MB EA GROUP - straipsniai
Daugelis žmonių, apšiltinę namą ar butą, tikisi akivaizdaus rezultato – šiltesnių sienų, didesnio komforto ir mažesnių šildymo sąnaudų. Tačiau praktikoje dažnai nutinka priešingai: patalpose +22 °C, o kampuose jaučiamas šaltis, sienos nemalonios liesti, atsiranda drėgmė ar net pelėsis. Kaip tai įmanoma, jei pastatas jau apšiltintas? Atsakymas slypi ne izoliacijos storyje, o sienos paviršiaus temperatūroje ir pastato fizikoje. Šiltas oras nereiškia šiltų sienų Žmogaus komfortą lemia ne tik oro temperatūra, bet ir spindulinė (radiacinė) temperatūra – tai sienų, lubų ir grindų paviršių...
Pelėsis sienose – viena dažniausių problemų tiek senos, tiek naujesnės statybos būstuose. Tačiau dažniausiai gyventojus labiausiai nustebina ne pats pelėsis, o tai, kad jis sugrįžta net po remonto. Siena nuvalyta. Perdažyta. Kartais net pakeisti baldai ar atliktas dalinis šiltinimas. Po kelių mėnesių – tamsios dėmės atsiranda toje pačioje vietoje. Kodėl taip nutinka? Dažniausia priežastis – šalinamas simptomas, bet ne fizikinė problemos priežastis. Pelėsis – pasekmė, o ne pirminė problema Svarbiausias principas: pelėsis nėra atskiras reiškinys. Jis visada yra drėgmės...
Įžanga Rasojantys langai dažnai laikomi „normaliu žiemos reiškiniu“, tačiau iš statybinės fizikos perspektyvos tai yra aiškus mikroklimato ir atitvarų šiluminių savybių disbalanso signalas. Kondensato susidarymas rodo, kad: patalpos ore yra per daug drėgmės, paviršius yra per šaltas, šie du veiksniai pasiekia rasos taško ribą. Ilgalaikėje perspektyvoje tai gali lemti pelėsį, apdailos pažeidimus ir konstrukcijų degradaciją. Kas yra kondensatas ir kodėl jis formuojasi ant langų? Kondensatas susidaro tada, kai šiltas, drėgnas oras liečiasi su paviršiumi, kurio temperatūra yra...
Pelėsis patalpose nėra estetinė ar vien higieninė problema. Tai konstrukcinės fizikos klausimas, susijęs su kondensato formavimusi, paviršiaus temperatūra ir garų difuzija per atitvaras. Praktikoje dažnai apsiribojama matomų dėmių pašalinimu ar paviršiaus dezinfekcija. Tačiau nepašalinus priežasties – kondensato susidarymo ir mikroklimato disbalanso – pelėsis atsinaujina. Toliau aptariamos pagrindinės drėgmės susidarymo priežastys ir technologiškai pagrįsti sprendimo principai. Drėgmės ir pelėsio atsiradimo mechanizmas Pelėsio formavimuisi būtinos trys sąlygos: Pakankama...
Įžanga Sienų šiltinimo sprendimai pastaraisiais metais plečiasi – šalia tradicinių putplasčio ar mineralinės vatos sistemų vis dažniau pasirenkamos mineralinės alternatyvos. Ypač tai aktualu renovuojant senus ar istoriškai vertingus pastatus, kur svarbus konstrukcijų garų laidumas, maža apkrova ir difuzinis balansas. Tokiais atvejais viena iš galimų alternatyvų – perlitinis termoizoliacinis tinkas PerlitTherm CS II, leidžiantis pagerinti sienos šilumines savybes be plokštinių šiltinimo sistemų. Medžiagos sudėtis ir veikimo principas PerlitTherm CS II – lengvasis mineralinis termoizoliacinis...
Karštomis vasaros dienomis metalinių ar bituminių stogų paviršiaus temperatūra gali pasiekti 70–80 °C. Tokia šiluminė apkrova daro įtaką ne tik patalpų mikroklimatui, bet ir pačios stogo konstrukcijos ilgaamžiškumui. Perkaitęs paviršius: perduoda šilumą į konstrukciją, didina vidaus patalpų temperatūrą, skatina sandarinimo medžiagų senėjimą, didina kondicionavimo sąnaudas. Todėl vis dažniau ieškoma sprendimų, kurie veiktų ne patalpos viduje, o tiesiogiai stogo paviršiuje. Infraraudonoji spinduliuotė – pagrindinis perkaitimo veiksnys Didžioji dalis šilumos, kuri pasiekia...
