Kaip pasirinkti valymo įrenginį?

Į ką reiktų atkreipti dėmesį renkantis nuotekų valymo įrenginį, kad ateityje įrenginio darbas netaptų kasdieniu rūpesčiu? Kaip pasirinkti valymo įrenginį?

Tiek projektuotojai, tiek valymo įrenginių pirkėjai bei naudotojai turėtų atkreipti dėmesį į valandinį ir vardinį paros nuotekų valymo įrenginio našumą.

„Nuotekų valymo įrenginių taikymo reglamente“ yra nurodyti valymo įrenginių našumai, kurių privalo laikyti gamintojai, bet, deja, ne visada teorija atitinka praktiką.

Minėtame reglamente nurodoma, kad „Projektuojant buitinių nuotekų valymo įrenginius, turi būti užtikrinamas faktinę/prognozinę situaciją atitinkantis nuotekų valymo įrenginio projektinis našumas, bet ne mažesnis kaip: vienbučiam namui – paros apkrovimas teršalais 4 GE, valandinis nuotekų debitas – 180 l/h, paros nuotekų debitas – 0,8 m3/d“.

Kalbant paprasčiau, tai reiškia, kad mažiausiais nuotekų valymo įrenginys turi būti skirtas 4 gyventojams, jo valandinis valymo našumas negali būti mažesnis nei 180 litrų (standartinė 170 cm vonia) nuotekų per valandą, paros arba vardinis našumas – 0,8 kub.m per dieną/parą.

Šio reglamento ignoravimo pasekmė - neveikiantis valymo įrenginys ir užteršta aplinka.

Ką rodo praktika?

Atsiranda gamintojų, kurie siekdami atpiginti savo įrenginius gamina juos mažesnio našumo, o dokumentuose nurodo 0,6-0,8 kub.m/d našumą. To reglamentas nedraudžia, skaičius 08, įrašytas. Realus tokių įrenginių vardini našumas yra 0,6 kub.m ar dar mažesnis. Įrenginius testuojant ir realiame gyvenime tokie valymo įrenginiai turi atlaikyti 50 proc. didesnį perkrovos ar savaitgalio našumą. Vadinasi, tam tikrais momentais susidaro daug didesni nuotekų kiekiai, jie išplauna perteklinį dumblą, kuris užklijuoja infiltracijos šulinį, užkemša gruntą ir nuotekos pradeda tekėti atgal į valymo įrenginį. Įrenginiui pastoviai dirbant perkrovos rėžime, išvalymo rodikliai blogėja.

Svarbus ir valandinis įrenginio našumas. Jeigu gyventojai planuoja įsirengti didesnės talpos vonią, reikia rinktis tokį įrenginį, kurio valandinis našumas būtų ne mažesnis už vonios talpą. Kitaip atitekantis momentinis didelis nuotekų srautas iš įrenginio išstumia ne tik išvalytą vandenį, bet ir dalį aktyvaus dumblo, kuris užklijuoja infiltracijos šulinį ir nuotekos pradeda tekėti atgal į valymo įrenginį. Be to pačiame įrenginyje sumaišomas valytas vanduo su nevalytomis nuotekomis.

Tad išvada aiški – įsirengus mažesnio pajėgumo ir pigesnį nuotekų valymo įrenginį, jo priežiūrai tenka skirti daugiau laiko ir lėšų (Dažniau šalinti dumblą. To nepadrius bus pastoviai teršiama gamta nepilnai išvalytomis nuotekomis, kuriose gausu azoto ir fosforo).

Parengta pagal Švaistė UAB medžiagą