Rąstinių namų šiltinimo medžiagos

Beveik visuose senuosiuose rąstiniuose pastatuose Lietuvoje kaip šiltinamoji medžiaga tarp rąstų buvo naudota viena iš daugelio samanų rūšių - kiminai. Vėliau juos rinkti uždrausta, kai kurios kiminų rūšys įrašytos į Lietuvos raudonąją knygą. Tad paskutiniais dešimtmečiais vėl atgimstant rąstinei statybai kaip šiltinamoji medžiaga tarp rąstų dažniausiai naudojamos kitos medžiagos. Galima rinktis tiek natūralias: samanas, liną, vilnos juostas, tiek ir dirbtines: akmens vatą, sinteponą ar besiplečiančias juostas. Rąstinių namų šiltinimo medžiagos

Rąstiniams namams kaip šiltinamosios medžiagos tarp rąstų gali būti naudojamos:

Samanos. Toli gražu ne visos samanos tinka kloti tarp rąstų. Kai sakoma, kad tarp rąstų klotos samanos, tai reiškia, kad dėti būtent kiminai. Šie augalai auga tik rąistuose - ten pat, kur ir spanguolės, tiksliau, spanguolės auga ant kiminų kupstų. Pelkių ekosistema - ypač jautri. Sakoma, kad žmogaus pėda, įminta į kiminus, visiškai atsistato tik per 50 metų. Vidutiniam rąstiniam namui pastatyti reikėdavo net kelių vežimų kiminų. Išrovus tokį kiekį samanų, ilgiems dešimtmečiams sudarkomas nemažas plotas pelkės paklotės. Šiuo metu kiminus rinkti Lietuvoje uždrausta, bet kai kas įsiveža jų iš Baltarusijos ar kitų valstybių, kur dideli pelkynų plotai. Augalas turi savyje antiseptinių medžiagų. Jis nepelija, sugeria drėgmę ir kvapą, sudūlėja tik per labai ilgą laiką. Kiminai klojami tik šlapi, jei jie perdžiūvę - netgi specialiai šlapinami. Svarbu per visą rąsto ilgį sudėti vienodo storio kiminų juostą bei kruopščiai patikrinti, ar tarp jų nėra kankorėžių ar kitų svetimkūnių, kurie gali trukdyti rąstams susėsti. Senovėje sakydavo, kad rąsto išdroža iškirsta gerai, jei ant apatinio rąsto nuleidžiamas viršutinis rąstas savo briauna nukirsdavo kiminų perteklių.

Vilnos juostos. Natūrali kvėpuojanti medžiaga, apie kurios šilumines savybes yra plačiai žinoma. Nepūva, nebijo drėgmės, nepelija. Norvegijoje avių vilna rąstiniams pastatams šiltinti naudojama nuo senų laikų ir iki šiol tai yra medžiaga numeris vienas. Vilnos juostų galima įsigyti reikiamo pločio ir ilgio. Viršutinio rąsto slegiama juosta susispaudžia, užkirsdama kelią vėjui patekti į pastato vidų.

Lino juostos. Lininis audinys gerai sugeria drėgmę, nesukelia alergijų. Pasižymi gera šilumos ir garso izolia cija, leidžia išgarinti perteklinę drėgmę iš sienų. Visgi jis turi ir vieną rimtą minusą - anksčiau ar vėliau supūva ir netenka izoliacinių savybių. Lininės izoliacinės juostos sudarytos iš 100 proc. lino pluošto, austinio rišamojo pluošto ir nekenksmingų aplinkai medžiagų, stabdančių liepsnos plitimą. Juostos pjaustomos pagal užsakymą reikiamo pločio ir ilgio.

Besiplečiančios juostos. Ant rąsto paviršiaus sumontuotos juostos nepriklausomai nuo temperatūros greitai išsiplečia taip užpildydamos ir užsandarindamos plyšius. Sandarinimo savybės pasireiškia tuomet, kai suspaudus juostą poros užsidaro, o dalis jų suspaudžiama tiek, kad vandens molekulės praleidžiamos tik virtusios garais. Tokiu būdu tinkamai suspausta juostos siūlė „kvėpuoja", tačiau tuo pat metu nepraleidžia vandens ir vėjo. Medžiaga nedūlėja ir neskleidžia dulkių, yra biologiškai neaktyvi, todėl joje ir ant jos nesiveisia pelėsis.

Mineralinės vatos juostos. Jos atsparios puvimui, nes apdorotos silikonu, siekiant apsaugoti nuo vandens poveikio, yra minkštos ir supakuotos į ritinius. Kadangi gaminamos iš neorganinės medžiagos, mineralinės vatos juostos yra chemiškai neutralios, medžiagoje nesiveisia parazitai.

Svarbu! Klojant šiltinamąją medžiagą tarp rąstų svarbu, kad ji neišsikištų į išorę. Priešingu atveju drėgmė kapiliariniu principu gali prasiskverbti tarp sienojų.