Rodomi įrašai 1-25 iš 94.
Tarpbutinė siena pastatyta iš fibo blokelių (10cm ir 10cm) ir oro tarpo (10-13cm) kur turėjo būti vata, bet neįdėta. Aiškiai girdisi (visi žodžiai suprantami), kai kaimynai kalba net vidutiniu balsu. Ar gali oro tarpas stiprinti garsą? Ar termoputos (ne poliuretano) padėtų šioje situacijoje? Kokie dar galimi variantai (be sienos perstatymo)?
1. Fibo blokeliai nenaudotini be ištisinio tinkavimo, nes yra visiškai kiauri ir laidūs orui, todėl ir laidūs garsui. 2. Oro tarpą nedviprasmiškai būtina užpildyti. Tam naudojamos į oro tarpus įpučiamos termoputos.
Norint apšiltinti namo pamatus (namas be rūsio), kiek cm reikia apšiltinimo medžiagą (konkrečiai polistirolą) leisti į žemę (nuo grunto lygio)?
Pamatų įgilinimas. Įrengiant pamatus, svarbu įvertinti įšalo gylį. Žemės įšalo jėga sukuria milžinišką į viršų nukreiptą jėgą. Grunto kilsnumo priežastis yra jame esantis vanduo, kuris, esant neigiamai temperatūrai, virsdamas ledu plečiasi. Lietuvoje įprasta manyti, kad gruntas įšąla iki 1,2 m. Tačiau reikia nepamiršti, kad kiekvieno grunto įšalo gylis skirtingas, pvz., smėlio įšalo gylis yra 1,2 m, molio ar priemolio - 1,5 m. Todėl ir pamatų gylis priklausys nuo grunto. Molio ir priemolio grunte, turinčiame savybę išbrinkti, pamato gylis turi būti 10-25 cm žemiau įšalo gylio. Smėlio grunte pamato gylis, nepriklausomai nuo įšalo gylio, turi būti 0,5 m žemiau įšalo lygio. Po vidinėmis sienomis gali būti ir seklesnis, nei po išorinėmis, bet negali būti sekliau kaip 0,4 m nuo žemės paviršiaus. Pamatų šiltinimas. Siekiant sumažinti šilumos nuostolius, pamatus būtina apšiltinti per grunto įšalo gylį.
Namas A+. Kaip tinkamai izoliuoti, kad išlaikyti A+, visus gręžimus per sieną į lauką? Ir jeigu gręžiama skylė į sieną, kuri yra ir išorinė, tiesiog pritvirtinti laidą, ar reikia papildomai izoliuoti?
Išgręžtas skyles sienoje reikia taip izoliuoti, kad oras niekada negalėtų praeiti.
Balkono lubų iš vidaus šiltinimas. Ką geriausia naudoti?
Balkono lubas iš vidaus apšiltinkite klijuodami polistirolą ištisu klijų sluoksniu.
Naujos statybos kotedžas. Išorinės sienos apšiltintos, tačiau viena siena, kuri ribojasi (bendra siena) su gretimu kotedžu papildomai neapšiltinta. Siena iš blokelių, kurie vėliau užtinkuoti. Pradėjus šiltinti kotedžą ir nuglaisčius sienas vienu sluoksniu, būtent tik ta siena, kuri niekuo nešiltinta ir yra bendra su greta esančiu nešildomu kotedžu, šlampa, matosi net siūlės tarp blokelių (aiškumui pridedu foto). Ar čia šiaip kondensatas ant tos sienos taip susikaupia, nes ta siena šalčiausia ir yra bendra su nešildomu kotedžu, ar dėl to, kad reikalingas papildomas tokios sienos apšiltinimas? Ar siūlių tarp blokelių problema?
Jūsų siena šlampa iš vidaus, nes ši siena yra šalta ir kaupiasi kondensatas ant jos. Jai būtina šilumos izoliacija.
