Šlaitinio stogo šiltinimas: sprendimas, nulemsiantis namo kokybę

Apie stogo šiltinimą būtina pagalvoti jau namo planavimo etape – stogas yra viena iš svarbiausių namo atitvarų, per kurią galima netekti net iki 40 proc. šilumos. Ir nors dažnas įsivaizduoja, kad šis statybų etapas nekels didelių iššūkių, nuomonė pasikeičia, kai tenka susidurti ne tik su didėjančiais reikalavimais energijos išsaugojimui, tačiau ir su reikalingo izoliacinio sluoksnio mastais. Juk norint išsaugoti kuo daugiau šilumos energijos, reikalingas storesnis izoliacinis sluoksnis, padidinantis visos konstrukcijos storį ir investicijas kitoms konstrukcinėms medžiagoms.
Šlaitinio stogo šiltinimas: sprendimas, nulemsiantis namo kokybę

Tokioje dažnoje situacijoje turime dvejopą sprendimą – pirma, pasirinkti medžiagas su geresniu šilumos laidumo koeficientu, antra, pakeisti stogo konstrukciją taip, kad būtų kuo mažesni šilumos nuostoliai per šilumos tiltelius.

Šilumos laidumą lemia ir stogo konstrukcija

Projektuojant ir statant energiškai efektyvius pastatus, turi būti užtikrintas termoizoliacinės medžiagos vientisumas. Šlaitinį stogą pasirinkus šiltinti mineraline vata, ji turi būti dedama tarp gegnių, kitu atveju, vata nesilaikytų ir visas termoizoliacijos sluoksnis „nušliaužtų“ žemyn. Pagal Lietuvos statybos techninius reglamentus, jeigu statomas pasyvus – A energinės klasės ir aukštesnės – namas, jo stogo šilumos perdavimo koeficientas turi būti U = 0,08 W/m2K. Šis skaičius reiškia, kad tokiam stogui reikės mažiausiai 455 mm storio akmens vatos. Kadangi akmens vata dedama tarp gegnių, stogo varža dar sumažėja – termoizoliacijos storis turi būti didinamas iki beveik 500 mm, ar retu atveju, net iki 680 mm storio! Taip pat, storinant termoizoliacijos storį, didėja ir gegnių storis – ir taip sunki stogo konstrukcija tampa dar sunkesnė.

Viena pagrindinių problemų, su kuria susiduriama šiltinant stogą – kuomet termoizoliacija dedama tarp gegnių ir neišlaikomas medžiagos vientisumas. Taip gegnės tampa dideliais šilumos tilteliais, per kuriuos prarandama net iki 30 proc. šilumos. Tokiais atvejais iškyla ir daugiau problemų: sumažėja vidinių paviršių temperatūra, padidėja šilumos nuostoliai, o blogiausiu atveju, ant konstrukcijų gali pradėti kauptis dideli drėgmės kiekiai. Visgi, daugeliu atvejų karkaso negalima išvengti, kadangi stogo gegnės atlieka ne tik stogo laikymo funkciją, bet ir yra būtinos kaip atrama pluoštinei izoliacijai. Reikalingam vatos kiekiui augant, didėja ir gegnių aukštis, lemiantis ne tik konstrukcijos kainą, bet ir pastarosios svorį.

Kaip išspręsti šią problemą? Geriausias būdas pasiekti norimą rezultatą ir atitikti reikalavimus pasyvaus namo stogui – termoizoliacinį sluoksnį įrengti virš gegnių. Stogą šiltinant FINNFOAM FF-PIR plokštėmis, kurių šilumos laidumo koeficientas yra 0,023, kai šilumos izoliacija dedama ne tarp gegnių, o ant jų, sumažinamas konstrukcijos storis, svoris ir išsprendžiama šilumos tiltelių problema. Ilgaamžės FF-PIR plokštės pasižymi išskirtinėmis savybėmis – yra lengvos ir atsparios vandens garams, gerai izoliuoja šilumą, jas paprasta montuoti.

Palyginimas: šlaitinio stogo šiltinimas FINNFOAM FF-PIR ir mineraline vata

Du kartus mažesnis izoliacijos sluoksnis

Šlaitinį stogą šiltinant virš gegnių, pastarųjų nereikia didinti – užtenka tokio skersmens gegnių, kad jos atlaikytų susidarančias apkrovas. Gegnių aukštis parenkamas tik pagal konstrukcijos apkrovas (dažniausiai pasirenkamos 150 ar 200 mm aukščio), o ne tokios, kad tilptų reikalingas vatos sluoksnis – tarkime, A++ energinės klasės name gegnės ir vatos storis sudarytų 590 mm izoliaciją, o gegnės ir FF-PIR plokštės bendras storis būtų tik 380 mm. Svarbu ir tai, kad gegnės yra izoliuojamos vidinėje patalpų pusėje, todėl jos nebeturi sąlyčio su išorės oru, taip panaikinant didelius šiluminiai tilteliai.

FF-PIR plokštės pasižymi išskirtinėmis šiluminėmis savybėmis – FF-PIR šilumos laidumo koeficientas λD = 0,023 W/mK yra vienas žemiausių rinkoje. Šis rodiklis reiškia, kad norint pasiekti tam tikrą konstrukcijos varžą, reikės iki dviejų kartų plonesnio izoliacijos sluoksnio, lyginant su kitomis medžiagomis. Plokštės yra standžios, todėl uždėtos ant gegnių nenusmuks, išlaikys savo formą ir tvirtumą. FF-PIR plokštės netrupa ir nedulka, jas galima apdirbti įprastais staliaus įrankiais. Plokštės yra paruoštos montavimui, aliuminio folijos danga iš abiejų plokštės pusių sudaro sandarų sluoksnį. Taip pat, gegnių mediena, būdama vidinėje patalpų pusėje, išdžiūsta, todėl nereikia naudoti garo plėvelės.

Džiugina ir tai, kad vis daugiau užsakovų atsižvelgia ir į tai, kad FF-PIR yra aplinkai draugiškas gaminys, į aplinką neišskiriantis jokių kenksmingų dalelių ar dujų. Pagal išskiriamas į aplinką medžiagas, FF-PIR plokštės yra įvertintos aukščiausia Suomijoje M1 emisijos klase, o dėl savo izoliacinių savybių leidžia pasiekti ir aplinkai tvarią energinio efektyvumo klasę.

Parengta pagal FINNFOAM medžiagą
finnfoam_logo_engl_rgb.jpg
Kokybės g. 5, Biruliškių k., LT-54469 Kauno r., Lietuva