Mūrinio namo šiltinimas iš vidaus

Jūsų namo siena yra vienos plytos (24 cm) arba 2x0,5 plytos (2x12 cm) + tinkas = ~ 26 cm.
Vidinis šiltinimas dažniausiai neišsprendžia daugelio šilumos nutekėjimo problemų ir daro didelę žalą atitvaroms, nes, neįleidžiant į jas šilumos, jos paliekamos šaltoje drėgmės kondensavimosi zonoje. Šiltinti reikia iš išorės. Vidinis šiltinimas galimas tik kaip papildoma sandarinimo priemonė, kai jau apšiltinta iš išorės.
Vidinio šiltinimo grėsmės:

1. Apšiltinus sienas iš vidaus, šiluma neįleidžiama į sienas, todėl į giluminius laikančių sienų sluoksnius įsiskverbia šaltis, perkeldamas ten ir rasos tašką (temperatūra, prie kurios iš oro pradeda kondensuotis drėgmė, kaip vakare rasa ant žolės), todėl rudenį drėksta ne tik išorinė sienos dalis, bet ir giluminiai jos sluoksniai. Žiemą, paspaudus šalčiui, ardomas ne tik išorinis, bet ir vidinis laikantis mūras, medis arba kitos medžiagos. Be to, taip pridrėkusios sienos per vėsesnę vasarą dažniausiai nespėja išdžiūti ir jose pasilieka likutinė drėgmė, prie kurios prisideda sekančių metų neigiamos pasekmės. Sienų stiprumas ir termoizoliacinės savybės pastoviai blogėja.
2. Neįleidžiant šilumos į sienas, prarandamas akumuliacinis efektas, kai sienose sukaupta ir per išorinį šiltinimo medžiagos sluoksnį negalinti išeiti šiluma išspinduliuojama atgal į patalpą, joje nukritus temperatūrai (pvz. patalpa išvėdinama). Esant didesniems iš vidaus apšiltintų sienų plotams, ši problema labai jaučiasi ir sudaro žymų diskomfortą.
3. Vidinio šiltinimo būdu labai sunku, o dažnai ir neįmanoma išvengti šalčio tiltelių, nes langų rėmų plotis neleidžia pilnavertiškai apšiltinti angokraščių, o ant nešiltintų angokraščių ir lubų pakraštyje ties sienos šiltinimo medžiagos pabaiga paviršiaus temperatūra tampa žemesnė, negu prieš šiltinimą. Taip įvyksta todėl, kad mes sumažiname bendrą šilumos patekimo į sieną plotą. Atsiranda didesnė galimybė kondensuotis drėgmei ant neapšiltintų paviršių, o tai reiškia didesnę pelėsių bei puvimo tikimybę.

Išvada. Jei sienose nėra tuščio oro tarpo, jas reikia šiltinti iš išorės. Vidinio šiltinimo atveju aukščiau išvardintos grėsmės egzistuoja. Kokios bus jų pasekmės - priklauso nuo daugelio aplinkybių.

Šiltinimo esmė - pasiekti ilgalaikį sandarumą su ne per didele, bet pakankama šilumine varža.
Prieš priimant šiltinimo sprendimus vertėtų atlikti pastato sandarumo testą (kartais vadinamą orine termovizija), parodantį ne šalčio tiltelius, kaip paprastoji termovizija, o pastato sandarumo trūkumus, kurie lemia apie 80% šilumos nuostolių. Šis tyrimas atliekamas ir vasarą.

Remmers IQ Therm 2.0 sistema gali būti puikus sprendimas.

Ši sistema yra specialiai sukurta spręsti problemas, susijusias su šilumos nuostoliais ir drėgmės kaupimu ant sienų, todėl ji puikiai tiks tokiam atvejui kaip jūsų — senas mūrinis namas su nelygiomis išorės sienomis. Be to, tai yra efektyvus sprendimas apšiltinant sienas iš vidaus, kas yra itin patogu atliekant pilną remontą.

Kodėl verta pasirinkti Remmers IQ Therm 2.0?

- Lengvas pritaikymas nelygioms sienoms: Sistema sukurta taip, kad ją būtų galima taikyti net ir tada, kai sienos nėra visiškai lygios, kaip dažnai būna senosiose pastatuose. Remmers IQ Therm 2.0 užtikrins, kad nesusidarys šaltų vietų ir kondensacijos.

- Efektyvi šilumos izoliacija: Sistema ne tik padeda sumažinti šilumos nuostolius, bet ir užkerta kelią drėgmės kaupimuisi. Taip galima užtikrinti komfortą viduje ir gerą šiluminį reguliavimą.

- Apšiltinimas iš vidaus: Kadangi planuojate pilną remontą, ši sistema idealiai tiks apšiltinant namą iš vidaus. Ji yra ypač efektyvi, kai nenorima keisti pastato išorės arba kai tai sudėtinga dėl nelygių sienų.

- Pagalba drėgmės kontrolei: Be šilumos izoliacijos, Remmers IQ Therm 2.0 padeda užkirsti kelią pelėsiui ir drėgmės kaupimuisi ant sienų, todėl tai labai svarbus privalumas senose mūrinėse sienose, kurios gali būti linkusios į drėgmės problemą.

Jeigu kils papildomų klausimų kreipkitės
Geros jums dienos

Pastatai šiltinasi iš išorės todėl kad šiltinant iš vidaus prarandamas naudingas plotas ir ribojamas šilumos kiekis sienoms, dėl ko jos daugiau drėgsta ir peršąla. Kita problema kad labai sudėtinga apšiltinti pastatą nepaliekant šalčio tiltelių, teisingai šiltinant pamato, sienų ir stogo arba perdangos šiltinimo sluoksniai turi susijungti. Kreivas sienas galima puikiai apšiltinti purškiamom uždarų ar atvirų porų poliuretano putom iš išorės.

Jei siena kreiva, tai plokštės nieko neapšiltins. Tik išmesti pinigai. Reikia naudoti išorės ir vidaus sienų šiltinimui vulkaninių uolienų termoizoliacinį tinką Fixper. Šis tinkas tinkuojasi 1-10 cm storiais ir realia sutaupyta šiluma yra šiltesnis nei putų polistirenas.

Sienas galima tinkuoto šiltu perlitiniu tinku nuo 2cm iki 10cm ir daugiau. Tinkas yra nedegus, sandarus, laidus vandens garams ir mechaniškai nepažeidžiamas. Išdžiuvęs tinkas yra glaistomas ir dažomas.