Ar saugu palikti Finnfoam XPS žiemoti sklype? Dėl oro sąlygų ir sklypo drėkimo šiais metais tikriausiai nespėsime įsirengti pamato iki galo, o Finnfoam jau atvežtas į sklypą.
Uždenkite nuo tiesioginių atmosferinių poveikių ir drąsiai palikite. Šaltis medžiagai nepakenks.
Planuoju šiltinti namo antro aukšto šlaitinį stogą. Stogo sudėtis: gegnės (18 cm), difuzinė plėvelė, OSB plokštės ir bituminė danga. Šiltinti planuoju vata. Kokią vatą rekomenduotumėte: akmens, stiklo, mineralinę ir pan.? Kokiu storiu reikėtų šiltinti? Koks turėtų būti šiltinimo būdas: ar 80% vatos, garo plėvelė ir 20% vatos, ar iš kart visas 100% vatos sluoksnis ir garo plėvelė?
Šiltinti reikia tik tas namo konstrukcijas, kurios atskiria šilumą nuo šalčio. Šiltinamos tik tos šlaitinio stogo vietos, kurios atstoja kambarių lubas. Jei po stogu dar yra šalta palėpė, šiltinti reikia ne stogą, o kambario lubas iš palėpės pusės (t, y, palėpės grindis). Jei palėpės yra ir kambarių šonuose, reikia šiltinti su palėpėmis besiribojančias kambarių sienas.
Apšiltiname namo pamatus iš išorės ir nežinome ką daryti su betoniniais laiptais į pagrindinį įėjimą (sveria matyt kokias dvi tonas), kurie yra prigludę prie pamato. Ar verta bandyti juos kaip nors patraukti ir apšiltinti pamatus tvarkingai, ar vis tik galima apeiti sistemą, kad šiltinimas nenueitų veltui?
Laiptų susilietimo su pamatu vietoje bus šalčio tiltas. Ar tai labai įtakos į namo ekonomiką ir jaukumą bei vidaus apdailos patvarumą? Ar neišvengiamai būtina juos atitraukti? Atsakymams reikia papildomos apžiūros ir analizės. Galiu tik pasakyti, kad šalčio tilteliai įtakoja į šilumos išsaugojimo pastate efektyvumą tik apie 20 proc.
Rąstinio namo sienos iš vidaus yra apšiltintos atviromis poliuretano putomis, o perdanga - vata. Iš lauko pusės yra atvirti rąstai. Ar toks šiltinimo būdas yra priimtinas? Ar dėl to nenukenčia namo eksploatacija ir ilgaamžiškumas? Ar yra grėsmė, kad dėl nepakankamos ventiliacijos pradės pūti sienojai?
Vien vidinis šiltinimas kenkia rąstiniam namui. Kokie procesai vyks dabar sienose priklauso ne nuo to, kaip vadinasi šiltinimo medžiagos, o nuo konkrečių šių medžiagų savybių.
Šiltinant putų polistirolu, ar reikėtų klijus tepti šukomis, ar aplink kraštus su taškais viduryje? Susidūriau su skirtingai dirbti siūlančiais meistrais. Ar dedant kauburėlius viduryje nesiformuos rasa tarp polistirolo ir sienos? Kurį kelią patartumėte kaip patikimesnį, ilgaamžiškesnį?
Polistirolas turi būti klijuojamas tik ištisu klijų sluoksniu (per šukas). Tai ne išmąstymas, o ekspertizėmis patvirtintas būtinumas. Ir tai tik vienas iš daugelio privalomų šilumos išsaugojimo pastate aspektų.
Reikia apšiltinti seną rąstinį namą iš vidaus, norėčiau sužinoti ar gerai pasirinkau schemą. Ant esamų rąstinių sienų pritvirtinau 5cm ruloninę vatą, tada tvirtinu 10cm profilius, užpildau juos vata, klijuoju garo izoliacinę plėvelę ir suku gipsą. Ar būtina palikti oro tarpą tarp garo plėvelės ir gipso? Pastato fasadas apkaltas dailylentėmis, šiuo momentu jų nesiruošiama keisti, paliekama ateičiai, tai manau, kad iš lauko pusės nėra prieš vėjinės plėvelės, ar tai labai blogai? O gal pasirinkti tokią schema iš vidaus ant rąstinių sienų montuoti priešvėjinę plėvelę, tada vata, garo plėvelė ir vidaus apdaila?