Renovuojant senesnius daugiabučius ar individualius namus, dažnai susiduriama su ribojančiais veiksniais: konstrukciniais apribojimais, architektūriniais reikalavimais ar ribotu biudžetu. Ne visais atvejais įmanoma įrengti storus šilumos izoliacijos sluoksnius, todėl ieškoma alternatyvių sprendimų, kurie pagerintų pastato energinį efektyvumą be papildomo fasado storinimo. Vienas tokių sprendimų – ThermoProtect termokeraminiai dažai, sukurti veikti pagal fizikos dėsnius, o ne vien kaip dekoratyvinė apdaila. Fasado renovacija be papildomo izoliacijos sluoksnio – ar tai įmanoma? Tradiciškai energinis efektyvumas...
Pelėsis ant sienų – ne tik estetinė problema. Jis tiesiogiai veikia patalpų mikroklimatą ir žmonių sveikatą: gali sukelti alergines reakcijas, kvėpavimo takų sudirgimą, nemalonų kvapą ir diskomfortą. Dažniausiai pelėsis šalinamas cheminėmis priemonėmis, tačiau toks sprendimas veikia trumpai – pašalinama pasekmė, bet ne priežastis. Ilgalaikis sprendimas reikalauja drėgmės ir paviršiaus temperatūros kontrolės, o ne agresyvios chemijos. Kodėl pelėsis atsiranda patalpose? Pelėsio atsiradimą lemia drėgmės perteklius ir šaltas paviršius. Dažniausios priežastys: nepakankama ventiliacija...
Ne visi pastatai gali būti apšiltinti storais šilumos izoliacijos sluoksniais. Tam dažnai trukdo architektūriniai apribojimai, fasado būklė, paveldosaugos reikalavimai arba ribotas biudžetas. Tokiais atvejais alternatyva tampa termokeraminės dangos ir tinkai, leidžiantys pagerinti pastato energinį balansą be kapitalinės renovacijos. Šie sprendimai veikia ne cheminiu, o fizikiniu principu, valdydami šilumos spinduliuotę, drėgmę ir paviršių temperatūrą. Kodėl pastatai praranda šilumą? Šilumos nuostoliai pastatuose susidaro ne tik dėl sienų storio. Didelę įtaką turi paviršiaus būklė ir jo reakcija...
Pastatų fasadai veikia nuolat – juos veikia ultravioletinė spinduliuotė, krituliai, vėjas, tarša ir nuolatiniai temperatūrų svyravimai. Todėl pasirinkta fasado danga lemia ne tik estetinį vaizdą, bet ir paviršiaus ilgaamžiškumą, drėgmės balansą bei energinį stabilumą. Toliau pateikiamas aiškus palyginimas, kuo termokeraminiai fasadiniai dažai ThermoProtect skiriasi nuo įprastų plėvelinių dažų. Veikimo principas: aktyvi keraminė membrana ar pasyvi plėvelė? ThermoProtect sudėtyje naudojamos keraminės mikrosferos, kurios suformuoja funkcinę keraminę membraną. Ji ne tik saugo paviršių, bet ir valdo...
Ilgą laiką buvo laikoma, kad efektyvi šilumos izoliacija privalo būti stora – kuo daugiau medžiagos, tuo daugiau oro ir tuo mažesni šilumos nuostoliai. Tačiau šiuolaikinės technologijos keičia šį požiūrį. Termokeraminiai dažai įrodo, kad net labai plonas sluoksnis gali turėti apčiuopiamą poveikį pastato energiniam balansui. Šio sprendimo pagrindas – fizika, o ne papildomas storis. Kaip veikia plonas termokeraminės dangos sluoksnis? Skirtingai nei tradicinės šiltinimo medžiagos, termokeraminiai (termo) dažai neakumuliuoja oro. Jų veikimas pagrįstas spinduliuotės valdymu. Pagrindiniai mechanizmai: Spinduliuotės...
Gyvenamųjų ir komercinių pastatų fasadai kasdien patiria intensyvų poveikį: ultravioletinę spinduliuotę, kritulius, taršą ir nuolatinius temperatūros svyravimus. Ilgainiui tai sukelia paviršiaus įkaitimą, mikroįtrūkius, drėgmės kaupimąsi bei greitesnį apdailos sluoksnio senėjimą. Vienas iš sprendimų, paremtų ne chemine, o fizine apsauga – ClimateCoating® ThermoProtect termokeraminiai dažai fasadams, veikiantys kaip vientisa keraminė membrana. Termokeraminiai dažai fasadams: kuo jie skiriasi nuo įprastų dangų? Skirtingai nei tradiciniai fasadiniai dažai, ThermoProtect danga nėra vien dekoratyvinis...
Metalinės konstrukcijos plačiai naudojamos pramonėje, logistikoje, žemės ūkyje ir infrastruktūroje. Tačiau metalas yra viena jautriausių medžiagų aplinkos poveikiui – jis greitai reaguoja į temperatūros svyravimus, drėgmę ir ultravioletinę spinduliuotę. Dėl to ilgainiui atsiranda korozija, deformacijos, dažų sluoksnio pažeidimai ir padidėję energijos nuostoliai pastatuose. Norint užtikrinti ilgalaikę apsaugą, nepakanka vien tik užsandarinti paviršių. Efektyvi apsauga turi stabilizuoti metalo paviršiaus temperatūrą ir valdyti drėgmės poveikį. Būtent šiuo principu pagrįsti termokeraminiai sprendimai,...
