Rąstinių namų tipai

Rąstiniai namai - tai namai, kurių sienos pastatytos iš horizontaliomis eilėmis sudėtų rąstų. Viršutinis rąstas jungiamas su apatiniu rąstu priglundančia per visą rąsto ilgį, vientisa išdroža, kampuose rąstai sukertami suspara. Vainikai renčiami vienas ant kito, kol pastatomas namas. Bėgant laikui įvairiose geografinėse vietose statant rąstinius namus atsirado nemaža technologijų įvairovė, kurią pagal vienokius ar kitokius požymius galima klasifikuoti. Rąstinių namų tipai

Rąstiniai namai gali buti klasifikuojami pagal sienojų, iš kurių statomas namas, tipą.
I. Natūralių rąstu namai. Šių namų sienos suręstos iš natūralių, rankiniu būdu apdirbtų rąstų. Tokių sienojų privalumas yra toks, kad jie ir sienoje nepraranda savo natūralumo. Kiekvienas rąstas yra unikalus. Kadangi natūralūs rąstai yra skirtingo skersmens (be to, vienas galas plonesnis, o kitas - storesnis), tai viršutinio rąsto išilginė išdroža padaroma tokia, kad tiksliai atitiktų apatinio rąsto nelygumus. Tokiu būdu suleisti rąstai glaudžiai susijungia vienas su kitu. Sienų susikirtimo vietose rąstai standžiai suneriami kampu. Rąstai gali buti apvalūs arba apipjauti:
• Natūralių-apvalių rąstu namai. Natūralūs rąstai tik nužievinami. Rąsto storgalio ir plongalio skersmuo gali svyruoti nuo 25 iki 40 cm. Tokių namų rąstų kampų sukirtimas
gali būti atliekamas tik rankomis.
• Natūralių-apipjautų rąstu namai. Natūralūs rąstai nužievinami ir apipjaunami iš dviejų pusių. Tokių rąstu storis per visą jų ilgį būna vienodas (dažniausiai 20-24 cm), bet storgalio ir plongalio aukštis gali varijuoti tarp 25 ir 40 cm. Tokių namų rąstų kampų sukirtimas gali buti atliekamas tik rankomis.

II. Mašininio apdirbimo rąstų namai. Mašininio apdirbimo rąstinių namų sienos daromos iš vienodų staklėmis apdirbtų sienojų (tiek rąsto ruošinio storis, tiek aukštis per visą jo ilgį yra tokių pačių matmenų). Šio tipo sienojai turi matematiškai tikslias formas. Automatizuota technologija leidžia gaminti namus greičiau nei rankiniu būdu, išvengiama žmogiškojo faktoriaus klaidų. Natūralūs rąstai frezuojami arba tekinami (taip gaunami apvalūs - cilindruoti rąstai) arba suklijuojami iš lentų ir tuomet apdirbami staklėmis. Yra trys mašininio apdirbimo rąstinių namų tipai:
• Frezuotu rąstų namai. Rąstai apipjaunami iš 4 pusių. Gautas apipjautas tašas toliau formuojamas obliavimo ir frezavimo staklėmis, kol gaunami visiškai vienodi reikiamų parametrų ruošiniai. Toliau frezavimo staklėmis iš ruošinių gaminamos būsimo namo detalės, padaroma išilginė išdroža ir susparos.
• Tekintų rąstų namai. Rąstai tekinimo staklėmis tekinami, kol gaunami visiškai vienodi reikiamo skersmens apvalūs ruošiniai. Toliau frezavimo staklėmis iš ruošinių gaminami namo sienojai, padaroma išilginė išdroža ir susparos.
• Klijuoto tašo rąstų namai. Rąstai supjaustomi į tašelius ir išdžiovinami. Tuomet iš tašeliu suklijuojami reikiamo dydžio tašai. Rąstai gali būti klijuojami vertikaliai arba horizontaliai. Toliau frezavimo staklėmis iš ruošinių gaminami būsimo namo sienojai, padaroma išilginė išdroža ir susparos.

Rąstiniai namai skirstomi ir pagal sąsparos tipą. Sąspara - tai pastato vainiko rąstų sunėrimo vieta. Yra keletas pagrindinių sąsparos tipų ir daugybė šių tipų modifikacijų. Lietuvoje nuo seno, atsižvelgiant į rastų formą, pastato paskirtį ir meistrų patirtį, naudojami įvairūs sąsparos tipai: tradicinis arba balninis, tradicinis su užkirtimu, kregždė, norvegiškas... Apie sukirtimo būdus galima daug kalbėti - jie visi turi savo pliusų ir minusų. Paprastai kiekvienas gamintojas turi savitą kampų sukirtimo technologiją.

Lietuvoje dažniausiai naudojami šie sąsparų tipai:
1. Tradicinis. Nuo seno naudotas Lietuvoje statant rąstinius namus iš apipjautų rąstų.
2. Tradicinis arba balninis kampas. Nuo seno naudotas Lietuvoje statant rąstinius pastatus iš apvaliu rąstu.
3. Tradicinis su užkirtimais. Patobulintas tradicinio kampo variantas - užkirtimai užkerta kelią vėjui patekti į pastato vidų.
4. Skandinaviškas tipas (kartais vadinama „norvegiškas" ar „švediškas" kampas). Šis tipas dažniausiai naudojamas Skandinavijos šalyse, tačiau Rytu Lietuvoje yra senų namų, kurie buvo ręsti tam tikra norvegiškos kertės atmaina.
5. Trapecinis (arba „kregždes uodega"). Leidžia sutaupyti nemažai medienos. Visgi dažniausiai kregždės uodega sukirstų namų kampai buvo papildomai apkalami stačiomis
lentomis nuo vėjo.

Parengta pagal Medinių namų gamintojų asociacija medžiagą
mnga_logo.jpg
Lukiškių g. 5-406, 01108 Vilnius
1 atsiliepimai
in
2019-05-10,
Jų ekspertizės išvada padėjo išaiškinti su statytoju, ką ne taip stato ir kaip turi padaryti. O tai statybininkai galvoja, kad gali maustyti paprastą žmogų!