7 faktai, kurių nežinojote apie lieptų ir tiltų įrengimą

Savo sodyboje norite pasistatyti lieptą prie iškasto tvenkinio, o gal turite priėjimą prie valstybinio vandens telkinio? Viskas ne taip paprasta, kaip gali pasirodyti. Pirmiausia, ką turėtumėte padaryti, tai pasitarti su specialistais. Apie lieptus ir paplūdimio įrengimą sklando nemažai mitų ir net pasakų lygio informacijos, todėl savarankiškai pastatytas lieptas gali atnešti daugiau bėdos, o ne naudos ir grožio.

Šiame straipsnyje pateiksime keletą esminių faktų, kuriuos turėtumėte apsvarstyti prieš planuodami lieptą savo sodyboje ar sklype.

Lieptas ar tiltas – kas yra kas?

Nesame kalbininkai ir ne lietuvių kalbos žodynas, tačiau galime paaiškinti viską paprastai ir suprantamai. Lieptas ir tiltas yra statiniai, skirti vaikščioti ir stovėti virš vandens.

Tiltas yra statomas nuo sausumos iki sausumos. Jis gali turėti atramų, kurios statomos vandenyje, tačiau gali jų ir neturėti. Jei jūsų tvenkinyje yra sala, tai statinys nuo kranto iki salos vadinsis tiltu arba tilteliu.

Lieptas yra statinys, kurio tik vienas galas siekia sausumą, o kitas baigiasi vandens telkinyje. Lieptas taip pat gali turėti, o gali ir neturėti atramų vandenyje. Tie, kurie turi atramas vandenyje vadinami poliniais lieptais. Tie, kurie neturi atramų ir laikosi ant specialių vandenyje neskęstančių plūdurų vadinami pontoniniais lieptais.

Tam tikrais atvejais gali būti statomas ir lieptas, ir tiltelis.

Abu žodžiai nuo senų senovės vartojami kaip sinonimai, todėl nevertėtų pykti, jei lieptas pavadinamas tilteliu, arba tiltelis – lieptu. Esmė išlieka ta pati – statinys pereiti vandens telkinį arba jo dalį.

Kada statomi poliniai lieptai?

Poliniai lieptai yra statomi ant medinių arba metalinių polių. Polius reikia įkalti, todėl šiam veiksmui būtinas tvirtas pagrindas. Dėl šios priežasties dauguma polinių lieptų yra statomi žiemą, kai vandens telkinį padengia pakankamai storas ledo sluoksnis, kuris išlaiko kelis suaugusius žmones su specialia technika.

Pagal iš anksto parengtą planą lede yra gręžiamos eketės, į kurias kalami poliai. Poliai kalami specialia technika, nes rankiniu kūgiu galima įkalti tik gana nestorą metalinį polių, be to nėra jokios garantijos, kad pavyks įkalti pakankamai giliai. Vandens telkinio dugnas gali būti molingas arba žvyruotas, todėl rankomis daug nenuveiksi – prireiks specialios technikos.

Tiesa, yra galimybė kalti polius ir vasarą, kai nėra ledo. Tik tokiu atveju reikia atsivežti specialią baržą, kad būtų galima ant jos stovint įkalti polius. Tai labai smarkiai padidina liepto įrengimo kainą, todėl ši technologija naudojama itin kraštutiniais atvejais. Stovint valtyje, deja, poliaus įkalti pakankamai giliai nepavyks, nes jai trūksta stabilumo.

Liepto projektas ir leidimai

Jei statote polinį lieptą valstybiniame vandens telkinyje, BŪTINAI reikia gauti leidimą. Be leidimo nė vienas lieptų montuotojas nesiims darbo, nes baudos už nelegalius statinius valstybiniuose vandens telkiniuose yra didelės.

Kitas svarbus momentas – liepto projektas. Tai savotiškas brėžinys, kuriame pateikiamas ne tik liepto vaizdas, bet ir surašomos tikslios medžiagos, konstrukcijos, nubraižomas dugno reljefas ir medžiagiškumas. Projektuoti lieptus gali landšafto profesionalai, taip pat ir architektai. Net jei tai nedidelis lieptelis, skirtas žvejybai ar maudymuisi, projektas padeda išvengti didelių nesusipratimų.

Kokie gali būti nesusipratimai? Štai vienas iš esminių...

Liepto aukštis – labai svarbu

Lieptų statytojai rekomenduoja lieptelį statyti bent 30-40 cm virš vandens.

Prieš statant lieptą būtina atkreipti dėmesį į vandens telkinio savybes ir mūsų klimato išdaigas. Pavasarį, kai ledai ištirpsta, vandens lygis telkinyje gali pakilti dramatiškai vos per keletą valandų. Jei lieptas pastatytas upėje, per pavasarinį potvynį jis gali būti apsemtas labai greitai. Ledonešis gali apgadinti liepto konstrukcijas ir turėklus, nors metaliniams poliams šis reiškinys nėra baisus. Dėl to būtina žinoti, iki kokio lygio kyla vanduo.

