Kiek galima sutaupyti apšiltinus namą?

Kiek galima sutaupyti apšiltinus namą?

Namo šiltinimas yra viena efektyviausių investicijų, leidžiančių sumažinti šildymo išlaidas ir pagerinti gyvenimo komfortą namuose. Tinkamai apšiltintas pastatas sunaudoja gerokai mažiau energijos, nes šiluma išlieka patalpų viduje, o šaltis nepatenka per sienas, stogą ar grindis. Apšiltinus namą galima sutaupyti 30–70% išlaidų šildymui, priklausomai nuo pastato būklės, šiltinimo kokybės ir pasirinktų medžiagų. Šiuolaikinės šiltinimo medžiagos, kaip poliuretano putos, termoputos ar pučiama biri vata, padeda sumažinti šilumos nuostolius ir padidinti gyvenimo komfortą.

Daug šilumos iš namo prarandama per konstrukcijas, kurios nėra sandarios arba turi nepakankamą šiltinimo sluoksnį. Šiluma natūraliai kyla į viršų, todėl labai svarbu užtikrinti gerą stogo ar perdangos šilumos izoliaciją. Taip pat daug energijos prarandama per sienas, ypač jei jose yra oro tarpai arba susidariusios nesandarios vietos. Grindys ir pamatai taip pat gali turėti įtakos šilumos nuostoliams, ypač kai patalpos yra virš nešildomų erdvių. Vidutiniškai neapšiltintas arba prastai apšiltintas namas praranda per stogą apie 25–35%, per sienas netenka apie 20–30%, o per grindis gali netekti apie 10–20% šilumos.

Tai reiškia, kad didelė dalis pinigų už šildymą tiesiog „išeina į lauką“.

Apšiltinus namą sumažėja šilumos praradimas, todėl energijos šildymui reikia mažiau. Tai reiškia mažesnes sąnaudas kurui, elektrai ar kitam energijos šaltiniui. Pavyzdžiui, vidutinio dydžio gyvenamasis namas gali sunaudoti kelis kartus mažiau energijos po to, kai pagerinamas jo sandarumas ir šiltinimo sluoksnis. Net jei šildymo kainos su laiku kinta, mažesnis energijos poreikis visada leidžia sutaupyti.

Apšiltintas namas, padeda ne tik sumažinti išlaidas energijai, bet ir palaiko stabilesnę temperatūrą patalpose. Žiemą šiluma išlieka ilgiau, todėl patalpos neatvėsta taip greitai, o vasarą patalpos lėčiau įkaista. Išlaidos energijai sumažėja ne tik žiemą, bet ir vasarą, kada vėsiname patalpas dėl karščių.

Praktikoje apšiltinus stogą, sienas ar oro tarpą, jau klientai pajuto sekančią žiemą naudą, nes pakilusi patalpų temperatūra, sumažino išlaidas energijai. Investicija į šiltinimą dažniausiai labiau pasimato per keletą metų, nes sumažėjusios sąskaitos už šildymą leidžia susigrąžinti dalį išlaidų. Be to, didėja ir nekilnojamo turto vertė. Energiškai efektyvūs namai yra patrauklesni pirkėjams ir nuomininkams, nes jų išlaikymas kainuoja mažiau. Aukštesnė energinė klasė taip pat tampa vis svarbesniu kriterijumi perkant būstą.

Po apšiltinimo, didžiausią naudą paprastai pajunta senesnių namų savininkai, nes tokiuose pastatuose šilumos nuostoliai dažnai būna didžiausi. Kiekvienas pastatas yra skirtingas, todėl sutaupymo dydis priklauso nuo konstrukcijų būklės, izoliacijos storio ir sandarumo lygio.

Didžiausią efektą dažniausiai duoda stogo (arba perdangos) šiltinimas, nes per viršutines konstrukcijas prarandama daugiausia šilumos. Šiluma natūraliai kyla į viršų, todėl jei stogas ar perdanga nėra pakankamai apšiltinti ir sandarūs, šiluma greitai pasišalina iš patalpų. Dėl šios priežasties, net ir šildant patalpas, didesnė temperatūra nepasiekiama, o energijos sąnaudos išlieka didelės.

Sienos sudaro didelį pastato plotą, todėl jų šiltinimas taip pat turi didelę įtaką. Jei sienose yra oro tarpai ar nepakankamas šiltinimo sluoksnis, šiluma gali pasišalinti gana greitai. Užpildžius oro tarpus ir pagerinus sandarumą, jau apie 20–30% bus sumažinta šilumos „pratekėjimo“. Tai ypač aktualu senesniuose pastatuose, kurių konstrukcijose dažnai būna palikti oro tarpai.

Grindų šiltinimas turi mažesnę įtaką bendram energijos sutaupymui, tačiau labai pagerina bendrąjį komfortą. Kai grindys yra neapšiltintos, per jas gali patekti šaltis iš grunto arba nešildomų patalpų. Dėl to patalpos gali būti sunkiau sušildomos. Senas grindis galima apšiltinti, taip pat užpildžius tarpus tarp lagių, pragręžiant skylutes ir įpučiant šiltinimo putas ar birias vatas.

Nors viena konstrukcija gali duoti didžiausią efektą, geriausias rezultatas pasiekiamas tuomet, kai šiltinimas atliekamas kompleksiškai. Sandarumas ir vientisas šiltinimo sluoksnis leidžia maksimaliai sumažinti šilumos nuostolius.

Sandarumas yra vienas svarbiausių veiksnių, leidžiančių maksimaliai išnaudoti šiltinimo naudą. Net ir geriausios šiltinimo medžiagos, naudojant storą šiltinimo sluoksnį, negali užtikrinti efektyvaus rezultato, jei konstrukcijose lieka nesandarių vietų, tarpų ar plyšių. Kai konstrukcijos yra sandarios, šiluma išlieka patalpose ilgiau, taip sumažėja šilumos nuostoliai ir sumažėja išlaidos šildymui. Tai padeda sukurti efektyvius ir ekonomiškus namus.

Jei konstrukcijose yra nesandarių vietų, šiluma pasišalina per:

·sienų sujungimus

·stogo konstrukcijas

·elektros instaliacijos vietas

·langų ir durų sandūras

·grindų sujungimus

·oro tarpus konstrukcijose

Apibendrinant galima teigti, kad namo šiltinimas yra sprendimas, kuris leidžia ne tik sumažinti išlaidas šildymui, bet ir pagerina gyvenimo kokybę. Mažesnės energijos sąnaudos, komfortiškesnė temperatūra, geresnė pastato būklė ir didesnė turto vertė yra pagrindinės priežastys, kodėl vis daugiau žmonių renkasi investuoti į šiltinimą. Ilgalaikėje perspektyvoje tai padeda sutaupyti reikšmingas sumas ir užtikrina efektyvesnį energijos naudojimą.

Daugiau rasite https://www.termas.lt