingsta. Tie, kurie iki šiol buvo pigūs, dabar tiesiog turi dar labiau pasistengti, o be kainos, turi atitikti ir kitus kriterijus. Vakarų Europoje tokie modeliai jau daugelį metų taikomi, ir kainos dėl to nepadidėjo“, – pateikia jis kaip pavyzdį. „Tikimės, kad tai įkvėps ir kitas valstybines įmones. Europoje matėme ir 60/40 paskirstymo konkursus, kur aplinkai skiriama dar daugiau dėmesio. Ir nieko neatsitiko, nes rinkoje tebėra pakankamai tiekėjų. Klausimas yra labiau tai, ar pakaks drąsos žengti šį žingsnį“.

Pastaraisiais metais Lietuva iš Baltijos šalių buvo pažangiausia tvarumo klausimais.

Kelių pakraščiai yra švarūs, bet užkulisiuose ne viskas taip žalia

Viltropo teigimu, iš išorės atrodo, kad Estija mąsto ekologiškai, pavyzdžiui, mūsų kelių pakraščiai yra švarūs, nėra šiukšlių, tačiau, deja, užkulisiuose reikalai nėra tokie žali, o pažanga buvo netolygi.

Tą pačią nuomonę patvirtina ir 2025 m. atlikto „Siemens“ ir partnerių verslo ekosistemos tyrimo rezultatai, pagal kurią Estijos statybos sektorius ir pramonė juda tvarumo, skaitmeninimo ir žiedinės ekonomikos link, tačiau plėtra nevyksta tolygiu tempu. Tyrimo tikslas buvo nubrėžti Estijos pramonės ir infrastruktūros sektorių tvaraus vystymosi kryptis bei verslo galimybes iki 2035 m. Tyrimas rėmėsi 45 iš dalies struktūruotais interviu su didelių, vidutinių ir mažų įmonių, akademinių įstaigų, viešojo sektoriaus bei profesinių sąjungų atstovais.

„Tyrimas gerai atspindėjo tai, ką matome kasdien“, – sako Viltropas. „Įmonės yra pasirengusios ir juda į priekį, tačiau viešasis sektorius ne visada žengia tuo pačiu tempu. Tikslai yra, tačiau jų įgyvendinimui reikia daugiau nuoseklumo. Didžiosios tarptautinės įmonės, labiausiai kotiruojamosios biržoje, yra įpratusios kasmet vertinti savo poveikį aplinkai ir nustatyti tikslus. Mums tai nėra nauja tema – mes sistemingai žengiame link anglies poveikio neutralumo ir laikomės savo tikslų grafiko. Klausimas tas, kaip viešasis sektorius ir kitos įmonės galėtų žengti tuo pačiu tempu“.

Žingsniai link ekologiškesnės gamybos yra nuoseklūs

„Prysmian“ žingsniai link ekologiškesnės gamybos buvo nuoseklūs. Keiloje esančiame gamybos pastate dyzeliniai krautuvai keičiami elektriniais, visas apšvietimas perkeliamas į energiją taupančius LED sprendimus, o šildymas ir energijos vartojimas valdomi išmaniai, maksimaliai išnaudojant gamybos procesų metu susidarančią šilumą. Be to, jau daugelį metų įmonė vartoja energiją iš CO2 neutralių šaltinių, o gamybos procesai nuolat optimizuojami, kad būtų sumažintos tiek energijos sąnaudos, tiek poveikis aplinkai.

„Tvarumas reiškia kasdienius sprendimus – kaip gaminame, ką naudojame ir ką paliekame po savęs“, – sako Viltropas. „Tiek ESO žingsnis, tiek platesnės rinkos tendencijos rodo, kad pokyčiai jau prasidėjo, nors ne visi juda vienodu tempu. Pirmasis žingsnis yra svarbiausias – kai jis žengiamas, kiti pradeda sekti. Mes jau daugelį metų dirbame tvarumo srityje ir galime užtikrinti, kad laimėti yra daugiau nei prarasti“.
Straipsnis buvo paskelbtas ehitusuudised.ee.