Rąstiniai namai, statyba - nuo A iki Z

Tarkime, jau nusprendėte statytis rąstinį namą. Rąstinių namų statyba yra sudėtingas procesas ir žmogui, neturinčiam tokios patirties, gana sunku suprasti, kodėl taip skiriasi namų kainos, išvaizda ir jie skirtingai atrodo praėjus keliems metams. Yra labai daug „kodėl“, kuriuos dažnai rąstinių namų savininkai užduoda jau pavėluotai. Rąstinio namo konstrukcija
Taigi, išsirenkate projektą arba architektų pagalba ruošiate individualų ir tvarkotės visą reikalingą dokumentaciją. Projektuojant reikia vengti ilgesnių nei 6 m sienojų, nes standartiškai rąstai ruošiami 6 m ilgio ir veliau gali tekti rąstus jungti plokštumoje. O tai estetiškai gadina rąstinio namo sienos grožį. Dūmtraukiai turi būti montuojami taip, kad išlaikytų gaisrininkų reikalaujamą saugų atstumą iki medinių elementų. Esant plytų kaminams, atstumas turi būti ne mažesnis kaip 38 cm iki vidinės dūmtraukio angos, o kai montuojami surenkami kaminai su šamotiniais indėklais - ne mažesnis kaip 18 cm. Patariama tiek vidines, tiek išorines rąstines sienas projektuoti vienodo storio, nes skirtingo storio rastinės sienos nevienodai susėda esploatacijos metu.
Svarbu, kad rąstinis namas būtų gaminamas ir surenkamas uždarose patalpose. Surinktas namas (“dėžutė”) išrenkamas ir pastatomas statybos vietoje. Uždarose patalpose rąstai negauna papildomos drėgmės, lyjant nedrėksta rąstų viršus ir išilginės išdrožos, antiseptikai neišplaunami lietaus. O dėl blogų oro sąlygų nesutrinka gamybos terminai. Patariama rinktis įmonę, statačią namus standartą „Rąstiniai pastatai. Gamyba ir statyba“. Statant pagal šį standartą gamintojas įsipareigoja laikytis visos eilės kokybės reikalavimų, taip bus išvengta pasitaikančių konfliktų tarp gamintojo ir užsakovo.
Reikia atkreipti dėmesį, ar rangovas gamina vien tik rąstinę dalį, ar siūlo ir kitas paslaugas. Geriausia, kai vienose rankose yra projektavimas, pamatų įrengimas, rąstinė dalis ir stogas. Tokiu atveju rangovas negalės suversti kaltės kitiems subrangovams dėl blogai ar nekokybiškai atliktų darbų. Nepatartina kreiptis į pavienius meistrus, dirbančius pagal patentą. Kilus problemai gali būti sunku išsireikalauti klaidų ar defektų ištaisymo. Taigi, taupydame ten, kur taupyti tikrai neverta, ateityje galite prarasti daug daugiau.
Tradiciškai Lietuvoje namai buvo statomi iš apipjautų rastų. Tuomet efektyviau panaudojamas vidaus patalpų plotas, lengviau pastatyti baldus, ypač pakabinamus.
Norint, kad sienojai ir kitos medinės konstrukcijos džiūdamos mažiau plyštų, reikia kiekvieno rąsto viršutinėje dalyje padaryti technologinę įpjovą. Įpjova turi baigtis 150 mm atstumu nuo sąsparos arba rąsto galo. Suręstoje sienoje šios įpjovos neturi matytis. Įpjovus rąstą mediena skatinama trūkti įpjovose, tuo sumažinami vidiniai medienos įtempimai ir įplyšimai bei jų dydis matomose vietose.
Gamybos ir montavimo metu siekiant išvengti rąstų mėlynavimo, jie yra apipurškiami impregnantais-antiseptikais. Antiseptikai apsaugo medieną nuo pelėsių, pamėlynavimų, vabzdžių, nes kol namas bus pastatytas ir bus uždengtas stogas, gali praeiti keli mėnesiai.
Namas visiškai sumontuojamas ceche, rąstai sužymimi, po to išrenkami ir pokuojami išlaikant montavimo eiliškumą.