Lauko mediena nuolat veikiama kintančių aplinkos sąlygų – saulės spinduliuotės, drėgmės, temperatūrų svyravimų ir biologinių veiksnių. Dėl šių priežasčių net kokybiška mediena laikui bėgant praranda spalvą, ima skilinėti, šiurkštėti ar net pūti. Tradiciniai sprendimai, tokie kaip lakai ar alyvos, dažnai suteikia tik trumpalaikį estetinį efektą, bet ne visada užtikrina ilgalaikę apsaugą. Vis dažniau ieškoma alternatyvų, kurios apsaugotų medieną ne užsandarinant, o leidžiant jai „kvėpuoti“. Vienas iš tokių sprendimų – vandens pagrindo termokeraminiai dažai ClimateCoating® Nature, skirti...
Rūsio patalpose dažnai susiduriama su padidinta drėgme, pelėsiu ir nemaloniu kvapu. Šios problemos ypač būdingos senesniems pastatams, kurių rūsiai nėra apšiltinti ar tinkamai vėdinami. Tačiau pelėsis rūsyje nėra vien tik estetinė ar higienos problema – dažniausiai tai kondensato ir šaltų paviršių pasekmė. Praktikoje vis dažniau ieškoma sprendimų, kurie leistų stabilizuoti mikroklimatą be agresyvių cheminių priemonių ar sudėtingos renovacijos. Vienas iš tokių sprendimų – termokeraminiai antipelėsiniai dažai ThermoVital. Kodėl rūsiuose formuojasi kondensatas ir pelėsis? Rūsiai paprastai...
Šiuolaikinėje statyboje ir renovacijoje vis dažniau ieškoma sprendimų, kurie leistų įrengti šiltas, ilgaamžes ir ekologiškas grindis, atsisakant polistireno ar kitų sintetinių izoliacinių medžiagų. Vienas iš tokių sprendimų – perlitbetonas, dar vadinamas termoizoliaciniu lengvu betonu. Tai mineralinė medžiaga, kuri vienu metu atlieka kelias funkcijas: šilumos izoliaciją, konstrukcinį pagrindą ir drėgmės balansą palaikančią grindų dalį. Dėl šių savybių perlitbetonas vis dažniau pasirenkamas tiek naujos statybos, tiek renovacijos projektuose. Kas yra perlitbetonas? Perlitbetonas gaminamas iš...
Vidaus oro kokybė tiesiogiai veikia žmogaus savijautą, tačiau dažnai pamirštama, kad viena iš pagrindinių taršos šaltinių namuose gali būti sienų dangos. Dalis įprastų dažų, net ir žymimų kaip „ekologiški“, vis dar išskiria lakiuosius organinius junginius (LOJ), kurie garuoja į orą ne tik dažymo metu, bet ir kelias savaites ar net mėnesius po jo. Tokios medžiagos gali sukelti galvos skausmus, alergines reakcijas, kvėpavimo takų dirginimą ar miego sutrikimus. Dėl šios priežasties vis daugiau dėmesio skiriama bekvapiams, mažo LOJ kiekio dažams, kurie nekenkia patalpų mikroklimatui. Kuo ekologiški...
Daugiabučių renovacija Lietuvoje dažnai siejama su didelėmis investicijomis, ilgu projektavimo procesu ir sudėtingais gyventojų sprendimais. Tačiau praktikoje ne visada būtina atlikti pilną fasado šiltinimą, kad būtų pagerintas pastato energinis efektyvumas ir mikroklimatas. Yra sprendimų, leidžiančių sumažinti šilumos nuostolius, apsaugoti fasadą nuo drėgmės ir stabilizuoti sienų būklę, nenaudojant storų termoizoliacinių sluoksnių. Tokie sprendimai remiasi termokeraminėmis dangomis ir termoizoliaciniais tinkais, kurie veikia kartu kaip sistema. Senų daugiabučių problema – ne vien šilumos trūkumas Dauguma...
Seni tinkuoti fasadai dažnai turi pasikartojančių problemų: mikroįtrūkimai, atšokę tinko plotai, paviršinės apnašos ar prastas šiluminis komfortas. Tačiau tokia būklė nebūtinai reiškia, kad reikalinga brangi fasado renovacija su storu papildomu šiltinimu. Praktikoje vis dažniau taikomas sprendimas – seno tinkuoto fasado atkūrimas naudojant šilumą saugančius, garams laidžius sluoksnius, kurie leidžia pagerinti sienos savybes nekeičiant pastato architektūros. 1. Pagrindo įvertinimas ir paruošimas Pirmasis ir svarbiausias etapas – tinkamas pagrindo paruošimas. Nuo jo tiesiogiai priklauso visos sistemos...
