Senos statybos namų šiltinimas

Senos statybos namų šiltinimas viena aktuliausių temų, kalbant apie žmogaus gyvenimo kokybės gerinimą. Daugeliui senos statybos namų savininkų jis tampa vis aktualesnis užkilus šildymo kainoms. Nesandarios sienos, seni langai ir neestetiškas senos statybos namo fasadas nežavi, o didelės šildymo išlaidos kasmet kelia rūpesčius. Išeitis, žinoma, yra. Nors ekonomiškai sunkiau gyvenantys žmonės ne visada gali sau leisti iš esmės renovuoti ir apšiltinti namą, tačiau visgi svarbu žinoti, kodėl, kokiu būdu ir kaip skiriant bent minimalias lėšas galima apšiltinti namą.

Senos statybos namų apšiltinimo nauda
Vienas svarbiausių būsto apšiltinimo aspektų yra ekonominė nauda, kadangi apšiltintas ir sandarus būstas ilgiau išlaiko šilumą, o dėl to atitinkamai mažėja šildymo kaštai. Be to, šiltas būstas didele dalimi įtakoja gyvenimo kokybę ir bendrą pasitenkinimą gyvenimu. Renovuoti namai yra ne tik šiltesni, bet ir sausesni, jų fasadas atnaujinamas ir tokie namai jau savaime tampa jaukesni bei pakyla jų rinkos vertė.

Senos statybos namų apšiltinimo būdai
Apšiltinti galima ne tik nuosavą namą, bet ir daugiabutį. Apšiltinimo principai abiem atvejais tie patys. Senos statybos namai gali būti šiltinami iš lauko ir iš vidaus. Svarbu žinoti, jog geriausia namą apšiltinti iš išorės, kadangi šiltinant iš vidaus gali susidaryti kondensatas ir tai gali drėkinti sieną. Toks poveikis nepageidaujamas ir vengtinas. Vienas iš paprasčiausių apšiltinimo būdų yra toks, kai prie sienos kalamos tvirtinimo plokštės ir jos vėliau tinkuojamos. Kitas variantas, kada yra įrengiamas medinis ar metalinis karkasas, jo vidus šiltinamas, o vėliau apdailai naudojamos kokios nors lentelės arba plokštės.
Namų apšiltinimui gali būti naudojamos skirtingos medžiagos – tai termoputos, akmens vata, polistireno putos. Akmens vatos gaminiai turi pranašumą, nes akmens vata yra, visiškai nedegi. Šiltinimui skirtos medžiagos, visų pirma, turi būti stabilios, pasižymėti gera šilumine varža, jos turi visiškai užpildyti oro tarpus sienose bei sustabdyti oro cirkuliaciją juose, taipogi, šios medžiagos turi nepraleisti drėgmės, nedidinti savo tūrio sienose ir praleisti garus, kadangi sienos turi „kvėpuoti“.

Apšiltinant senos statybos namą be sienų apšiltinimo reikia keisti ir senus langus, kadangi nesandarūs namo langai į aplinką išleidžia didelę dalį šilumos. Nauji langai turi būti modernūs, kelių kamerų, su stiklo paketu.
Svarbus aspektas rengiantis apšiltinti būstą yra metų laikas. Nors dažniausiai šiluma pradedama rūpintis artėjant žiemai, tačiau namo apšiltinimui geriausia pasirinkti rudenį. Šiltinant namą pageidautina, kad lauko temperatūra būtų ne žemesnė nei penki laipsniai šilumos.

Norintiems taupyti
Sutaupyti galima šiltinimui naudojant putų polistireną, kadangi jis kelis kartus pigesnis už akmens vatą, o šilumos taupymo atžvilgiu abi medžiagos duoda panašų efektą. Taigi, priklausomai nuo galimybių galima pasirinkti, tačiau renkantis pigesnę medžiagą, svarbu atkreipti dėmesį į jos kokybę. Be to, neretai mažas kainas skelbiančios įmonės nurodo klientui daug didesnį medžiagos kiekį, negu realiai reikia namui apšiltinti. Todėl nereikėtų susigundyti mažomis kainomis, kadangi tokiu atveju dažnai iškyla medžiagos kokybės klausimas, o ir pasirinkus pigesnę medžiagą dar nereiškia, jog bendrai už šiltinimą bus mokama mažiau.