Pamatai
Montuojant namą vietoje, labai svarbu, kad gerai būtų padaryti pamatai. Reikia atkreipti dėmesį į tai, kad pamato viršus būtų lygus, kad apatinis rąstas visu pagrindu priglustų prie pamato. Paviršiaus nelygumai ir aukščių skirtumas tarp pamatų kampų turi neviršyti 10 mm. Laikui bėgant, apatinio vainiko rąstai išlinksta, įgaudami pamato paviršiaus formą ir plyšiai pasiskirsto tarp rąstų. Pamato aukštį virš žemės paviršiaus rekomenduojama daryti ne mažesnį kaip 30 cm, nes esant mažesniam aukščiui, lyjant gali apsitaškyti apatinis vainikas, o nešvarumus labai sunku išvalyti.
Medinis namas nėra sunki konstrukcija, todėl pilnai pakanka montuoti juostinius-stulpinius pamatus. Stulpelių apačia bus žemiau pašalo zonos (1,3-1,4 m) ir veiks kaip inkarai, o rostverkus galima montuoti įgilinant į žemę tik 50-70 cm. Tai paprasti, nebrangūs pamatai. Kai kada tokius juostinius pamatus problematiška sumontuoti dėl aukšto gruntinio vandens, tokiu atveju siūloma montuoti plokštinius pamatus. Tai monolitiniai gelžbetoniniai pamatai po visu namo plotu, kartu tarnaujantys ir kaip pagrindas namo pirmo aukšto grindims, kartais dar vadinami „plaukiojančiais“.
Montuojant pamatus, meistrus reikia perspėti, kad jie skirti rąstiniam namui, nes tokiu atveju pamatai daromi 30-40 mm mažesni nei namo išorinis matmuo. To reikia tam, kad vanduo, patekęs ant rąstinės sienos, nutekėtų nepatekdamas tarp apatinio rąsto ir pamato.
Patariama montuojant pamatus tuo pačiu išbetonuoti ir pirmo aukšto grindis, šildant jas 8-10 cm putų polistirolo sluoksniu. Betoninėse grindyse sumontuojami visi elektros, vandentiekio, kanalizacijos įvadai ir pirmo aukšto instaliacija. Reikia atkreipti dėmesį į tai, jog norint išvengti šalčio „tilto“, betoninis grindų sluoksnis turi nesiliesti su pamatų rostverku. Tam tikslui vertikaliai visu pamato rostverko ilgiu montuojami 3-5 cm storio putų polistirolo lapai, kurie kartu tarnauja ir kaip amortizacinis sluoksnis. Liejant pamatų rostverkus, būtinai paprašykite, kad meistrai betoną suvibruotų. Tai sutvirtins ir sutankins betoną, užpildant visus plyšius ir panaikins jame oro kišenėles.
Apatinio vainiko rąstas tiesiogiai negali liestis su pamatu, tarp pamato ir rąsto turi būti dedamas izoliacinis sluoksnis. Paprastai tam yra naudojamas dvigubas ruberoido sluoksnis, ar kita izoliacinė medžiaga. Galima naudoti ir maumedžio lentą.
Patiesus izoliacinį sluoksnį, prasideda montavimo-surinkimo darbai. Ilgiausiai užtrunka pirmo vainiko surinkimas, nes reikia labai kruopščiai rąstus išstatyti aukščio atžvilgiu. Nuo to priklausys būsima viso namo geometrija.

Rąstinio namo statyba
Norint rąstų nepažeisti ir neišpurvinti, o taip pat pagreitinti darbą, jie montuojami krano pagalba. Šioje vietoje tikrai nereikėtų taupyti.
Montavimo metu tarp rąstų ir sąsparose sandarinimui klojamas izoliacinis sluoksnis. Tam gali būti naudojamas lino pluoštas, vilnos audinys arba specialiai sandarinimui skirta akmens vata.
Sienojų rąstai yra linkę suktis ir slinkti, todėl jų eilės vertikalia kryptimi sutvirtinamos mediniais kaiščiais („tiabliais“). Yra sutvirtinama šachmatine tvarka kas 500-1200 mm. Rąstas kaiščiais turi būti tvirtinamas prie vienos arba kelių rąstų eilių, esančių žemiau taip, kad pastatas džiūvimo metu galėtų tolygiai sėsti.
Meistrai, montuodami medines kolonas, numato namo sėdimą ir jas montuoja su kompensaciniais varžtais arba pleištais. Abiem atvejais laikui bėgant ir namui sėdant galima reguliuoti sėdimo lygį nuimant apkrovas ir leidžiant namui sėsti tolygiai.

