Kaip dega pinigai?

Kiekvienas žmogus, statydamas arba pirkdamas sau namą, tikrai susimąsto apie tai, kiek kainuos jo išlaikymas. Kaip dega pinigai?

Vienos iš pagrindinių namo išlaikymo išlaidų – jo šildymas.

Perkant arba įsirengiant naują namą, būtina atkreipti dėmesį į šilumos izoliaciją.
Įprastai didesnė reikšmė teikiama šiltinimo medžiagos sluoksnio storiui.

Štai čia ir yra spąstai.

Jeigu namas šiltinamas storu šiltinimo medžiagos sluoksniu

Namas gali būti apšiltintas gerą šiluminę varžą turinčiu, storiausiu šiltinimo medžiagos sluoksniu, bet jeigu ši medžiaga lengvai praleis per save orą, ir dar tarp jos ir apšiltintų konstrukcijų bus pakankamai nesandarumų, šiltas oras fontanais bėgs nuo mūsų su visais mūsų į šilumą investuotais pinigais.

Įsivaizduokime tokią situaciją.

Statydamas arba renovuodamas namą, žmogus vietoje sandaraus šiltinimo pasirenka vieną iš pigesnių II-osios kartos šiltinimo technologijų. Pabaigęs darbus ir atsiskaitęs su rangovais, jis laiko rankose pluoštelį sutaupytų pinigų.

Kaip bus panaudoti Jūsų sutaupyti pinigai?

Šie pinigai bus padalinti į 6–9 dalis (tiek mėnesių sudaro 1–1,5 šildymo sezono) ir kas mėnesį po vieną dalį bus įmetama į ugnį.

Tai papildomos išlaidos šilumai nesandariame name sukurti. Pasiseks tiems, kuriems sutaupytų pinigų pakaks 2–2,5 šildymo sezonų.

Ar Jus džiugintų perspektyva deginti savo pinigus?

O juk po 1–1,5 metų jau teks deginti nebe pasirenkant pigesnį šiltinimą sutaupytus pinigus, bet vis sunkiau uždirbamas savo pajamas.

Todėl anksčiau ar vėliau gyvenimas privers apšiltinti namą sandariai.

Sutaupymas, renkantis II-osios kartos šiltinimo technologijas – viso labo brangiai kainuojanti iliuzija. Mano žiniomis, III-iosios kartos sandarus šiltinimas – pigiausias Europoje pagal kainos ir efektyvumo santykį.

Pinigai visada dega skaudžiai.

O kaip šiandien dega Jūsų pinigai?

Parengta pagal Robertas Karvauskas medžiagą
Robertas Karvauskas
Robertas Karvauskas
Pavenčių g. 6, LT89189 Mažeikiai