Vidinis namo šiltinimas dažniausiai neišsprendžia daugelio šilumos nutekėjimo problemų ir daro didelę žalą atitvaroms, nes, neįleidžiant į jas šilumos, jos paliekamos šaltoje drėgmės kondensavimosi zonoje. Šiltinti reikia iš išorės. Šiltinimo esmė - pasiekti ilgalaikį sandarumą su neperdidele, bet pakankama šilumine varža. Kai patalpų lubos bus sandarios ir šiltos, šiltas oras, neradęs per kur pabėgti, pradės kauptis patalpose. Tada jis pradės spausti ir šonines atitvaras, t. y. sienas. Todėl sienos yra antrasis šiltinimo prioritetas. Šiltinti reikia tik tas namo konstrukcijas, kurios atskiria šilumą nuo šalčio. Šiltinamos tik tos stogo vietos, kurios atstoja kambarių lubas. Jei po stogu dar yra šalta palėpė, šiltinti reikia ne stogą, o kambario lubas iš palėpės pusės (t, y, palėpės grindis). Jei palėpės yra ir kambarių šonuose, reikia šiltinti su palėpėmis besiribojančias kambarių sienas. Tradicinis šiltinimas mineralinėmis vatomis neužtikrina apšiltintos konstrukcijos ilgalaikio sandarumo. Teoriškai užtikrinti turėtų, bet praktiškai to padaryti nepavyksta net labai stengiantis. Todėl sušilęs oras, radęs pakankamai daug nesandarumų, fontanais nuteka iš patalpų su visais mūsų į šilumą investuotais pinigais. Dėl tokio nutekėjimo patalpos praranda apie 80 proc. visos netenkamos šilumos. Kai šiltas ir drėgnas patalpų vidaus oras eina per nesandarią šiltinimo medžiagą, šiame ore esanti drėgmė, pasiekusi išorinius šaltus šiltinimo medžiagos sluoksnius, pradeda kondensuotis. Nesandari šiltinimo medžiaga tampa drėgna ir sunki. Jeigu medžiaga nepritvirtinta prie šiltinamo paviršiaus - atsiranda suslūgimai, o jei pritvirtinta - gali atsirasti nutįsimai. Tokiu atveju ne tik dar labiau išsisandarina apšiltintas plotas, bet ir sudrėkusi šiltinimo medžiaga praranda šiluminę varžą. Šiltinti reikia tik tas namo konstrukcijas, kurios atskiria šilumą nuo šalčio. Šiltinamos tik tos stogo vietos, kurios atstoja kambarių lubas. Jei po stogu dar yra šalta palėpė, šiltinti reikia ne stogą, o kambario lubas iš palėpės pusės (t, y, palėpės grindis). Jei palėpės yra ir kambarių šonuose, reikia šiltinti su palėpėmis besiribojančias kambarių sienas.
Ar reikia trisluoksniam mūre poliuretano plokštes klijuoti? Ar užtenka tik fiksatoriais užtvirtinti prie mūro?
Jeigu norite visus atitvaros sluoksnius sujungti į vieningai šilumą saugantį bloką, reikia, kad tarp sluoksnių visiškai negalėtų cirkuliuoti oras. Standžią plokštę tik priglaudus prie mūro, oro cirkuliacija be abejonės vyks. Šilumą gavęs oras kils į viršų, o jo vietą užims per daugybę smulkių nesandarumų įsiskverbiantis šaltas oras. Be to, per vidinę sienos dalį į šį tarpelį patekę vandens garai jame kondensuosis, blogindami visos atitvaros šilumines savybes. Kiek aktyviai vyks ši cirkuliacija ir kiek nuostolių ji atneš, priklauso nuo mūro lygumo ir sandarumo. Rekomenduoju plokštes klijuoti ištisu klijų sluoksniu, taip padarant sandarumą ir barjerą vandens garams, o mūrijant išorinį apdailinį sluoksnį, jį kuo sandariau priglausti prie šiltinimo medžiagos lakštų.
