Ventiliatoriai
Ventiliatorius drėgnam rūsiui
Klausimas:
Turiu drėgną rūsį apie 50 m3 talpos. Ką patartumėt iš ventiliatorių įdėti vieną oro padavimui, kad tiktų ir žiemai, o kitą ištraukimui?
Komentarai:
Turime tris pagrindinius aspektus: oro kaitos poreikį, oro pasiskirstymą ir drėgmės valdymą žiemą, kad rūsys netaptų šaldytuvu.
50 m³ yra santykinai nedidelis tūris. Standartiniam rūsio vėdinimui pakanka 0,5–1 oro kaitos per valandą. Tai reiškia, kad jums reikia ventiliatorių, kurie realiai užtikrintų apie 25–50 m³/val. našumą.
Štai mūsų rekomendacijos:
1. Ventiliatorių parinkimas ir schema
Rekomenduoju rinktis kanalinius ašinius ventiliatorius pvz., 100 mm arba 125 mm skersmens. Jie montuojami į vamzdį, dirba tyliau ir efektyviau už paprastus sieninius vonios ventiliatorius.
Ištraukimas: montuojamas viršutinėje rūsio dalyje, nes drėgnas ir šiltas oras kyla į viršų.
Padavimas: Montuojamas priešingame rūsio kampe, apatinėje dalyje apie 30–50 cm nuo grindų. Taip sukursite diagonalų oro srautą, kuris vėdins visą patalpą.
Jei rinksitės dviejų ventiliatorių sistemą, įsitikinkite, kad ištraukimo ventiliatorius yra bent 10–20% galingesnis už padavimo. Tai sukurs nedidelį neigiamą slėgį rūsyje, todėl rūsio kvapai nesiskverbs į viršutinius namo aukštus per durų plyšius.
Ant abiejų kanalų būtina sumontuoti mechanines atbulines sklendes. Jos neleis orui cirkuliuoti savaime dėl traukos, kai ventiliatoriai išjungti.
2. Kaip neužšaldyti rūsio žiemą?
Didžiausia klaida kokią galite padaryti tai naudoti šią vasarai pritaikytą sistemą žiemą, nes šaltuoju metu paduodant tiesioginį pvz. -15°C lauko orą, rūsys gali peršalti, o ant vamzdžių bei sienų pradės kauptis šerkšnas.
Todėl reikia sistema automatizuoti:
Variantas 1: Įdiegti abiejų ventiliatorių greičio reguliatorių. Žiemą srautą reikia sumažinti iki minimumo (pvz., iki 10–15 m³/val.).
Variantas 2: Higrostatą (drėgmės jutiklį): Ventiliatoriai įsijungia tik tada, kai drėgmė viršija, pvz., 65–70%.
Variantas 3: Laiko relę: Jei rūsys labai drėgnas, nustatykite, kad sistema veiktų periodiškai (pvz., 15 min. kas valandą).
Maksimaliam saugumui užtikrinti galite į padavimo kanalą įmontuoti nedidelį 0,5 kW elektrinį ortakio šildytuvą su termostatu. Ypač jei rūsyje laikomos daržovės ir nenorite šalčio, jis orą pašildytų iki +2°C ar +5°C.
3. Alternatyva ventiliatoriniam “savadarbiam” sprendimui yra decentralizuotas rekuperatorius.
Jei biudžetas leidžia, vietoj dviejų ventiliatorių sistemos (padavimas + ištraukimas) plius visi valdymo komponentai, geriau dėti vieną mini rekuperatorių .
Kodėl? Jis veikia reversiniu principu: jis pirma ištraukia orą ir taip sušildo keraminį šilumokaitį, tada antru veiksmu pučia orą iš lauko ir jis sušyla nuo šilumokaičio.
Rezultatas: Gaunate sausą orą, neprarandate rūsio šilumos ir išvengiate rūsio peršalimo. 50 m³ patalpai užtektų vieno tokio įrenginio.
