Seno tinkuoto fasado atnaujinimas be papildomo šiltinimo: sprendimas su PerlitTherm CS II

Seni tinkuoti fasadai dažnai turi pasikartojančių problemų: mikroįtrūkimai, atšokę tinko plotai, paviršinės apnašos ar prastas šiluminis komfortas. Tačiau tokia būklė nebūtinai reiškia, kad reikalinga brangi fasado renovacija su storu papildomu šiltinimu.

Praktikoje vis dažniau taikomas sprendimas – seno tinkuoto fasado atkūrimas naudojant šilumą saugančius, garams laidžius sluoksnius, kurie leidžia pagerinti sienos savybes nekeičiant pastato architektūros.

1. Pagrindo įvertinimas ir paruošimas

Pirmasis ir svarbiausias etapas – tinkamas pagrindo paruošimas. Nuo jo tiesiogiai priklauso visos sistemos ilgaamžiškumas.

Būtina:

pašalinti atšokusį ar suirusį tinką; nuvalyti senų dažų likučius, dulkes, riebalus, druskų išnašas; pašalinti biologines apnašas (samanas, dumblius); įvertinti, ar pagrindas pakankamai tvirtas laikyti naujus sluoksnius.

Jei paviršius silpnas, jis sutvirtinamas, o esant poreikiui įrengiamas sukibimą gerinantis paruošiamasis sluoksnis. Pagrindas turi būti švarus, sausas ir mechaniškai stabilus.

2. Sienos lyginimas ir šiluminių savybių gerinimas

Kai senas fasadas yra nelygus arba praradęs dalį savo funkcinių savybių, naudojamas perlitinis termoizoliacinis tinkas PerlitTherm Cs II. Tokie tinkai pasižymi geresniu šilumos laidumo koeficientu nei įprasti mineraliniai tinkai ir leidžia pagerinti sienos šiluminę varžą be didelio storio sluoksnių.

Svarbios savybės:

mažas šilumos laidumas (apie 0,064 W/mK); nedegumas (A1 klasė); labai geras garų laidumas; atsparumas biologiniams veiksniams.

Tinkas gali būti klojamas rankiniu arba mechanizuotu būdu. Vieno sluoksnio storis paprastai neviršija 30 mm. Džiūvimo ir technologinės pertraukos laikas turi būti išlaikytas pagal gamintojo rekomendacijas – tai ypač svarbu senų pastatų atveju.

3. Apsauginė ir šilumą atspindinti fasado danga

Užbaigus paviršiaus lyginimą, fasadas dengiamas kvėpuojančia, termokermainiai dažai ThermoProtect, kurios paskirtis – apsaugoti paviršių nuo klimato poveikio ir sumažinti sienos įkaitimą.

Tokios dangos:

atspindi dalį infraraudonosios spinduliuotės; sumažina paviršiaus temperatūrų svyravimus; apsaugo tinką nuo UV, lietaus ir temperatūrinių deformacijų; išlieka laidžios vandens garams.

Danga dažniausiai dengiama dviem sluoksniais, laikantis technologinių pertraukų. Ant stipriai įgeriančių paviršių rekomenduojamas gruntavimas.

Kur toks sprendimas pasiteisina labiausiai?

Ši atnaujinimo metodika ypač tinkama:

seniems mūriniams pastatams su nelygiu ar vietomis atšokusiu tinku; architektūriškai jautriems ar kultūros paveldo objektams, kur negalima storinti fasado; daugiabučiams ir ūkiniams pastatams, kai reikalinga greita, kvėpuojanti restauracija; situacijoms, kai svarbu suderinti estetiką, ilgaamžiškumą ir šiluminį komfortą. Apibendrinimas

Seno tinkuoto fasado atnaujinimas nebūtinai turi reikšti sudėtingą ir brangią renovaciją. Tinkamai parinkti mineraliniai, šilumą saugantys ir garams laidūs sluoksniai leidžia pagerinti pastato būklę, apsaugoti fasadą ir padidinti komfortą, išsaugant esamą architektūrą.

Tokie sprendimai vis dažniau taikomi praktikoje kaip alternatyva tradiciniam storam šiltinimui.