Grindų lyginimas skiediniu

Lygus pagrindas − vienas svarbiausių reikalavimų, prieš klojant paskutinę dangą. Grindų meistrai pagrindą lygina, statydami medinę konstrukciją , įrengia vadinamąsias plaukiančias grindis. Dar viena patogi technologija išlyginti pagrindą grindims – naudoti savaime išsilyginančius skiedinius. Rankomis arba mechaniškai išlieta masė išsilygina savaime, taigi nereikia papildomai glaistyti ar šlifuoti. Tai pagreitina apdailos darbus. Lyginamuosiuos skiedinius galima naudoti ir dideliuose objektuose, ir lyginant nedidelio buto grindis. Grindų lyginimas skiediniu

Plona ir lygi danga
Savaime išsilyginantis cemento skiedinys, skirtas rankomis ar mechaniškai lyginti ir koreguoti betono ir monolitinių cemento grindų paviršius pastatų viduje, prieš klojant įvairias dangas. Pagal rišamąją medžiagą išlyginamieji mišiniai gali būti cemento ir gipso, tačiau jų lyginimo technologija skiriasi nedaug. Skirtingi gamintojai nurodo įvairius sluoksnio storius – nuo 1,5 iki 50 mm. Užliejus grindis, net po 4 valandų jau galima vaikščioti, o po 3 dienų jos jau išlaiko apkrovą.
Paruoštus mišinius galima naudoti keliais tikslais: kaip tiesiogiai su pagrindu sukimbančią grindų dangą (plonasluoksnių mišinių sluoksnio storis – nuo 1,5 iki 30 mm), kaip plaukiojančias grindis (šiais dviem atvejais tinka storasluoksniai mišiniai, kurių sluoksnio storis yra nuo 30 mm) ir net kaip išsilyginančias grindis ant šildomų grindų.


Darbo eiga

Skiedinys statybiniu maišytuvu išmaišomas švariame inde, pilant mišinį į švarų šaltą vandenį, kol masė pasidaro vienalytė, be grūdelių. Jau pradėjusio stingti mišinio nebegalima skiesti vandeniu. Rekomenduojama ruošti tiek skiedinio, kad jį galima būtų sunaudoti per
20 minučių. Negalima pilti vandens daugiau, negu nurodyta instrukcijoje, nes tai mažina atsparumą. Į skiedinį negalima berti smėlio, cemento, plastifikatorių. Jei reikia tiksliai nustatyti lygį, galima naudoti specialius bendrovės PFT aukščio niveliavimo trikojus su niveliavimo prietaisu.
Dirbant rankomis, darbus pradėti geriausia nuo tolimiausios sienos, dirbti išlaikant nustatytą ritmą. Skiedinį reikia lieti ant pagrindo iš karto sumaišius, 30–40 cm pločio juostomis. Kitas skiedinio dalis rekomenduojama lieti kiek įmanoma greičiau, kad jos galėtų susijungti su anksčiau užlietomis, kol pastarosios nesukietėjo. Skiedinys turi būti liejamas be tarpų, kol bus padengtas visas dirbamojo plotelio paviršius. Masės perteklius mentele traukiamas į save, − taip kontroliuojamas sluoksnio storis. Išlietą paviršių būtina saugoti nuo per greito džiūvimo, tiesioginių saulės spindulių ir skersvėjų, pridengiant plėvele, kol juo bus galima vaikščioti.

Pagal rišamąją medžiagą išlyginamieji mišiniai gali būti cemento ir gipso, tačiau jų lyginimo technologija skiriasi nedaug.