Senstantys fasadai su įtrūkimais, atšokusiais plotais ar apnašomis dar nereiškia, kad reikalinga kapitalinė renovacija. Naudojant modernias, kvėpuojančias ir termoizoliacines medžiagas, galima greitai atkurti fasado išvaizdą ir pagerinti šilumines savybes, nekeičiant pastato konstrukcijos. Efektyviausias derinys – PerlitTherm CS II termoizoliacinis tinkas ir ClimateCoating® ThermoProtect termokeraminiai dažai. Ši sistema leidžia atnaujinti net seną tinkuotą paviršių, suformuojant naują, šiltą ir estetišką sluoksnį. 1️⃣ Pagrindo įvertinimas ir paruošimas Pirmasis žingsnis...
Vasaros karščiai Lietuvoje tampa vis intensyvesni. Net mūriniai, renovuoti ar gerai apšiltinti namai dieną įkaista iki 35–40 °C, o palėpėse temperatūra pakyla dar labiau. Pagrindinė priežastis – stogo paviršius, kuris sugeria beveik visą saulės spinduliuotę ir perduoda šilumą į patalpas. Ar įmanoma tai sustabdyti be brangaus kondicionavimo? Atsakymas slypi fizikoje – šilumos atspindėjime, o sprendimas – ClimateCoating® ThermoActive dažai, kurie paverčia stogą „veidrodžiu“ saulės spinduliams. Kodėl stogas įkaista? Tamsių spalvų dangos sugeria iki 90 % saulės energijos....
Pelėsis ant sienų – dažna problema tiek senuose, tiek naujuose būstuose. Jis gadina interjerą, kenkia sveikatai ir ilgainiui silpnina sienų struktūrą. Dauguma žmonių pelėsį naikina cheminėmis priemonėmis, tačiau tai suteikia tik trumpalaikį rezultatą – po kelių mėnesių juodi taškai vėl sugrįžta. Norint pašalinti problemą iš esmės, reikia ne nuodyti grybelį, o panaikinti sąlygas, kuriomis jis dauginasi. Vienas iš modernių sprendimų – ClimateCoating® ThermoVital termo-keraminiai dažai, kurie saugo sienas be biocidų ir be chemijos. Kodėl namuose atsiranda pelėsis? Pelėsis...
Ne visada reikia storinti fasado sluoksnį, kad namas būtų šiltas. Šiuolaikinės technologijos leidžia taupyti energiją ir išsaugoti pastato estetiką be sudėtingų konstrukcinių pakeitimų. Vienas tokių sprendimų – ClimateCoating® ThermoProtect termokeraminė danga, kuri mažina šilumos nuostolius ir tuo pačiu apsaugo fasadą nuo drėgmės bei UV poveikio. Kodėl per sienas prarandama tiek daug šilumos? Išorinės sienos dažnai sudaro didžiausią šilumos nuostolių dalį. Pagrindinės priežastys: Drėgmė mūre ar tinke – šlapias paviršius praleidžia daugiau šilumos; Šilumos tiltai ir įtrūkimai...
Vasara daugeliui reiškia šviesą ir atostogas, bet pastatams – visai kitą iššūkį. Kai saulė kelias savaites kaitina fasadą, sienos ir stogas įkaista, o patalpos tampa lyg šiltnamiai. Kondicionieriai dirba maksimaliu režimu, elektros sąnaudos auga, o komfortas vis tiek nepakankamas. Tačiau perkaisti sienas galima apsaugoti ne technika, o protinga danga, kuri veikia fizikos principu. Vienas efektyviausių sprendimų – ClimateCoating® ThermoProtect: termoizoliacinė fasadinė danga, atspindinti saulės spindulius ir neleidžianti šilumai patekti į konstrukciją. Kaip veikia termokeraminė danga? ...
Kultūros paveldo pastatai – tai mūsų istorijos dalis, kurią išsaugoti nėra paprasta. Restauruojant senus dvarus, bažnyčias ar muziejus, iššūkiai vis tie patys: drėgmė, šilumos nuostoliai ir medžiagų suderinamumas. Modernios sintetinės dangos čia netinka – jos „uždaro“ sienas ir greitina senų konstrukcijų irimą. Todėl restauratoriai vis dažniau renkasi natūralius sprendimus – PerlitTherm CS II tinką ir ClimateCoating® termokeramines dangas, kurios leidžia pastatui kvėpuoti ir kartu pagerina jo energetinį efektyvumą. Paveldo objektų restauracijos iššūkiai Senų pastatų...
























