Šulinių vanduo – kokį geriame?

Žmogui, kad jaustųsi gerai ir kad būtų užtikrinti visi gyvybiniai jo organizmo procesai, per parą vidutiniškai reikėtų išgerti maždaug 2 litrus vandens. Sveikiausia gerti švarų ir tyrą vandenį. Kokia yra Lietuvos šulinių vandens kokybė? Juk nemaža dalis šalies gyventojų, ypač mažuose miesteliuose bei priemiesčiuose, vis dar vartoja būtent tokį, tiekiamą iš šulinių.

Jei vanduo į butus ar namus tiekiamas centralizuotai, gyventojams tokio vandens kokybe rūpintis paprastai nereikia. Pastaroji yra griežtai reglamentuojama įvairių teisės aktų, o tokiu būdu tiekiamą vandenį atidžiai stebi ir kontroliuoja atitinkamos valstybinės institucijos. Tuo tarpu individualių šulinių vanduo, šio švara ir kokybė yra pačių šulinių savininkų reikalas. Šulinių vanduo bent kartą metuose (geriausia pavasarį) turėtų būti ištirtas. Vandens tyrimai padės išsiaiškinti, ar švarus juose esantis geriamas vanduo.

Pagrindinė tarša – nitratai ir nitritai

Šios cheminės medžiagos ypatingos tuo, kad visiškai nekeičia nei vandens skonio, nei spalvos, nei kvapo, tad daugelis žmonių net nepagalvoja, kad jų šuliniuose esantis vanduo gali būti užterštais sveikatai pavojingais nitratais ir nitritais. Remiantis įvairių tyrimų duomenimis, Lietuvoje apie 70% šulinių yra su nitritų arba nitratų perviršiu. Kas lemia tokį užterštumą? Pagrindiniais kaltininkais reikėtų laikyti oro sąlygas bei netinkamą ūkinę žmogaus veiklą, kai laukai yra itin gausiai tręšiami trąšomis, mėšlu. Tai, ko nepasisavina augalai, patenka į požeminius paviršinius vandenis ir taip užteršia geriamojo vandens šaltinius. O šulinių vanduo dažniausiai yra paviršinis.

Kokios leistinos normos?

Pasaulio Sveikatos Organizacija yra nustačiusi, kad nitritų koncentracija vandenyje neturėtų viršyti 0,5mg/L, nitratų – 50mg/L, o kūdikiams, nėščioms moterims ir vyresnio amžiaus žmonėms – 10mg/L. Ir šių normų reikėtų paisyti, norint apsaugoti sveikatą, mat į organizmą patekę nitratai virsta toksiškais junginiais nitritais, kurie kraujo baltymą hemoglobiną paverčia methemoglobinu. Tokiu atveju kraujas nebegali pernešti į audinius reikiamo deguonies kiekio, tad organizmą ilgainiui ištinka deguonies badas. Ką pajunta žmogus? Jam pradeda mėlynuoti lūpos, galūnės, trūksta oro. Jei nitratų perviršis vandenyje ypač didelis, galima sunkiai apsinuodyti. Žmogų tokiais atvejais pradeda varginti pykinimas, vėmimas, viduriavimas, darosi silpna, skauda galvą.

Kaip pašalinti?

Nitratai iš vandens šalinami keliais būdais. Jei jų koncentracija nėra labai didelė, geriausias sprendimas – modifikuotas vandens minkštinimo filtras, kuris kartu su kalkėmis gali iš vandens pašalinti ir nitratus. Tačiau prieš pasirenkant minkštinimo filtrą, labai svarbu atlikti vandens tyrimus – tik tokiu atveju bus galima tiksliai parinkti vandens minkštinimo ir nitratų šalinimo įkrovą.

Jeigu nitratų vandenyje yra ypač daug, taip pat jei nėra galimybės įsirengti vandens minkštinimo filtro, tuomet rekomenduojama įsirengti specialias geriamojo vandens sistemas. Pastarosios iš vandens nesunkiai išvalys nitratus, kurie higienos normas viršija net keturis kartus.

O jei šulinių vanduo užterštas mikrobiologiškai?

Geriant įvairiais mikroorganizmais ar parazitais užterštą vandenį, rizikuojama susirgti įvairiomis žarnyno infekcinėmis ligomis. Ženklas, kad šulinių vanduo gali būti užterštas bakterijomis, nuotekomis, gyvūnų išmatomis ir pan., yra amonis. Jei jo koncentracija vandenyje padidėjusi, tokį vandenį būtina ištirti ir nustatyti žarninių lazdelių (E.coli) ir žarninių enterokokų skaičių. Patogeninius organizmus, mikrobus iš vandens galima pašalinti pastarąjį virinant, tačiau būtina atminti, kad jei vanduo užterštas dar ir cheminiais junginiais, tokiais kaip, tarkime, nitritai ar nitratai, šių medžiagų koncentracija tik padidėja, kadangi išgaruoja dalis vandens.