Ta pati situacija galioja ir ežerams bei dideliems ar mažiems tvenkiniams. Jei krantai statūs, o lieptas yra žemiau krantų lygio, nors ir virš vandens, gali taip nutikti, kad pavasarį tvenkinys bus apsemtas iki kraštų, o lieptelis tada panirs po vandeniu. Ledonešis gal daug žalos ir nepadarys, tačiau apgadinti gali.

Ar tai reiškia, kad upėse ir negiliuose tvenkiniuose negalima statyti lieptų? Tikrai ne. Kai vandens lygis kyla labai smarkiai, rekomenduojama rinktis ne polinius, bet pontoninius lieptus, kuriems vandens lygis beveik nesvarbus.

Pontoniniams lieptams nereikia leidimų

Taip, statant pontoninį lieptą jokių statybos leidimų nereikia, kadangi tai yra vandens transporto priemonė – plaustas. Jis grandinėmis pritvirtinamas prie specialios ant kranto sumontuotos konstrukcijos. Tokiu būdu kartais net polių kalti nebūtina. Kylant vandens lygiui, kyla ir pats pontoninis tiltas, tačiau konstrukcija, jungianti krantą su pontonu turi būti suplanuota taip, kad besikeičiantis vandens lygis jos nesulaužytų.

Pontonus vietoje laiko specialūs betoniniai inkarai, kurie yra pakankamai sunkūs ir stabilūs, todėl jų nenuneša stipri upės srovė. Jie neturi jokių tvirtinimo konstrukcijų, įleistų į žemę, todėl nelaikomi statiniais, kuriems valstybiniuose vandens telkiniuose reikėtų leidimo.

Pontoninis lieptas gali būti iki 30 metrų, jei vandens telkinys pakankamai platus, arba priešingas krantas yra toli.

Liepto aksesuarai

„Nuogas“ lieptas yra tik poliai arba pontonai, laikanti konstrukcija ir medinis „takelis“. Bėda ta, kad toks lieptas yra pavojingas, ypač pontoninis, kadangi esant bangoms jis siūbuoja ir žmogus einantis tokiu lieptu gali nukristi į vandenį.
Dėl to būtini ir papildomi aksesuarai – statramsčiai ir turėklai. Juos būtina numatyti iš karto, planuojant lieptą, kadangi tam tikrose vietose jie turi būti itin tvirti, kitur gali reikėti jų nemontuoti iš viso (kad toje vietoje galima būtų padaryti prieplauką valtims arba įlipimą į vandenį – kopetėles).

Liepto aksesuarais laikomi ne tik turėklai, bet ir kopėtėlės į vandenį, suoliukai ar net nardymui skirta pakyla.

Ant liepto turėklų papildomai montuojamas specialus apšvietimas ar net loveliai gėlėms. Visos šios smulkmenos yra be galo svarbios, todėl į jas reiktų atkreipti dėmesį dar planuojant ir projektuojant lieptą.

Liepto prieigos užmirštamos be reikalo

Dažnas vandens telkinio savininkas, planuodamas statyti lieptą pamiršta sutvarkyti ir tinkamai paruošti liepto prieigas. Tai labai svarbi projekto dalis, nes tinkamai paruoštas krantas ir sutvarkyta krantinė atveria visai kitokius vaizdus.

Specialistai, statantys lieptus ne visada atlieka tokius darbus, kadangi jie labiau traktuojami kaip aplinkos tvarkymas, o ne vietos lieptui paruošimas. O darbo čia nemažai – reikia išlyginti stačius krantus, atsisakyti šlaitų. Taip pat pakeisti vandens augaliją. Kartais net reikia atvežti žvyro, kad krantas nebūtų dumblėtas. Viskas priklauso nuo to, kokia liepto paskirtis. Jei nuo jo šokinės ir maudysis žmonės, išlipimas į krantą turi būti sutvarkytas taip, kad būtų malonu palikti vandenį ir išlipti ant kranto. Jei iki kranto bus galima priplaukti valtimi, reikia pagalvoti ir apie kitą procesą – kaip tą valtį į vandens telkinį nuleisti. Tam reikalingas specialus privažiavimas, kur būtų galima pristumti valtį ant specialios priekabos – nuleidimo platformos.

Kaip iki liepto bus atvesta elektros instaliacija? Visa tai reiktų numatyti iš anksto, dar prieš statant lieptą, nes aplinkos tvarkymo darbai gali būti atliekami vasarą, kai vandens telkinio prieigos yra sausesnės, o žiemą statomas lieptas.

Liepto statymas – ilgas procesas, todėl visada rekomenduojame pasitarti su specialistais iš Lieptai.lt.