Betoniniai nuotekų šuliniai

Betoniniai šulinių žiedai gaminami vibropresavimo būdu iš normalaus C 35/45 klasės betono. Pastaraisiais metais naudojami betoniniai šulinių žiedai su užkaitais. Betoniniuose žieduose su užkaitais nėra armatūros, todėl nėra metalo korozijos židinių. Tai pailgina žiedų ilgaamžiškumą. Jų sandūroms ir kiaurymėms sandarinti naudojamas specialus hermetikas ar besiplečiantis skiedinys. Gamintojai teigia, kad, nepriklausomai nuo gruntinių vandenų lygio, tokiems nereikia papildomai įrengti hidroizoliacijos. Šulinio sandūroms naudojant paprastą skiedinį, jas būtina iš vidaus ir iš išorės aptepti 3 kartus karštu bitumu. Bitumo juostos plotis turi būti ne mažesnis kaip 10 cm. Betoniniai nuotekų šuliniai


Betoniniuose šulinio žieduose įrengiamos lipynės. Lipynių įtvirtinimo vietose žiedai nepraranda sandarumo. Lipynės gaminamos iš AIII(A400) klasės 16 mm skersmens armatūrinio plieno, padengiamos antikorozine cinko danga.
Silpniausia betoninio šulinio dalis yra viršutinis žiedas. Ant jo uždėta plokštė su ekscentrine kiauryme dažnai lūžta ir tai suardo kelio dangą, todėl pastaruoju metu betono gamyklos Lietuvoje pradėjo gaminti kūgio formos viršutinius žiedus. Tokio viršus yra 700 mm ir to pakanka, kad operatorius patektų į vidų. Apačia yra 1 m skersmens ir gražiai susijungia su šuliniu.
Šulinių žieduose negalima daužyti angų vamzdžiams. Šulinio žiedas gali sutrūkinėti, dėl to sumažėja jo sandarumas. Angas galima išgręžti, išpjauti arba padaryti gaminant žiedus. Vamzdžių prijungimo vietose rekomenduojama įrengti specialias movas – protarpinius, kurie leistų vamzdžiui šiek tiek judėti neprarandant hermetiškumo jungimosi vietoje.
Įvertinant betoninio šulinio bendrąją kainą reikia atsižvelgti, kad montuojant šulinį statybvietėje reikia įrengti latakus dugnuose. Latakai betonuojami naudojant specialius šablonus. Vakaruose pradedamos naudoti plastikinės įdėtinės detalės nuotekų latakams betoniniuose šuliniuose suformuoti.


Eksploatuojamus šulinius veikia įvairūs fizikiniai, mechaniniai ir fizikiniai cheminiai veiksniai. Vienas iš jų – padidintas sulfatų jonų kiekis, kuris nutekamuosiuose vandenyse gali būti 5 000–10 000 mg/l. Vykstant sulfatinei korozijai, kinta betono struktūra ir savybės, mažėja betono stiprumas. Betono destrukcijos pobūdis dėl sulfatinės ir šarminės korozijos bei šalčio poveikių yra panašus. Betonas suyra dėl didelių įtempių, kurie atsiranda kintant jo tūriui. Betoną veikia rūgštūs lietūs, vandenyje esantys sulfatai, natūraliai dirvoje esantys ar gruntiniame vandenyje ištirpę natrio, kalio, kalcio arba magnio sulfatai. Garuojant nuo betono paviršiaus vandeniui, sulfatų koncentracija didėja, vyksta betono korozija. Norint išvengti sulfatinės betono korozijos, paprastai rekomenduojama naudoti cementą, atsparų sulfatams. Betono gamybai naudojant įprastinės sudėties cementą, eksploatavimo metu nuo sulfatų poveikio betone gali susidaryti plėtrieji junginiai: gipsas, etringitas, kurie ir ardo betoną.