Statau karkasinį namą, vienas aukštas 100kv.m. Noriu purkšti sienas ekovata. Kokio storio turi būti siena, jos konstrukcija, kad atitiktų A+ klasę?
Jei šiltinimo medžiaga yra nesandari, galima šiltinti karkasinio namo sienas ir 25 cm storio sluoksniu, ir 50 cm, ir 2 m ir daugiau - rezultatas vis tiek bus daug prastesnis už tą, kurį galima pasiekti, apšiltinus sandariai. O jei šiltinama sandariai, tai šiluminė varža, viršijanti 4 m2K/W, šilumos papildomai nesutaupo. Ekovatai būtinos visos apsauginės plėvelės lygiai taip pat, kaip ir mineralinei vatai (nežiūrint į tai, ką deklaruoja ekovatos rangovai, ir nežiūrint į tai, kokiu būdu bus šiltinama - šlapiuoju ar sausuoju). Ekovata gali tarnauti kaip šilumą izoliuojanti medžiaga tik tada, kai ji pilnai IŠ VISŲ PUSIŲ izoliuota nuo aplinkos oro ir kitų poveikių. Kai šiltinimo medžiaga turi potencialą įgerti drėgmės iki 25% (ekovata), ją nuo tos drėgmės būtina apsaugoti, nes sudrėkusi ji sunkėja ir slūgsta, nekalbant jau apie šiluminių savybių prastėjimą. Kai šiltinimo medžiaga yra nesandari, konstrukcijų sandarumą reikia užtikrinti papildomomis priemonėmis.
Noriu apšiltint namo oro tarpą. Nežinau skirtumo tarp atvirų ir uždarų šiltinimo putų. Kokias reikia naudot sienų viduje?
Prieš priimant šiltinimo sprendimus vertėtų atlikti pastato orinę termoviziją, parodančią ne šalčio tiltelius, kaip paprastoji termovizija, o pastato sandarumo trūkumus, kurie lemia apie 80% šilumos nuostolių. Šis tyrimas atliekamas ir vasarą. Jei sienose yra tušti oro tarpai, juos neišvengiamai reikia užpildyti specialiai tam sukurta medžiaga - termoputomis. Jeigu oro tarpe yra polistirolo granulės ar keramzitas, jį reikia išleisti ir oro tarpą užpildyti termputomis. Spalių iš oro tarpo išimti nepavyksta. Bet ne visos termoputos skirtos ir tinka oro tarpų sienose užpildymui.
Pas mane yra šlaitinis skardinis stogas, apšiltintas Paroc vata, dėl stogdengių broko lietaus vanduo pabėgo po stogo danga ant difuzinės plėvelės. Kažkuriose vietose prasisunkė ir ant vatos ir ant lubų, kai atsiardžiau iš vidaus vatą, pamačiau vietomis papelijusę plėvelę. Stogdengių broką ištaisiau ir vanduo ant plėvelės nebepatenka. Klausimas, ar užteks, kad suremontuotas stogas, ar reikia imti stogą lauk ir reikia keisti plėvelę ir vatą?
Jei lietaus vanduo pabėgo po stogo danga ant difuzinės plėvelės, reikia keisti plėvelę ir vatą.
Norėčiau sužinoti ar būtina dėti garo izoliacinę plėvelę šiltinant perdangą mineraline vata? Perdanga iš lentų, lubos gipso kartonas. Ar šiuo atveju gipso kartonas neapsaugotų perdangos ir tuo pačiu vatą nuo drėgmės patekimo iš gyvenamųjų patalpų?