50 m³ yra santykinai nedidelis tūris. Standartiniam rūsio vėdinimui pakanka 0,5–1 oro kaitos per valandą. Tai reiškia, kad jums reikia ventiliatorių, kurie realiai užtikrintų apie 25–50 m³/val. našumą.
Štai mūsų rekomendacijos:
1. Ventiliatorių parinkimas ir schema
Rekomenduoju rinktis kanalinius ašinius ventiliatorius pvz., 100 mm arba 125 mm skersmens. Jie montuojami į vamzdį, dirba tyliau ir efektyviau už paprastus sieninius vonios ventiliatorius.
Ištraukimas: montuojamas viršutinėje rūsio dalyje, nes drėgnas ir šiltas oras kyla į viršų.
Padavimas: Montuojamas priešingame rūsio kampe, apatinėje dalyje apie 30–50 cm nuo grindų. Taip sukursite diagonalų oro srautą, kuris vėdins visą patalpą.
Jei rinksitės dviejų ventiliatorių sistemą, įsitikinkite, kad ištraukimo ventiliatorius yra bent 10–20% galingesnis už padavimo. Tai sukurs nedidelį neigiamą slėgį rūsyje, todėl rūsio kvapai nesiskverbs į viršutinius namo aukštus per durų plyšius.
Ant abiejų kanalų būtina sumontuoti mechanines atbulines sklendes. Jos neleis orui cirkuliuoti savaime dėl traukos, kai ventiliatoriai išjungti.
2. Kaip neužšaldyti rūsio žiemą?
Didžiausia klaida kokią galite padaryti tai naudoti šią vasarai pritaikytą sistemą žiemą, nes šaltuoju metu paduodant tiesioginį pvz. -15°C lauko orą, rūsys gali peršalti, o ant vamzdžių bei sienų pradės kauptis šerkšnas.
Todėl reikia sistema automatizuoti:
Variantas 1: Įdiegti abiejų ventiliatorių greičio reguliatorių. Žiemą srautą reikia sumažinti iki minimumo (pvz., iki 10–15 m³/val.).
Variantas 2: Higrostatą (drėgmės jutiklį): Ventiliatoriai įsijungia tik tada, kai drėgmė viršija, pvz., 65–70%.
Variantas 3: Laiko relę: Jei rūsys labai drėgnas, nustatykite, kad sistema veiktų periodiškai (pvz., 15 min. kas valandą).
Maksimaliam saugumui užtikrinti galite į padavimo kanalą įmontuoti nedidelį 0,5 kW elektrinį ortakio šildytuvą su termostatu. Ypač jei rūsyje laikomos daržovės ir nenorite šalčio, jis orą pašildytų iki +2°C ar +5°C.
3. Alternatyva ventiliatoriniam “savadarbiam” sprendimui yra decentralizuotas rekuperatorius.
Jei biudžetas leidžia, vietoj dviejų ventiliatorių sistemos (padavimas + ištraukimas) plius visi valdymo komponentai, geriau dėti vieną mini rekuperatorių .
Kodėl? Jis veikia reversiniu principu: jis pirma ištraukia orą ir taip sušildo keraminį šilumokaitį, tada antru veiksmu pučia orą iš lauko ir jis sušyla nuo šilumokaičio.
Rezultatas: Gaunate sausą orą, neprarandate rūsio šilumos ir išvengiate rūsio peršalimo. 50 m³ patalpai užtektų vieno tokio įrenginio.
Jurgis, Namams24
Vėdinimas žinoma svarbus, bet reikėtų ieškoti drėgmės priežasties. O kas dėl vėdinimo - siūlyčiau TD kanalinio tipo ventiliatorių 160 / 100, kuris tarnautų oro šalinimui ir savireguliuojantį vožtuvą oro pritekėjimui VTK 100 "Systemair".
V.Kriukas, UAB Leslat
