Krosnelės: techniniai ir montavimo ypatumai

Krosnelės – patogi židinio atmaina tuose būstuose, kuriuose jo įrengimas nebūtų tikslingas ir patogus dėl pernelyg mažų erdvių. Nebrangios, nedidelės, modernios išvaizdos krosneles, kurias galima statyti ne tik name, bet ir bute be jokios papildomos apdailos, tampa patrauklios kaip papildomas šilumos šaltinis ir interjero akcentas. Krosnelės: techniniai ir montavimo ypatumai


Technologiniai krosnelių ypatumai

Krosnelė – nedidelė, moderni namų apšiltinimo priemonė, pagaminta iš ketaus arba plieno. Ketaus krosnelė, papildomai gali būti padengiama porceliano emaliu . Porceliano emale padengtas krosnelės paviršius įgyja blizgų ir lygų paviršių, panašų į glazūrą.

Šilumos išsaugojimui, papildomai naudojamas šamotas, muilo akmuo ar vulkaninės kilmės uoliena. Šiomis medžiagomis yra dengiamos krosnelės sienelės. Dėl atsparumo aukštai temperatūrai ir ypatingų savybių sukaupti šilumą, tai – tinkamiausios medžiagos išoriniam krosnelės sienelių padengimui. Krosnelei kaistant, šamotas, muilo akmens, vulkaninės kilmės uolienos sienelės akumuliuoja šilumą, kurią, pasibaigus degimo procesams krosnelės viduje, išspinduliuoja į aplinką.

Krosnelių gamybos procesams, saugumui bei jų ekologijai, pastaruoju metu, keliami vis didesni reikalavimai, taigi, siekis sumažinti išmetamų nesudegusių dalelių ir cheminių medžiagų kiekius, tampa standartu. Taip yra padidinamas ir pačios krosnelės naudingumo koeficientas – didžioji dalis kietojo kuro sudega, todėl išskiriama daugiau šilumos.

Malkinės krosnelės

Dauguma rinkoje siūlomų krosnelių, yra kūrenamos malkomis. Malkinės krosnelės – tradiciškai standartiškai naudojamos kaip papildomas šilumos šaltinis. Norint padidinti išskiriamos šilumos kiekį, galima pabandyti kūrenti didesnio kaitrumo malkomis.

Gerai išdžiūvę malkos jau savaime yra kur kas kaitresnės, nei drėgnos. Taigi, norint padidinti šilumos kiekį, kūrenimui tikslinga naudoti taip vadinamos pirmosios (aukščiausios) kaitrumo grupės malkas (beržo, uosio, ąžuolo, klevo, skroblo, guobos) ar šiek tiek mažiau kaitresnes pušies, juodalksnio, blindės malkas. Vidutiniškai vienos užkrovos, krosnelei užtenka iki 4 valandų degimo, tačiau naudodami kaitresnes malkas, patalpą, kurioje yra krosnelė, galėsite apšildyti greičiau, su mažesne malkų išeiga. Gebėjimas apšildyti tik vieną patalpą, kadangi prie jų nejungiama šilto oro skirtymo sistema, leidžianti apšildyti didesnes erdves, šiuo atveju, gali būti įvardijamas kaip tokio tipo krosnelės trūkumas.

Plieninių ir ketaus malkinių krosnelių dizainas – kiek skirtingas. Plieninės krosnelės dažnai gaminamos aptakių formų, daug dėmesio neskiriant paviršiaus tekstūros išskirtiumui, dera prie naujos statybos būtų ir namų interjero. Ketaus krosnelės neretai primena senovines krosneles, dažnai gaminamos ornamentuotu paviršiumi, itin dera klasikinio interjero būstuose.

Tiek plieninės, tiek ir ketaus krosnelės yra gaminamos su durelėse įmontuojamu stiklu, kuris leidžia stebėti degančią ugnį, vakare jaukiai apšviečia kambarį. Krosnelių durelėms naudojamas specialus, karščiui atsparus stiklas. Naudojamas stiklas turi nepaprastai žemą šiluminį plėtimo koeficientą, taigi, degant malkoms, kylant temperatūrai, neįskyla ir neišsipučia.