Plėvelę reikia ne tik dėti, bet ir detaliai užsandarinti, ne tik visą plotą bet ir perimetrą. Tradicinis šiltinimas mineralinėmis vatomis neužtikrina apšiltintos konstrukcijos ilgalaikio sandarumo. Kai šiltas ir drėgnas patalpų vidaus oras eina per nesandarią šiltinimo medžiagą, šiame ore esanti drėgmė, pasiekusi išorinius šaltus šiltinimo medžiagos sluoksnius, pradeda kondensuotis. Nesandari šiltinimo medžiaga tampa drėgna ir sunki. Jeigu medžiaga nepritvirtinta prie šiltinamo paviršiaus - atsiranda suslūgimai, o jei pritvirtinta - gali atsirasti nutįsimai. Tokiu atveju ne tik dar labiau išsisandarina apšiltintas plotas, bet ir sudrėkusi šiltinimo medžiaga praranda šiluminę varžą. Be to, jeigu išorinis paviršius aptinkuotas, tinkas taip pat sudrėksta ir yra greitai suardomas šalčio. Tokio rezultato jau nepavadinsi apšiltinimu.
Noriu pastatą apšiltinti poliuretano plokštėmis FF-PIR AL ir įrengti ventiliuojamą fasadą, kaip reiktų tvirtinti šias plokštes?
Lakštines šiltinimo medžiagas, šiuo atveju poliuretano plokštes prie fasado reikia klijuoti ištisu klijų sluoksniu, kad neliktų jokio oro tarpelio tarp šiltinamos konstrukcijos ir šiltinimo medžiagos. Tai tuo pačiu sudaro ir oro-garo barjerą, užtikrinantį, kad šiltas ir drėgnas vidaus patalpų oras nepateks į šiltinimo medžiagą.
Galvojame apie lauko sienų šiltinimą neoporu. Kaip reikėtų klijuoti neoporą prie sienų? Kokius klijus naudoti? Kokia darbų eiga?
Neoporą būtina prie sienų klijuoti ištisu klijų sluoksniu.
Kaip teisingai klijuoti polistirolą ant silikatinių blokelių sienos?
Kad oras necirkuliuotų tarp polistirolo ir blokelių, būtina polistirolą klijuoti IŠTISU KLIJŲ SLUOKSNIU (ką bekalbėtų apie tai statybininkai).
Senos statybos mūrinis namas (plyta, tarpas, plyta), sienų oro tarpas svyruoja 7-10cm, po palangėm, kur radiatoriai gal net mažiau. Niekaip negaliu apsispręsti, kokią medžiaga pildyti tarpą. Ventiliacijos nėra. Plastikiniai langai. Viduje užgęsus pečiui ir namui atvėsus kondensuojasi drėgmė ant langų, viename kambaryje pelija. Kol kas namas kūrenamas malkomis, kitą sezoną šiluma bus palaikoma pastoviai (granulės), ar į tai reikia atkreipti dėmesį renkantis putas ar ekovatą? Daug skirtingų atsiliepimų, putos-veisis pelėsis, vata- sukris ir taps nenaudinga. Putos ar ekovata?
Pelėsio atsiradimas labai mažai priklauso nuo pastato šiltinimo. Jei kondensuojasi ant langų, reiškia, kad turite perteklinės drėgmės pastate (santykinė drėgmė turi būti 35-55%), o tai jau vėdinimo klausimas. Šiltinti sienas su oro tarpu yra daug medžiagų, bet jos visos priklauso nuo meistrų sugebėjimo.
Kaip apšiltinti išorinę palėpės sieną iš vidaus? Palėpė bus naudojama kaip spinta, bus šildoma radiatoriumi. Siena baltų silikatinių plytų, pusės plytos storio. Šiltinimo medžiagos storis gali būti iki 20 cm. Iš išorės apšiltinti galimybės nėra.
Prie sienos reikia prisukti laikiklius gipso plokščių karkasui, užpūsti (pvz. GAMO putomis) 10cm, surinkti karkasą ir uždengti gipso plokšte. Naudojant kitas medžiagas, bus reikalinga ant šiltinamos medžiagos uždėti garą izoliuojančią plėvelę ir ją užsandarinti sandarinimo juostų pagalba.