Patarimai lyginant grindis išsilyginančiu mišiniu
1. . Išlietų savaime išsilyginančių mišinių danga yra plonasluoksnė, todėl ji ilgai atliks savo funkciją, tik jai gerai sukibus su pagrindu. Todėl visada akcentuojamas tinkamas pagrindo paruošimas, taip pat ir būtinybė gruntuoti. Tinkamai nugruntavus ne tik užtikrinamas sukibimo su pagrindu ilgaamžiškumas, bet ir palengvinamas savaime išsilyginančio mišinio liejimas bei mažiau oro burbuliukų iš pagrindo medžiagos patenka į skiedinį. Būtina gruntuoti visus pagrindus. Gerai įgeriančius pagrindus − giluminiais gruntais grindims, o silpnai įgeriančius pagrindus, tokius kaip sutankintas betonas, − kibumo emulsijos tipo gruntais.
2. Ant medinių (ne plaukiojančių) grindų savaime išsilyginančius mišinius galima lieti, jei tokia jų panaudojimo galimybė yra nurodyta gaminio specifikacijoje, nes tokioms grindims skirti savaime išsilyginantys mišiniai savo sudėtimi skiriasi nuo tų, kurie skirti lieti tik ant mineralinių pagrindų. Prieš liejant, duobutes ir plyšius būtina užtaisyti. To nepadarius, yra labai didelė tikimybė, kad šie defektai rasis ir savaime išsilyginančio mišinio sluoksnyje. Mediniams pagrindams naudojami specialūs mišiniai su armuojančiu plaušu, prieš tai senas grindis sustiprinus, kad jos būtų stabilios, užtaisius plyšius tarp lentų. Seną dažų sluoksnį reikėtų nuimti, tačiau jei jis gerai prilipęs − galima palikti. Nuo tokio paviršiaus būtina pašalinti riebalus specialiomis priemonėmis.
3. Koks turi būti mažiausias savaime išsilyginančių mišinių sluoksnio storis, priklauso nuo mišinio užpildo stambumo ir nuo mišinio rūšies. Paprastai pasluoksniai gali būti nuo nuo 2 iki 10 mm.
4. Sukietėjęs savaime išsilyginantis mišinys nėra toks elastingas, kad netrūkinėtų natūraliai judant pastato konstrukcijoms, todėl jame būtina pakartoti visas pagrinde įrengtas deformacines siūles. Susijungimo su sienomis, kolonomis vietose būtina naudoti kompensacines juostas, − taip danga atskiriama ir nuo šių konstrukcijų. Jei namas pastatytas laikantis visų reikalavimų, savaime išsilyginantys mišiniai netrūkinėja.
5. Laikas, per kurį reikia atlikti darbus, nurodomas ant savaime išsilyginančių mišinių pakuotės. Paprastai išpiltą mišinį galima apdoroti per 40−60 minučių, atsižvelgiant į tai, kokia yra oro temperatūra ir pagrindo įsigėrimo laikas. Į nurodytą darbų atlikimo laiką būtina atsižvelgti, nes ilgiau dirbant su savaime išsilyginančiu mišiniu, gali nutikti taip, kad anksčiau lietas mišinys bus tiek sustingęs, jog nepavyks su juo sujungti naujai išlieto mišinio.
6. Jei nėra galimybės išlieti viso ploto per vieną dieną, būtina patalpą suskirstyti į zonas. Reikia iš anksto suskirstyti liejamus plotus dienai deformacinėmis siūlėmis. Geriausia, kad deformacinės siūlės būtų tokiose vietose, kokiose yra ir deformacinės pagrindo siūlės (jos dažniausiai būna praėjimuose arba didesnių plotų suskaidymo vietose). Patalpose, kuriose deformacinių siūlių nėra, paprastai spėjama išlieti savaime išsilyginančius mišinius per vieną dieną, nes jos nėra didelės.
7. Prieš gruntuojant pagrindus, būtina nuo jo pašalinti visas statybines dulkes, kurios, kaip ir bet kokie senų dangų likučiai ant pagrindo, mažina sukibimą su pagrindu. Dulkes reikėtų išsiurbti, o ne iššluoti. Būtina išsiurbti, antraip gruntas suriš dulkes, o į pagrindą neįsigers, taigi ant pagrindo liks beveik neprikibęs dulkių sluoksnis, kuris trukdys sukibti liejamam mišiniui su pagrindu.