Konvekcinės krosnelės

Konvekcinės krosnelės, vadinamos vienomis švariausiai degančių, malkių krosnelių spektrą papildančių krosnelių. Jos patrauklios, kadangi gali būti kūrenamos ne tik malkomis, bet ir medienos pjuvenų briketais. Pastarieji itin patogūs krosnelių kūrenimui, nes palieka kur kas mažiau pelenų nei malkos, neužkemša kaminų, mažiau trupa. Pažymėtina, jog konvekcinės krosnelės gali būti automatizuotos. Dažniausiai automatiuojamos konvekcinės krosnelės galimybės temperatūros ir oro srautui kontroliuoti. Papildomas konvekcinių krosnelių privalumas – taip vadinama „šalta rankena“. Tai – galimybė nuimti krosnelės atidarymo rankeną jai dar neįkaitus, taip apsisaugant nuo galimo nudegimo.

Konvekcinės krosnelės gali būti įvairaus dydžio, taigi – pritaikos betkokio dydžio erdvėse. Mažiausios krosnelės – 7 kW, didžiausios – apytiksliai 16 kW. Dėl šio tipo krosnelių didelio šilumos efektyvumo, jas galima įrengti individualiuose namuose, sodo nameliuose, o jei tik yra autonominis dūmtraukis - net daugiabučiuose namuose. Kad šildymas būtų dar efektyvesnis, konvekcinių krosnelių oro srautą į tolimesnes patalpas galima paskirstyti ventiliatoriais. Taip šiluma paskirtstoma po daugiau nei vieną patalpą, tolygiai apšildant kiekvieną jų.

Savo išorės dizainu, konvekcinės krosnelės yra kiek panašios į iš plieno gaminamas malkines krosneles – tinka moderniame, šiuolaikiškai įrengtame būste.


Svarbiausi praktiniai patarimai krosnelės montavimui

Atkreipkite dėmesį, jog nuo krosnelės iki degiųjų paviršių turi būti palaikomas kaip įmanomai didesnis atstumas. Krosnelės turi būti statomos ant nedegių paviršių, t.y. keraminių plytelių, metalo, grūdinto stiklo, skardos lakštų. Originalus pasirinkimas krosnelės statymui gyvenamojoje patalpoje – natūralaus akmens ar granito plokštė. Visų pirma, taip apsidrauždiama nuo iš krosnelės iškritusių degių dalelių nuostolių galimų sukelti nuostolių, kartu – pagyvinamas vidaus interjeras.

Renkantis bet kurio tipo krosnelę, svarbu nepamiršti, kad jas rekomenduojama statyti ne arčiau kaip 5 cm iki sienos, o tam, kad krosnelė dirbtų efektyviai, dūmtraukis turi būti ne mažesnio, nei 130 mm skersmens.

Didelis dėmesys turi būti skiriamas ir krosnelę su dūmtraukiu jungiančio vamzdžio ilgiui. Jei toks jungiamasis vamzdis yra ilgesnis nei 2 metrai arba yra vedamas pe stogą, palėpę, lubas, sieną ar grindis, jis privalo būti su šilumine izoliacija: apdengiamas specialiais apsauginiais kevalais (dvigubu izoliacijos sluoksniu). Nesant šiluminės izoliacijos, ilgame kamine kylantys dūmai pamažu atšąla, taigi, kamino paviršiuje kaupiasi kondensatas.

Dar vienas svarbus akcentas: jei krosnelę su dūmtraukiu jungiantis vamzdis kerta sieną, pagal priešgaisrinius reiklavimus, tokiu atveju privaloma per 30 cm nuo šio vamzdžio, pašalinti visas degias medžiagas, susidariusią angą užpildant ugniai atspariu moliu, plytomis ar kitomis, pasirinktinomis, ugniai atspariomis medžiagomis.

Kalbant apie krosnelės kamino išsikišimą virš stogo, svarbu paminėti, jog jis būtinai turi būti kiek aukštesnis, stogo kraigas. Standartiškai, kai kaminas yra nutolęs nuo kraigo iki 1,5 m., kaminas turi būti išsikišęs 50 cm. Kai kaminas yra pačiame kraigo centre, kamino aukštis gali būti ir 70 cm virš stogo. Esant tinkamam kamino aukščiui, būsite užtikrinti, jog vyks gera oro cirkuliacija, traukimas, malkos gerai degs, nebus dūmų.

Taigi, pasiilgusiems erdvėje natūralios šilumos ir jaukumo pojūčio, tačiau negalintiems įsirengti židinio, nedidelės ir modernios krosnelės – puikus pasirinkimas. Kartu tai – greitas gyvenamosios erdvės apšildymas ir nedidelės išlaidos jam.

Gaukite pasiūlymus
Iš viso buvo pateikta 392343 pasiūlymų
Peržiūrėti
Užduokite klausimus ekspertams
Registruotų ekspertų 3307
Iš viso buvo užduota 163478 klausimų