Karkasinių skydinių namų statyboje naudojama vata arba putplastis? Kas geriau?
Manau tinka visos šiltinimo medžiagos, tačiau labiausiai svarbu, kaip užsandarinsite priešvėjinę ir garo izoliaciją.
Grybo formos namo pirmas aukštas nešildomas bei negyvenamas. Gyvenamos patalpos antrame aukšte ir iš pirmo aukšto jaučiasi, kad skverbiasi šaltis. Kaip geriausia būtų apšiltinti perdangą iš apačios? Ar įmanoma pripurkšti šiltinimo putų į perdangos plokščių apvalias kiaurymes? Ar tai bus efektyvu?
Esame bandę užpildyti skyles plokštėse, bet jaučiamo efekto nedavė. Efektą duotų užpurškus pvz. su GAMO putomis iš apačios. Jos gerai prilimpa prie betoninių perdangų ir yra ilgaamžės. Jei dar norėtumėte padaryti apdailą, tada jums reikėtų prieš pučiant prisukti laikiklius gipskartonio karkasui.
Ar gerai ant lubų dėti polietileną ir ant polietileno akmens vatą?
Naudojant akmens vatą, būtina dėti iš apačios politileną (tik ne juodos spalvos) (t.y. garo izoliaciją), bet dar svarbiau tą plėvelę užsandarinti specialiomis juostomis. Galima naudoti pvz. GAMO putas, kurioms nebūtina garą izoliuojanti plėvelė ir sandarinimo juostos, nes šios putos vienu metu šiltina ir sandarina.
Langų ir durų angokraščiuose po žiemos atsiranda pelėsis. Planuojame keisti langus. Ar angokrasčių apšiltinimas padėtų išspręsti problemą? Kuo geriausia šiltinti?
Reikia teisingai ir sandariai įmontuoti langus ir apšiltinti angokraščius.
89% rekomenduoja
42 atsiliepimai
jm
2020-05-27,
ar
2020-05-10, Vilnius
Labai išsamus atsakymas
al
2020-05-05, Alytus
pa
2020-04-17, Vilnius
pl
2020-04-14, Vilnius
ka
2020-03-30, Vilnius
kd
2020-03-10, Vilkaviškis
ba
2020-02-29, Vilnius
a.
2020-02-25, Marijampolė
to
2020-02-24, Kaunas
al
2020-02-24, Vilkaviškis
in
2020-02-24,
vi
2020-02-15, Panevėžys
ma
2020-02-05, Kaunas
st
2020-02-01, Vilnius
pr
2020-01-28,
op
2020-01-16, Panevėžys
jo
2020-01-15, Vilnius
gi
2020-01-10, Vilnius
Trumpai, bet labai aiškiai išsakyta kas prie ko. Išsklaidytos dvejonės, kurios būtų skaudžios, jei bučiau pasirinkęs ne taip kaip paaiškinta. Ačiū, ir būtinai konsultuosiuosi dėl tolesnių veiksmų.
al
2019-11-27, Kupiškis
no
2019-11-27, Klaipėda
de
2019-11-05, Vilnius
vi
2019-10-23, Radviliškis
gr
2019-10-10,
si
2019-10-04, Kretinga
mi
2019-09-03, Biržai
li
2019-08-23, Alytus
an
2019-08-08,
va
2019-08-02, Kaunas
li
2019-07-29, Kaunas
ku
2019-07-29, Vilnius
in
2019-07-15, Gargždai
gr
2019-07-04, Joniškis
ar
2019-07-01, Kuršėnai
eg
2019-07-01, Rokiškis
ap
2019-06-28, Vilnius
tm
2019-06-21,
eg
2019-06-01, Alytus
po
2019-05-23, Klaipėda
ni
2019-05-10,
bu
2019-05-10, Prienai
sp
2019-05-10, Venta