Stogo dengimas
Sumontavus konstrukcinę namo dalį, darbo imasi stogdengiai. Tai vienas iš pagrindinių medinio namo darbų, kur tikrai nereiketų taupyti. Nepatariama rizikuoti samdant stogdengius, kurie nėra anksčiau montavę stogų rąstiniams namams, ar juo labiau savamokslius meistrus.
Rąstinio namo stogas turi nemažai niuansų, kuriuos žino toli gražu ne visi meistrai. Visų pirma montuojamos „slenkančios“ stogo konstrukcijos. Gegnės tvirtinamos tik ties ilginiais, t.y. balkiais sumontuotais išilgai namo viršuje, o ant išorinių sienų montuojamos tik kreipiančiosios arba fiksavimo kilpos. Tai daroma todėl, kad namui džiūnant ir sėdant sienoms, nežymiai keičiasi stogo kampas. Tvirtinti prie išorinių sienų gegnes patariama tik tada, jei statomo namo frontonai (galinių fasadų trikampiai) nėra rąstiniai ir dėl kitų priežaščių negalima sumontuoti ilginių.
Be to, gegnių poromis įrėminamos galinių fasadų sienos, kad vėliau būtų galima lengvai atlikti stogo pakalimą ir vidaus apdailą. Rąstiniams namams rekomenduojama montuoti sunkesnius stogus. Tai galėtų būti čerpių ar nendrių stogas. Toks stogas tarnaus ilgai, atrodys efektingai ir, kas svarbiausia, leis namui greičiau susėsti. Nendrinis stogas yra brangesnis ir ne visada tinka prie aplinkos, o čerpinis yra ne ką brangesnis už metalinį. Gamintojai betoninėms čerpėms duoda 30 ir daugiau metų garantiją. Toks stogas turės ryškų privalumą, nes karštu metų laiku neįkais, vasarą po tokiu stogu bus vėsu, o žiemą šilta. Be to, čerpinis stogas puikiai sugeria triukšmą lietaus ar net krušos metu.

Langų ir durų įstatymas
Reikėtų nepamiršti, kad rąstinis namas sėda. Pastato sėdimas yra neišvengiamas procesas, kuris atsiranda rąstui džiūstant eksploatacijos sąlygomis, dėl medienos plaušų susispaudimo, veikiant apkrovoms ar dėl rąstų plyšimo. Todėl, statant rąstinį pastatą, būtina atsižvelgti į sienų sėdimą. Reikia įvertinti, kad mažiausia rąstinio namo sėdimo riba yra 6 %. Visose rąstinio namo ir jo dalių, kurios nesėda, sujungimo vietose būtina įvertinti sėdimo procesą. Sujungimai turi būti padaryti taip, kad rąstų sėdimas netrukdytų sėdimo procesui.
Reikia atkreipti dėmesį į konstrukcinių medinio namo elementų (langų ir durų) montavimą. Visų pirma, formuojant angas langų ir durų montavimui, reikia palikti virš langų ir durų 6-7 cm plyšį sėdimui kompensuoti. Išpjautų angų šonuose esančių rąstų galuose (angokraščiuose), langų ar durų statramsčiui („šliaužikliui“) įstatyti išpjaunamas griovelis, kurio matmenys turi būti ne mažesni kaip 45x45 mm.
Langai surenkami tvirtinant juos prie indėklų (langų praplatinimų) ir gauta konstrukcija su medvarščiais tvirtinama prie statramsčių. Apvadai irgi montuojami tik prie lango konstrukcijos, kad netrukdytų sėdimui. Durys gaminamos su tokio pločio stakta, kad ji atitiktų rastinio namo sienų storį.
Statant kolonas, būtina sumontuoti sėdimą kompensuojančius varžtus, kuriuos kelis kartus metų bėgyje reikia atleisti.
Pastačius namą ir uždengus stogą, sienas būtina 2 kartus nutepti dažais. Tai leis apsaugoti namą nuo grybelio, vabzdžių, drėgmės, saulės (UV) spindulių, pelėsių. Imregnantai naudojami išorėje ir viduje, jie suteikia medienai atinkamą spalvą, išryškina jos struktūrą. Reikia impregnuoti tik tokiais impregnantais, kurie leidžia medienai „kvėpuoti“, o medienos paviršiuje nesudaro plėvelės.
Iš anksto žinodami pagrindinius rąstinio namo gamybos ir statybos niuansus, išvengsite įvairių netikėtumų ar nesusipratimų, o taip pat sutaupysite nemažai laiko.