Langai pasyviam namui

Pasyvaus namo kriterijai
Tai pastatas su tokiu mažu šildymo energijos poreikiu, kad didžiąja dalimi jį galima patenkinti esama modernia vėdinimo sistema. Pagal PassivHaus instituto (PHI) reikalavimus pasyvusis namas turi išpildyti 5 kriterijus:
1. Metinis šilumos poreikis ne daugiau 15 kWh/m2;
2. Maksimali reikalinga šildymo galia iki 10 W/m2 per metus, praktiškai tai reiškia, kad ir žiemą turėtų užtekti šilumos, gaunamos per vėdinimo sistemos šilumokaitį;
3. Pirminės energijos poreikis šildymui, karšto vandens ruošimui bei buičiai ne daugiau 120 kWh/m2;
4. Vasarinis komfortas (temperatūra virš 26 laipsnių < 10%);
5. Sandarumas (taip vadinamas Blower-Door-Test n50<0,6/h).

Dabar, kai žinome, kas tai PassivHaus instituto standartas, kaip jis pasiekiamas (to paties PHI rekomendacijos):
- labai geras išorinių sienų izoliavimas (šilumos perdavimo koeficientas < 0,15W/m2K);
- „šilumos“ (anksčiau vadintų „šalčio“) tiltų minimizavimas,
- puikus pastato sandarumas;
- šilumos izoliavimo požiūriu PassivHaus standartui pritaikyti langai (U ≤ 0,8 W/m2K);
- vėdinimo sistema su didelio efektyvumo šilumokaičiu;
- specialus projektavimas bei orentavimas pagal pasaulio šalis.Langai pasyviam namui

Pasyvaus namo langai
Buvo laikai, kai langas buvo mažai kam įdomus produktas. Juk visada buvo galima pasistatyti papildomą šilumos šaltinį. Pastaraisiais metais, augant energijos kainoms ir didėjant susirūpinimui klimato kaita, plintant pasyviojo būsto statybos būdui, ypač išaugo poreikis langams, atitinkantiems PH statybos kriterijus. Taip yra todėl, nes šiluminės varžos požiūriu silpniausia statinio vieta išlieka langai (remiantis įvairiais šaltiniais nuo 35 iki 53% šilumos netenkama per langus). Todėl tokius langus rekomenduojama statyti ne tik į „pasyvaus“ namo sienas, bet ir į naujus tradicinės statybos pastatus bei rekonstruojant ar renovuojant senuosius.

Tradicinis medinis taip vadinamo „europinio“ standarto IV68 ( 68 mm rėmo storio) langas, esant lauko temperatūrai -15ºC, per parą „surenka“ beveik ketvirtį litro vandens kondensato pavidalu. O tai jau yra priežastis pelėsiui ar net puviniui susidaryti. Ką jau kalbėti apie įprastus langus iš plastiko ar aliuminio.
Tokio įprasto lango šilumos laidumo koeficientas, reglamentuojamas daugelio Europos šalių statybos normų, privalo būti ne didesnis 1,4 W/m²K, t.y. beveik du kartus blogesnis nei privalomas „pasyviajam“ langui.
Tiek PassivHaus Instituto (PHI), tiek kitų sertifikavimo įstaigų reikalavimas, kad PH skirto lango šilumos laidumo koeficientas neviršytų 0,8 W/m²K. Lygiai taip pat, o gal net ir svarbiau, kad jau  angoje sumontuotam langui  šis parametras neviršytų 0,85 W/m²K.


Langų pasyviems namams kriterijai
Yra šie pagrindiniai kriterijai ir reikalavimai pasyvių namų langams:
- trijų stiklų paketai su šilumos laidumo koeficientu ≤ 0,7 W/m²K;
- paketuose šiltas rėmelis iš plastiko ir nerūdijančio plieno, vietoj tradicinio šilumai labai laidaus aliuminio;
- vienaip ar kitaip šildytas rėmas;
- orui ir vėjui sandarus montavimas;
- lango rėmo montavimas į izoliuojančią medžiagą, kuo labiau padengiant patį rėmą.

Pasyvusis langas ne tik taupo energiją, bet ir suteikia sveiką, bei malonią aplinką gyvenimui.  Be grynai šiluminių charakteristikų, aktualių pagrindiniam PH faktoriui (<15 kWh/m2 energijos šildymui), tik pasyvieji langai su ne didesniu nei 0,85 W/m²K šilumos perdavimo  koeficientu   užtikrina ir vadinamuosius komforto parametrus.

Teisingas „pasyviųjų" langų montavimas

Būtent pasyviajame name temperatūros prie visų sienų (tam tarpe ir sienos su langais) yra daugmaž vienodos, ir tik tokiame name turimas rezultatas - malonus ir jaukus klimatas. Todėl būtent PH sertifikuoti langai yra bene svarbiausia tokios statybos detalė. Teisingas „pasyviųjų" langų montavimas turi savų specifinių niuansų ir yra labai svarbus aspektas visoje PH koncepcijoje. Ir tą lemia mano jau minėto antrojo parametro (įstatyto lango U vertė) svarba. Neveltui sertifikuojant reikalinga pateikti ir kelis montavimo angoje būdus. Net ir geriausias pasyvusis langas bus tik išmesti pinigai, jei nebus tinkamai įstatytas. PHI specialistai paskaičiavę, kad lango šilumos perdavimo koeficiento pagerinimas 0,1 W/m²K sutaupytų Vokietijoje, Austrijoje bei Pietų Tirolyje 2,5 mlrd. kWh energijos, o pagerinus 0,2 W/m²K kasmet susidarytų 1 m pločio, 1 m gylio ir 6000 km ilgio naftos kanalas. Jau dabar, naudojant modernius stiklo paketus, kurių šilumos perdavimo koeficientas yra 0,5 W/m²K, nebeatrodo fantastika. Ateities vakuuminiams arba su daugiasluoksnėmis dangomis paketams planuojama pagerinti šį rodiklį iki 0,35 W/m²K. Tai reiškia, kad langas bus kaip šilumos šaltinis, o mes gyvensime „nulinės energijos", (kai namas pilnai sunaudoja savo paties sukurtą energiją) arba „plius energijos", (kai jos sukuria dar daugiau nei sunaudoja) namuose.


Pasyvių namų langų palyginimas su kitais gaminiais
Pasyviam namui skirti langai dažnai painiojami su tais, kurie yra skirti vadinamam „mažos energijos namui“ (tokio lango pagrindiniai kriterijus U yra ne didesnis kaip 1,0 W/m²K, o energija 1 m2 šildymui per metus - 35 kWh). Tai dažniausiai yra profiliai su priklijuotu arba taše įaugintu poliuretanu. Tokių langų pagrindinis trūkumas yra tai, kad mediena nekvėpuoja ir savyje kaupia drėgmę. Be to, profiliuose visos trys sudėtinės medžiagos tarpusavyje susijusios ir esant temperatūros pokyčiams dirba skirtingai, dėl ko, laikui bėgant, atsiranda problemos kampuose.  
Pasyvių langų esminis skirtumas yra tai, kad tokiems langams faktiškai neturi jokios įtakos nei laiko tėkmė, nei klimatinės sąlygos. Tiek pats šiltas profilis, tiek ir profilio aliuminis kampuose sujungtas atskirai ir kietai, o ant medinio rėmo užspaustas per klipsus. Langai yra dengti aliuminiu, o jų priežiūra yra minimali.