Žengiant nuo A iki A+ energinės naudingumo klasės: kas keičiasi?

Nuo 2018 m. sausio mėn. 1 d. pateiktuose prašymuose naujam namui statyti, turi būti numatoma A+ energinė naudingumo klasė. Šis žingsnis nuo A iki A+ energinės naudingumo klasės visai nedidelis, tačiau tikrai atneš pokyčių, teks paišlaidauti, norint atitikti keliamus reikalavimus. Šiek tiek apžvelgsime pagrindinius pasikeitimus.

A energinės naudingumo klasės pastatui (ar jo daliai) reikalaujama, kad būtų įrengta mechaninio vėdinimo su rekuperacija sistema, rekuperatoriaus naudingumo koeficientas turi būti ne mažesnis už 0,65 ir rekuperatoriaus ventiliatorių naudojamas elektros energijos kiekis neturi viršyti 0,75 Wh/m³. A+ energinio naudingumo klasės pastate (jo dalyje) taip pat reikalaujama, kad būtų įrengta mechaninio vėdinimo su rekuperacija sistema, tačiau jau rekuperatoriaus naudingumo koeficientas turi būti ne mažesnis už 0,80 ir rekuperatoriaus ventiliatorių naudojamas elektros energijos kiekis neturi viršyti 0,55 Wh/m³. Rekuperacija – tai mechaninės ventiliacijos būdas, kurio pagalba išeinantis slogus patalpos oras rekuperatorių pagalba naudojamas šildyti (šaldyti) įeinantį orą. Esant rekuperaciniai sistemai namuose nebus drėgmės, tuo pačiu išvengsite pelėsio. Bus pastovi temperatūra bei jokių skersvėjų, pašalinamos dulkės ir kitos smulkios dalelės, galinčios alergizuoti.

Keičiasi reikalavimai sandarumo bandymo rodikliui, esant 50 Pa slėgių skirtumui tarp pastato vidaus ir išorės turi neviršyti nurodytų oro apykaitos verčių:

Žinoma, svarbu nepamiršti, kad nustatant pastato energinio naudingumo klasę, tinka tik akredituotų laboratorijų gauti rezultatai. Akredituotas laboratorijas, atliekančias sandarumo bandymus, galite rasti čia: http://www.nab.lt/akredituotu-istaigu-sarasas. Sandarumo bandymai privalo būti atliekami laikantis standarto LST EN ISO 9972:2015 reikalavimų.

Puikaus namo sandarumo siekiant, būtina nepamiršti sandarinimo priemonių. Ypatingai reikia atkreipti dėmesį į langus, duris, sujungimus su sienomis, stogais, tinkamai sujungti plėveles.

Sumažinta atitvarų šilumos perdavimo koeficiento vertė, vidutiniškai apie 10 proc. Tokiu atveju reikės šiltinti storesniu šiltinimo sluoksniu atitvarose ir, žinoma, tai reikš storesnes sienas. Norint sumažinti sienų ar kitų konstrukcijų storį, reikės rinktis efektyvesnes šiltinimo medžiagas. Pvz.: norint sumažinti sienų ir kitų konstrukcijų storį, efektyvus sprendimas šiuo atveju būtų uždarų porų poliuretano putos, kurių šilumos laidumo koeficientas leis šiltinti plonesniu šiltinimo sluoksniu nei atvirų porų poliuretano putomis, mineraline vata ar ekovata. Plačiau apžvelgsime keliamų reikalavimų, gyvenamųjų pastatų atitvarų šilumos koeficientams, pokyčius:

Keičiasi rodiklių C1 ir C2 vertės, pagal juos nustatoma energinio naudingumo klasė. C1 – parodo neatsinaujinančios pirminės energijos vartojimo efektyvumą šildymui, vėdinimui, vėsinimui ir apšvietimui. C2 – parodo neatsinaujinančios pirminės energijos vartojimo efektyvumą karštam vandeniui ruošti. Atitinkamos energinio naudingumo klasės pastato (jo dalies) energijos vartojimo efektyvumo rodiklių C1 ir C2 vertės turi atitikti šiuos reikalavimus:

Norminės šiluminės energijos sąnaudos taip pat keisis, A ir A + klasės pastatų energijos sąnaudos, priklausomai nuo jų paskirties, skirsis keliasdešimt procentų. Siekiama sumažinti į aplinką išmetamų CO2 dujų kiekį, todėl tam pačiam plotui turės užtekti mažesnės galios katilo.

Sekantis žingsnis - 2021 m., kai jau bus reikalaujama A++ energinės naudingumo klasės.

Detalesnės informacijos galite rasti įsakyme: dėl statybos techninio reglamento STR 2.01.02:2016 „Pastatų energinio naudingumo projektavimas ir sertifikavimas“ patvirtinimo.