Akumuliacinės talpos

Akumuliacinės talpos paskirtis yra esant energijos pertekliui jį paimti, o esant trūkumui - atiduoti. Tuo būdu pasiekiamas bendras sistemos balansas. Labai svarbus yra tinkamas talpos parinkimas. Jeigu talpa per maža, sistema gali perkaisti, o jeigu per didelė - katilui bus sunku ją pakrauti iki reikiamos temperatūros. Norint apskaičiuoti talpos tūrį, reikia žinoti pastato energijos paros poreikį. Tai priklauso nuo pastato dydžio izoliacijos ir konstrukcijos.
Siūlome skaičiavimui naudoti labai paprastą metodiką:
Pastato energijos paros poreikis = katilo galia x katilo darbo valandos (tai priklauso nuo katilo konstrukcijos; vidurkis - apie 6 h).

Akumuliacinių talpų šiluminė talpa = pastato energijos paros poreikis - pastato energijos suvartojimas katilo darbo metu. Reikia nepamiršti, kad akumuliacinių talpų šiluminė talpa priklauso nuo darbinių talpos temperatūrų skirtumo Dt. Vandens šiluminė talpa yra apie 0,0012 kW/h /K.

Praktinis pavyzdys: apskaičiuotas pastato paros poreikis yra 220 kW/h, kai lauko temperatūra -17°C, įskaitant karšto vandens paruošimą. Taigi parenkame katilo galią: 220 / 6 = 36,7 kW.
Dabar suskaičiuokime sąnaudas karštam vandeniui: tarkime, turime 300 l tūrinį vandens šildytuvą, kuriame katilo užkūrimo metu vandens temperatūra buvo 35°C, o jį pašildėme iki 65°C. Vadinasi, temperatūrų skirtumas Dt yra 30° K. Sudauginkime: 300 x 30 x 0,0012 = 10,8 kW/h.

Be to, kol katilas degs, papildomai sunaudosime kokius 5-7 kW/h, vadinasi iš viso bus apie 16-18 kW/h. Šildymui lieka apie 202 kW/h. Surandame vidutinį suvartojimą šildymui valandai:
202 : 24 = 8,416 kW/h per valandą.

Suskaičiuojame: 6 katilo darbo valandos x 8,416 kW/h poreikis = 50,496 kW/h.
Dabar iš poreikio šildymui - 202 kW/h atimkime 50,496 kW/h, ir paaiškės, kad turime „sukaupti" 151.5 kW/h. Akumuliacinių talpų maksimali vidutinė temperatūra yra 85°C, o minimali vidutinė - 33°C, taigi temperatūrų skirtumas Dt yra 52° K. Apskaičiuokime talpų tūrį V. Temperatūrų skirtumas Dt - 52° K ´ specifinė vandens šiluminės talpos reikšmė 0,0012 kW/h/K = 0,0624 kW/h /l. Tuomet 151,5 kW/h poreikį padalinkime iš 0,0624 kW/h/l ir gausime talpos tūrį litrais: 2427 litrus.

Nesunku pastebėti, kad kintant maksimalios ir minimalios darbo temperatūros skirtumui, kinta ir talpos tūris. Vadinasi, ir projektuojant šildymo sistemą jos prietaisus reikia skaičiuoti žemoms temperatūroms, siekiant maksimaliai išnaudoti esamą talpos tūrį.

Žinoma, kiekvienu konkrečiu atveju skaičiavimas gali skirtis: pvz., jei yra didesnis karšto vandens poreikis, arba šildymo sistema yra pritaikyta aukštesnėms temperatūroms (prisimenate, skaičiavome vidutinę minimalią talpos temperatūrą 33°C), tačiau metodika išlieka ta pati.

Žinant reikiamą talpų tūrį, reikia suplanuoti, kaip jos bus išdėstytos pastate. Talpa ar talpos gali būti patalpintos nebūtinai katilinėje. Joms tiks garažo kampas ar kuri kita vieta.
Gaminame įvairių tūrių talpas, sujungiame jas į akumuliacinius modulius, taip pat galimi vertikalūs ir horizontalūs sprendimai. Atsižvelgdami į sistemos pobūdį, į talpas galime įmontuoti nerūdijančio plieno vandens šildytuvą, vieną ar du spiralinius šilumokaičius, vietą el. tenui.

Termofikato pajungimo atvamzdžiai išdėstyti 90° kampu ašių atžvilgiu. Standartinis skersmuo - d32 srieginis prijungimas G 1 ¼. Matavimo ir reguliavimo prietaisų prijungimo atvamzdžių d15 srieginis pajungimas Rp ½.

Pateikiant užsakymą, reikia nurodyti punktus 1; 3; 5; 6, atvamzdžių kiekį ir išdėstymo kampą ašių atžvilgiu.

KATILINĖS PRINCIPINĖ SCHEMA

Tai viena pagrindinių schemų kietojo kuro katilinei. Ši schema naudojama esant vienam katilui.

1 - Akumuliacinė talpa
2 - Katilas
3 - Išsiplėtimo indas
4 - Tūrinis vandens šildytuvas
5 - Radiatorių sistema
6 - Sumaišymo mazgas
7 - Cirkuliacinis siurblys
8 - Valdiklis
9 - Katilo krovimo mazgas
10 - Kambario daviklis
11 - Lauko daviklis